Palangos Birutės parke pirmąjį rudens šeštadienį, rugsėjo 7-ąją, bus minima šio parko diena, šiemet dedikuojama Palangos istorijai.

Šiųmetę temą, pasak renginio sumanytojos ir režisierės Aušros Latonienės, padiktavo su Palanga susijusios istorinės sukaktys.

„Taip jau sutapo, kad šiais metais minime labai daug Palangai svarbių sukakčių. Pavyzdžiui, 1824-aisiais, prieš 195 metus, caro armijos pulkininkas grafas Mykolas Tiškevičius iš generolo Ksavero Neselovskio už 177 tūkstančių sidabrinių rublių nupirko Palangą. Prieš 150 metų parke, ant Birutės kalno, buvo pastatyta nauja mūrinė koplyčia. Prieš 120 metų Palangoje pirmą kartą buvo viešai suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika Pirtyje“, o prieš 110 metų Palangai suteiktos kurorto teisės. Šios reikšmingos sukaktys ir padiktavo mintį šiųmetę Birutės parko dieną akcentuoti Palangos kurorto išstoriją“, – pranešime spaudai cituojama A. Latonienė.

„Dedikacija Palangos kūrėjams“ – taip A. Latonienė pavadino rūmuose 11 val. prasidėsiantį reginį – teatralizuotą kurorto istoriją. Šio renginio metu žiūrovai turės galimybę ir pirmieji pamatyti ką tik sukurtą filmą „Eleonora Bucevičienė – Nora Valicka“ apie buvusią rašytoją, pirmosios šalyje moters fotografės, palangiškės Paulinos Mongirdaitės giminaitę Eleonorą Bucevičienę. Šio filmo idėjos autorė Jolanta Klietkutė, režisierius – Justinas Lingys. Filmas yra iš ciklo „Vyrų šešėlyje“.

E. Bucevičienė buvo aktyvi visuomenės veikėja, pirmoji pajūrio rašytoja simbolistė, dramaturgė, poetė, publicistė. Artimųjų ir draugų ji buvo vadinama bei savo kūrinius pasirašinėjo sutrumpintu vardu – Nora. Būtent Palangoje prabėgo patys gražiausi Eleonoros bei jos sesers paauglystės ir brandos metai.

Šiemet sukanka 105 metai, kai 1914-aisiais Varšuvoje leidžiamame savaitraštyje „Ziemia“ (Žemė) penkiuose numeriuose Nora paskelbė didelės apimties romantinę mitologinę-istorinę-antropologinę esė apie Palangą. Keli šios esė puslapiai buvo iliustruoti rašytojos tetos – fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukomis.

12.30 val. visi norintieji bus pakviesti pasivaikščioti Birutės parko takais bei pasiklausyti pasakojimo apie parko augmeniją. Parke dar žaliuoja augalai, sodinti paties parko įkūrėjo Eduardo Fransua Andrė. Yra ir ne parko įkūrėjo rankomis sodintų, tačiau toje pačioje vietoje ir lygiai tokių, kokius pasodino E. F. Andrė, augančių želdinių. Apie tai, kartu su Birutės parko dienos svečiais vaikščiodamas parko takeliais, papasakos buvęs ilgametis Palangos botanikos parko vadovas Antanas Sebeckas.

Ekskursija po parką prasidės simbolinėje vietoje – nuo oranžerijos, prie informacinio stendo apie Birutės parko augmeniją bei gyvūniją.

Palangos kurorto istorija atsispindės ir alėjoje, pavadintoje „Laiko ženklai“. Menines kompozicijas, praturtinsiančias Birutės parką bei tyliai kuždėsiančias kurorto istorijos faktus, jau kuria menininkai Gintautas Ačas bei Jūratė ir Česlovas Gudžiai.

Prie šių laiko tėkmę atspindinčių originalių meninių kompozicijų nuo 14 val. iki 16 val. vyks teatralizuoti pristatymai bei atrakcijos, padėsiančios Birutės parko dienų lankytojams geriau pažinti kurorto istorijos smulkmenas. Pavyzdžiui, prisiminti, jog Palangos kurortas visuomet garsėjo savo ypatingo skonio ledais.

Kadangi šie metai šalyje yra paskelbti Antano Smetonos metais, o šio prezidento vardas yra neatsiejamas ir nuo Palangos, alėjoje „Laiko ženklai“, be kitų, bus ir šiai asmenybei skirta kompozicija.

„Žaismingai įamžinsime A. Smetonos būvimą Palangoje“, – sakė A. Latonienė.

Kurorto istorijos dvelksmą dovanos ir į praėjusį šimtmetį nukeliantys istoriniai personažai.

„Kurorto istorija neatsiejama nuo grafų Tiškevičių vardo, tad šios garsios giminės „atstovus“ taip pat bus galima sutikti
Birutės parke. Ne tik susitikti, bet įsiamžinti su jais. Norime Birutės parko dienos lankytojams suteikti galimybę nufotografuoti istoriją bei pasijusti tarsi nužengus į grafų Tiškevičių laikus“, – kalbėjo renginio režisierė.

16 val. Birutės parko dieną vainikuos Palangos orkestro pasirodymas.