84-ąjį sezoną Klaipėdos dramos teatras pasitiks su keturiomis dar iki metų galo dienos šviesą išvysiančiomis premjeromis. Dvi iš jų sieja keistu vadinamas atsitiktinumas, viena yra eksperimentas, o ketvirtoji tikriausiai bus neišvengiamai lyginama su keturis Auksinius scenos kryžius pelniusiu vis dar rodomu Yana Ross darbu.

Taip pat teatras, semdamasi patirties iš kolegų lenkų, žada tapti nuolat prieinamu įvairias negalias turintiems žmonėms.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Skirtingos kartos prikelia užmirštą autorių

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu pasakojo ir apie nustebinusį atsitiktinumą, kai „du skirtingi, skirtingų kartų, skirtingos pasaulėžiūros režisieriai” – Mara Kimele ir Marius Pažereckas – pasiūlė šį sezoną statyti Jean Anouilh pjeses, kurios savo laiku buvo labai aktualios, o po to kelių dešimtmečių užmirštos.  M. Pažereckas stato „Euridikę”, o Latvijos režisierė – „Antigonę”.

„Keista, kad tokia Anouilh banga. Matyt, apsisuko ratas ir žmonėms vėl reikia jo egzistencializmo, pjesių apie žmogaus gyvenimo trapumą, suteršimą to, kas tyra. Abi pjesės labai skirtingos, nors dramaturgija ir vienija. Mūsų manymu, Marius yra perspektyvus ir turintis daug ką pasakyti jaunas žmogus. Mara Kimelė pastatė „Tėvą”, į kurį bilietai iki šiol vis dar dingta akimirksniu, kai tik pasirodo. Labai daug tikimės iš „Antigonės”. Beprotiškai džiaugiuosi, kad Mara dirba mūsų teatre, ji reto stiprumo režisierė. Galima beveik sakyti, kad ji – Latvijos Nekrošius”, – sakė G. Grajauskas.

Teatro vadovas Tomas Jočys, priminęs, kad M. Kimele sovietiniais metais buvo tarp draudžiamų režisierių, sakė, jog jam susidaro įspūdis, kad po noro statyti „tikrus spektaklius” latvė grįžta prie noro „išbandyti viską”.

„Ji labai drąsi. Pastatymas labai drąsus. Jį žiūrint supranti, kad niekas nepasikeitė nuo Antikos, anksčiau gal tik buvo ryškesnės formos”, – sakė T. Juočys.

Lyginimo nebijo

Į Klaipėdos dramos teatrą šį sezoną vėl grįžta Oskaras Koršunovas. Jis čia statys lenko Tadeusz Slobodzianek „Mūsų klasę”, kurią buvo pastatęs ir Norvegijoje.

Pasak G. Graujausko, tai yra absoliutus lenkų dramaturgijos lyderis pagal parodymus ir pastatymus visame pasaulyje. Tai pjesė, parašyta pagal tikrus įvykius viename Lenkijos miestelyje II pasaulinio karo metu.

„Man ją skaitant baisu, kaip kiekvienas iš mūsų pasielgtų, esant tam tikroms aplinkybėms. Tai vėl gali nutikti bet kur ir bet kada, ir pas mus. Pjesė, mano supratimu, yra puiki, nors Lenkijoje buvo įvairių atsiliepimų, buvo kaltinama antilenkiškumu, nors nieko panašaus ten nėra”, – sakė G. Grajauskas.

Pasak T. Juočio, buvo daug kalbėta apie tai, kodėl reikia statyti būtent šį spektaklį.

„Nejaučiame, kad tai jau kartojasi. Neįgaliųjų namą statyti nori ir iškart pasigirsta pyktis, kodėl prie jo kiemo. Kaip protestavome, kad 200 pabėgėlių neįsileistume? Genocidas visada šalia mūsų. Visi prieš visus gali kilti bet kada”, – pasirinkimą motyvavo teatro vadovas.

Tiek jis, tiek ir G. Grajauskas sutiko, kad šis spektaklis automatiškai bus lyginamas su Yana Ross darbu, kuris 2013 m. pelnė keturis Auksinius scenos kryžius.

„Oskaras irgi tai supranta, bet tai buvo jo pasirinkimas. Mes darysime kitaip nei Ross”, – sakė T. Juočys.

Šansas jaunimui

Kalbėdamas apie ketvirtąją premjerą T. Juočys teigė, kad buvo nuspręsta būti lyg donorais.

„Darius Meškauskas su jaunais aktoriais pastatė Strindbergo „Kreditorius”, kurie kelis kartus buvo parodyti Rusų dramos teatre ir dėl visokių taktinių sprendimų spektaklis tyliai ramiai baigė savo gyvenimą. Nusprendėme, kad jis turi teisę gyventi ir pabandysime perkelti pas mus. Lietuvoje kažkaip įprasta, kad padarai diplominį spektaklį ir turi vėliau jį mesti lauk, o mes badysime būti kaip donorai. Tai bus lyg savotiškas eksperimentas ir pati publika spręs, ar jis vertas gyvuoti. Duodame laisvę jaunimui”, – sakė teatro vadovas.

Tomas Juočys vylėsi, kad šis jaunų aktorių darbas galbūt sudomins ir jaunąjį žiūrovą, o tada jis galbūt būtų rodomas ir vėlesniu metu, kaip alternatyva jaunam žmogui, ką veikti mieste.

„Esu tikras, kad jis šimtu procentų pasiteisins ir trauksime jį į repertuarą”, – sakė T. Juočys.

Galvoja apie neįgaliuosius

Pasak T. Juočio, teatras bandys tapti nuolat, o ne tik epizodiškai tinkančiu įvairią negalią turintiems žmonėms.

„Pasitelkėme kolegas lenkus, kurie turi patirtį kuriant su neįgaliaisiais. Ten kartu su Dauno sindoromą turinčiais žmonėmis sukurtas tikras rimtas spektaklį su aštriu siužetu apie revoliuciją. „Nowy Teatr” atveš spektaklį, kuriame vaidina kurtieji iš skirtingų šalių”, – sakė G. Grajauskas.

„Bandysime ir savo spektaklius pritaikyti. Versti save ir kitus būti žmogiškiems. Jei jau ruošiame premjerą, ruoškime visiems – titrus ir viska kita”, – sakė T. Juočys.

Gastrolės ir netektys

Anot teatro vadovų, naujienų turėtų būti ir po naujųjų, bet kol kas dėl jų dar nepavyko susiderinti, keitėsi ir kai kurie planai – pavyzdžiui, dėl „Ričardo III”. Jie kol kas minėjo du kūrėjus, statysiančius spektaklius Klaipėdoje: laukiamas latvis Elmars Senkovs, 2018 m. Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas „Mama Drąsa“ režisierius, ir lenkų režisierė Agata Duda-Gracz, 2018 m. festivalyje TheATRIUM pristačiusi spektaklį „Ponia bus patenkinta arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“.

Jei pavyks susiderinti su LRT ir nufilmuoti, šį sezoną visam laikui bus atsisveikinta su spektakliu „Mergaitė, kurios bijojo dievas”.

Klaipėdos dramos teatro nuotr.

„Jo labai gaila, jis savo laiku buvo teatro veidas, tad norime, kad liktų LRT archyve. Kai naujus kuri, turi kažkas išeiti. „Nakties” nebėra repertuare, ji pamažu nueina. Kad spektaklis būtų gyvas, reikia nors kartą per mėnesį jį parodyti. Tad maksimaliai 24 galime turėti. Jei nenurašinėsime, turėsime 30-35 ir vis tiek taip juos žudysime”, – sakė T. Juočys.

Pasak jo, teatras šiemet į Rusiją – Maskvą ir Sankt Peterburgą – veš „Kalės vaikus”.

„Turime susidomėjimą ir spektakliais „Kas prieš mus”, „Mama drąsa”. Bet pirmojo atveju yra sunkumų ir dėl spektaklio dydžio, ir aktorių skaičiaus. „Mama drąsa” sudėtinga dėl scenografijos – pusės karuselės juk nepadarysi”, – sakė G. Grajauskas.

„Reikia nustoti kvailinti žiūrovą, nevertinti jo. Mums gera čia Klaipėdoje kurti. Žiūrovai nori ir ateina į gilius spektaklius. Scenoje tikra tiesa, o gyvenimą vaidiname”, – reziumuodamas sakė T. Juočys.

Beje, spektaklių laukiantys žiūrovai teatro fojė nuo šiol galės parašyti atvirlaiškius mėgstamiems aktoriams ir teatro kūrėjams – „teatro paštas“ kaip mat juos pristatys adresatams.

INFORMACIJA

Ketvirtadienį teatro sezono atidarymo proga rengiamas šventiškas jo atidarymas: 

I dalis (17.30 val.)– Susitikimų ratas. Mažojoje salėje susitikimai su menininkais, kurių premjeros įvyks dar iki Naujųjų metų: aktoriumi ir režisieriumi Mariumi Pažerecku; aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu Dariumi Meškausku, dramaturgu Gintaru Grajausku, režisiere Māra Ķimele. Registracija: https://forms.gle/xjLpjXYWMUV8Usqy9

II dalis (19.30 val.) – Atvira repeticija Mažojoje salėje. Pamatysite, kaip kuriamas spektaklis. Atvira režisierės Māros Ķimelės  J. Anouilh‘o pjesės „Antigonė“ repeticija. Registracija: https://forms.gle/3WEtodjkMocYunJB8

Atidarymo renginiai nemokami, vietų skaičius ribotas.