Kasmetinis filmų festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyko vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatė režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Atidarymo vakarą taip pat pademonstruotas ir debiutinis vaidybinis Ernesto Jankausko filmas „Čia buvo Saša“ (2018), kuris sutapo su filmo kelione didžiuosiuose šalies ekranuose. Kritikų ir žiūrovų gerai sutiktas „Kino pavasaryje“ filmas patraukliai, atvirai kalbasi su žiūrovais nepatogia, bet aktualia įsivaikinimo ir atsakomybės tema. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka žinomi aktoriai Gabija Siurbytė, Valentinas Novopolskis. Tikru atradimu žiūrovams tapo mažąjį herojų filme vaidinantis Markas Eimontas.

 Kokybė ir įvairovė

„Pasiutusi meilė“ epizodas

Pagavią, intriguojančią aistrų istoriją pasakoja Latvijos režisierius Jānis Nords filme „Pasiutusi meilė“ („Ar putām uz Lūpām“, Latvija, Lietuva, Lenkija) , kurio veiksmas vyksta nuošalioje Latvijos gyvenvietėje – buvęs policininkas Didzis, po avarijos palikęs darbą, augina kovinius šunis, o jo žmonos romanas su jaunesniu vyru dar labiau pabrėžia pagrindinio herojaus vienišumą, nevilties ir agresijos prigimtį. Geri aktorių vaidmenys, išmoktos „juodo kino“ pamokos, šiuolaikinių neurozių, nerimo pajauta išskiria kūrinį iš vyrų ir moterų santykių temomis sukurtų šiandienos filmų.

Netikėtai originalią istoriją psichologinio realizmo maniera pasakoja režisierės Liinos Triškinos-Vanhatalo filmas „Viskas arba nieko“ („Võta või jäta“, Estija, 2018) Pagrindinis filmo herojus – jaunas vyras, kuris vienas prisiima atsakomybę už tik ką gimusį kūdikį. Režisierė virtuoziškai derina detalų, jaudinantį pasakojimą apie netikėtai herojų užklupusią tėvystę, socialinės šalies periferijos terpės tyrimą, diskusijai apie teisinę sistemą kviečiančią filmo žinutę.

Ketvirtasis  šiuolaikinės tematikos vaidybinis filmas „Baltijos bangoje“ – Marijos Kavtaradzės debiutas „Išgyventi vasarą“, skirtas psichikos sveikatos problemoms. Trijų jaunų žmonių kelionė, įtikinamai suvaidinta jaunosios kartos aktorių Pauliaus Markevičiaus, Indrės Patkauskaitės, Gelminės Glemžaitės, jau turi daugybę gerbėjų.

Režisieriaus Raimundo Banionio „Purpurinis rūkas“, Lietuvos kino teatrų repertuare išsilaikęs net septynias savaites, – vienas iš trijų istorinių filmų, kuriame suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.

„Mažoji draugė“ („Seltsimees laps“, 2018, Estija) – vienas daugiausiai Estijos kino teatruose žiūrovų surinkęs filmas pasakoja apie stalinmetį Estijos periferijoje, o latvių „Homo Novus“ – irgi bilietų pardavimų lyderis savo šalyje.

Kaip ir pernai, keli festivalio seansai bus atviri visiems Neringos gyventojams ir svečiams. Populiarindamas Baltijos šalių poetinio kino paveldą festivalis nemokamai kvies žiūrėti tuo pat metu į ekranus išleidžiamą ilgametražį režisieriaus Audriaus Stonio ir Kristinos Briedes filmą „Laiko tiltai“, skirtą garsiems Baltijos šalių dokumentininkams.

Prieš filmo peržiūrą įvyks irgi nemokamas seansas – speciali programa, kurioje bus galima pamatyti „Laiko tiltų“ herojų kūrinius, mažaisiais šedevrais vadinamus garsius Estijos, Latvijos ir Lietuvos 7- 8-ojo deš. dokumentinius filmus (numatoma rodyti esto Andreso Sööto „Jonines“, „511 geriausias Marso nuotraukas”, Herzo Franko „Dešimčia minučių vyresnį“, Henriko Šablevičiaus „Kelionę ūkų lankomis“ ir kt.).

Specialūs dokumentikos seansai įvyks ir Nidoje. Daugiau apie festivalį – čia.