Paskutinę kalendorinės vasaros dieną prezidentas Gitanas Nausėda vėl apsilankė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur pasidalino nuotraukomis iš grybavimo „kažkur netoli Lietuvos ir Baltarusijos pasienio“. Suprask – Dzūkijoje. Svarbi, baravykais iliustruota žinia.

Jeigu šalies vadovo komunikacija yra asmeninis jo reikalas, nekoordinuojamas viešųjų ryšių patarėjų – pusė velnio. Tačiau jeigu yra kitaip – apgailėtina.

Svarbiau atrodytų p. Nausėdos apsilankymas Varšuvoje II pasaulinio karo pradžios 80-mečio paminėjime. Gal baravykų kepurės tautai atrodo efektingiau nei Lenkijos prezidento ir JAV viceprezidento kompanija, tačiau valstybės vadovui labiau derėtų solidumas, o ne paprastumas. Juo labiau daliai lietuvių (ypač iš Vilniaus ir Suvalkų krašto) II pasaulinis taip pat prasidėjo 1939 m., o ne 1941 m. birželį, kaip buvo įkalta į galvas sovietinės mokyklos vadovėliuose.

Na, sakykime, šis pageidavimas randasi labiau iš mano giminės istorijos: 1939 m. rugsėjį mano senelis, gyvenęs šalia Punsko, buvo mobilizuotas į Lenkijos kariuomenę. Tačiau požiūris gal ir asmeniškas, tačiau toli gražu ne „ne į temą“. O mūsų šalies vadovas Varšuvoje – nėra svečias „ne prie ko“.

Tačiau yra ir kitų reikalų, į kuriuos prezidento požiūrį norėtųsi išgirsti. Andai rugpjūčio 19 d. Prezidentūros atstovai pareiškė, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną kelia abejonių, nes „nebuvo [prieš priimant sprendimą] padaryta analizė, ką iškelti racionaliau – ministeriją ar jai pavaldžias įstaigas“. Tą interneto portalui „15min.lt“ tvirtino p. Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

„Visų pirma, abejonių kyla, ar pasirinktas strategiškai teisingas sprendimas institucine prasme – nepadaryta analizė, ar teisinga iškelti strateginius sprendimus priimančią bei Vyriausybės darbuose tiesiogiai dalyvaujančią ministeriją, o gal tinkamiausias būtų pavaldžių institucijų iškėlimas, kurioms buvimas Vilniuje nėra tiek aktualus“, – cituojamas patarėjas.

Perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) žadėjo dar rinkimų į Seimą kampanijos metu. Dabar jau tokį sprendimą patvirtino ir parlamentas, ir buvusios sudėties vyriausybė. Esamasis ministras,  socialdemokratų darbiečių atstovas Andrius Palionis tuo sprendimu ėmė abejoti dėl tokios geografinės rokiruotės. Dėl perkėlimo kaštų ir besispyriojančio ministerijos personalo. Ministro požiūris – bent jau žmogiškas: jis kasdieniam darbui gal ir galėtų keltis į Kauną, tačiau mąsto – su kuo jam teks dirbti, jeigu instituciją ligi šiol paliko dešimtys ne pačios žemiausios kvalifikacijos darbuotojų, tarp jų ir ministerijos perkėlimo proceso koordinatorė. Ministerija gali būti Kaune, tačiau tai visai nereiškia, kad ji ten bus funkcionali.

„Kiekvienas ministras, kiekvienas politikas turi savo nuomonę, bet lemia ta nuomonė, kuri daugumos nuomonė. Aš nelabai nustebau, tokia yra nuomonė, tiesiog nereiktų to matyti kaip sprendimo pakeitimo, sprendimo nieks nekeis. Aš manau, būtų didžiulė klaida keisti sprendimą, kuris jau įgyvendinamas”, –LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio nuomonę citavo žinių agentūra BNS.

Tai jo atsakymas p. Palioniui ir p. Nausėdai. Niekas nieko iš naujo nevertins ir nesvarstys. Panašiai atrėžė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Su savo sutvertos koalicijos partneriais LVŽS lyderiai lai aiškinasi patys. Tačiau kaip bus su prezidentui parodyta špyga?

Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis neseniai interviu „Kauno dienoje” pabrėžė, esą p. Nausėda ir jo komanda sieks į lietuviškos politikos koridorius atnešti daugiau kalbėjimosi ir susikalbėjimo, suprask – o ne griežtų kategoriškų sprendimų, kokie buvo įprasti paskutinį dešimtmetį. Tačiau kalbėtis ir susikalbėti galima su tais, kurie klausosi ne tik savęs.

Todėl esu tikras, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną klausimas yra bene pirmas esminis p. Nausėdos išbandymas. Svarbesnis net už naujo ministrų kabineto sudėties formavimą.

Ant svarstyklių sudėtas turinys čia akivaizdus: valstybės vadovo pageidavimas pamatyti svarbaus sprendimo kaštų ir naudos analizę ir p. Karbauskio duotas įsipareigojimas Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Ponas Karbauskis ir į jį panašūs gali viešai skelbti įvairius pažadus-kliedesius, į kuriuos vėliau nusispjauna. Tačiau kas kita, jeigu kalbama apie įsipareigojimus „rimtiems” žmonėms, užtikrinantiems svarią paramą per rinkimus. Taip pat ir būsimus.

Neįvykdytus pažadus rinkėjams galima užmaskuoti tuščiažiedžių žodžių ekvilibristika ar net demagogija. Tuo pat metu reputaciją tarp „rimtų” žmonių būtina branginti. Ponas Karbauskis tai ir stengiasi daryti jau ne pirmąkart.

Tik ar prezidentas šiuo atveju gaus grybų?