Kelių policija rengs reidus nepažymėtomis mašinomis, „Kamineros” krovinių terminalas iki metų galo, jei sėkmingai vyks procedūros, pastatys 8 metrų aukščio garso slopinimo sienutę, visuomenės sveikatos specialistai gaus laivų atvykimo grafikus ir pagal juos rengs triukšmo matavimus, o Uosto direkcija svarstys galimybę į pietinę uosto dalį perkelti taršos matavimo stotelę.
Tokias išvadas buvo galima padaryti po eilinio pirmadienį merijoje surengto pasitarimo, kurio metu buvo ieškoma priemonių, kaip pagerinti situaciją Smeltės kvartale.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Gyventojų minoras
„Atrodo, kad yra visiškas akligatvis ir situacijos pagerinti neįmanoma, nes neturime ir faktinių duomenų, ar tokia situacija baisi, kaip mes piešiame. Reikalai įgauna farso pavidalą, atrodo, kad nenorima nustatyti tikrų faktų. Laboratorinių tyrimų neturime. Policija sako, kad triukšmas yra, bet neturi su kuo išmatuoti ir liekame prie pradinės situacijos, tas pats su geležinkeliu. Atrodo, kad gyvename Zimbabvėje, neturime, su kuo ir kaip išmatuoti. Atrodo, kad visos institucijos suinteresuotos, kad faktinių duomenų nebūtų užfiksuota”, – niūroka gaida pasitarimą pradėjo Smeltės bendruomenės atstovas Vigilijus Lisauskas.
Jam antrinęs Smeltės individualių namų savininkų bendruomenės pirmininkas Tadas Baltuonis akcentavo, kad dabar ir miestas, ir visos institucijos yra susikoncentravusios reikalauti įvairių priemonių iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”), o pietinės uosto krovos įmonės esą pamirštamos.
„Yra ne tik „Kaminera”, yra ir buvusi „Kuusakoski”, yra Vakarų krova. Jos irgi krauna metalo laužą. Nereikėtų visų strėlių leisti vien „Kaminerai”. Mes labiausiai tikimės, kad leidimuose būtų efektyvios priemonės, o ne tinklelis ar palaistyti teritoriją”, – sakė T. Baltuonis.
Ką darys?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, kad geležinkelių triukšmo ir vibracijos matavimai jau baigti, netrukus turėtų būti gautos galutinės išvados. Jau matyti, kad maksimalus triukšmas viršija normas, kai kur viršijama ir leistina vibracijos riba.
„Kai buvome pasiruošę atlikti matavimus gyventojų aplinkoje, taip pat ir dėl durpių, nepavyko pamatuoti, nes žmonės sakė, kad netinkamas laikas. Kiek reikės, tiek ir lauksime, atliksime matavimus, kai bus reikiamos sąlygos”, – žadėjo A. Šlepetienė.
Ji taip pat paprašė, kad „Kamineros” krovinių terminalas duotų grafiką, kada planuoja atvykti laivai ir bus vykdoma krova, kad pasirinkus kurį nors atvejį, būtų galima atlikti neskelbtus triukšmo matavimus.
„Kamineros” krovinių terminalo akcininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma pažadėjo, kad tai bus padaryta, nes esą niekas neslapstys laivų ir kaip nors kitaip neorganizuos krovos.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika savo ruožtu pažadėjo reidą su nežymėtais automobiliais. Į jį ketinama pasitelkti ir mokslininkus, kurie paaiškintų vairuotojams, kaip turi būti vežami kroviniai, kad nekeltų pavojaus. Jis taip pat priminė ir e.policijos tinklalapį ir tai, kad pagal į jį įkeltą filmuotą medžiagą ar nuotraukas pradedamos administracinių nusižengimų teisenos.
M. Džermeika taip pat informavo, kad savivaldybės dėka Kelių policija jau netrukus turės triukšmo matavimo prietaisą, bet jis bus skirtas tik transporto priemonių keliam triukšmui matuoti.
„Apgailestaujame, kad gyventojai patiria nepatogumus. Visgi krova čia ne nuolatinė, ji vyksta, kai atvyksta laivas. Dulkių nuo geležies laužo neturėtų būti, „Klasco” kraunama geležies rūda yra daug taršesnė. „Kamineros” atveju neturime taršos matavimo stotelės, bet paanalizuosime ir galbūt šioje vietoje irgi pastatysime tokią”, – sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
„Kamineros” krovinių terminalo vadovas Vaidas Intas savo ruožtu akcentavo, kad ši įmonė yra vienintelė uosto krovos kompanija, neturinti geležinkelio.
„Tad mus reikia ir dieną, ir naktį atsigabenti krovinius tarp savo teritorijų. Turime dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis. Pasitaiko, kad iškrenta krovinio, bet tikrai prižiūrime kelius. Ne visada patys samdome transportininkus, dėl to negalime susekti visų. Bet mums svarbiausia, kad kelias tikrai būtų sutvarkytas. Tačiau reikia nepamiršti, kad pervaža yra itin blogos būklės, Senosios Smiltelės gatvė irgi prasta, per šulinius važiuojant sklinda didelis garsas. Į Birių krovinių terminalą važiuojančios tuščios konteinerinės mašinos kelia ypač didelį triukšmą. Buvo sumodeliuota 4 metrų aukščio sienutė, tačiau – Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas nustatė, kad ji nepadarytų jokio poveikio, todėl bus statoma aštuonių metrų sienutė, tikimės, iki kitų metų galo pavyks ją pastatyti, nes yra komunikacijų. Ties durpėmis jau yra 4 metrų sienutė. Be to, vežamos jau keli metai tik tamsios, jų dulkėjimas ne toks, kaip paviršinių. Teritorija laistoma, keliai taip. Leistini krovinių kiekiai tikrai nėra viršijami. Ir tai, kad atplaukia didesni laivai, nereiškia, kad į juos tiek ir kraunama – atplaukia dalinai pakrauti, būna, kad iš Rygos atplaukia jau su 20 000 tonų metalo laužo, mes pakrauname dar 15 000″, – dėstė V. Intas.
Aplinkosaugininkai patvirtino jo žodžius, kad leistino krovinių kiekio viršijimo patikrinimo metu nebuvo nustatyta.
Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė savo ruožtu informavo, kad jau baigiama rengti schema, kur mieste gali atsirasti naujas apželdinimas. Tokia vieta esą gali būti numatyta ir Smeltės kvartale, o prie apželdinimo galėtų prisidėti krovos kompanijos
Pasitarimą mero pavedimu organizavęs jo pavaduotojas Arūnas Barbšys savo ruožtu pareiškė, kad miestas prašys uosto skirti papildomą finansavimą privažiavimo keliams ir gavęs jį nukreiptų Senosios Smiltelės gatvės remontui.
„Būna, kad miestas net nepanaudoja tų pinigų, kur esame pasiruošę duoti, tik renkite projektus”, – į tai reagavo Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius A. Drungilas.
Keli seniai is neveikimo valkiojasi kelia intrigas bet nepalvoja kiek dirba žmonių kiek valstybe gauna iplauku ir pensininkams yra iš kur moketi. Jeigu norite gyventi geriau pagalvokite.