Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras praneša naująjį sezoną pasitinkąs su ambicingomis premjeromis: Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“, Piotro Čaikovskio šokio spektakliu „Spragtukas“ ir  Jacques‘o Offenbacho operete „Orfėjas pragare“.

Šį sezoną teatras taip pat minės ir garbingą muzikinio teatro užuomazgų Klaipėdoje 200 metų sukaktį: pirmasis operos spektaklis mieste buvo pastatytas 1820 m. pradžioje mediniuose Vaidinimų namuose ant Dangės kranto.

Plaukiame į Tilžę

Ką tik pristatęs žiūrovams šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išliks kompozitoriaus E. Balsio jubiliejiniams metams skirtų renginių centru. Jau lapkričio 22 dieną Žvejų rūmuose vyks vienintelės E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera. Naujam gyvenimui operą prikels patyręs režisierius ir dėstytojas Gytis Padegimas. Pastatymo muzikos vadovu taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografiją kurs Birutė Ukrinaitė.

Naujam gyvenimui Kelionę į Tilžę prikels patyręs režisierius ir dėstytojas Gytis Padegimas. Pastatymo muzikos vadovu taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografiją kurs Birutė Ukrinaitė. Muzikinio teatro nuotr.

Pirmoji ir lig šiol vienintelė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Naujam gyvenimui po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Klaipėdoje prikeltas veikalas  užbaigs E. Balsio jubiliejinių renginių ciklą, prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857–1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį.

Kūrinys pasakoja ne apie upe įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.

Gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovams bus įteikta kalėdinė staigmena – viso pasaulio muzikiniuose teatruose naujametiniu laikotarpiu šokamas Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Klaipėdoje jį statys garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, padedamas kostiumus ir scenografiją spektakliui kursiančių dailininkų Jekaterinos Zlajos ir Aleksandro Barmenkovo.

Apie šeimyninį gyvenimą – su ironiška šypsena

Muzikinio teatro ištakų uostamiestyje 200 metų jubiliejų Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiks su Jacques‘o Offenbacho operete „Orfėjas pragare“, kurios premjera Žvejų rūmuose numatyta 2020 m. balandžio 17 d.

Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį šokį – kankaną.

Devynioliktame amžiuje Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o kompozitoriui J. Offenbachui patiko laužyti nusistovėjusias „rimtosios operos“ tradicijas. Jo operetėje „Orfėjas pragare“ vaizduojama ironiška antikinio mito apie Orfėją ir Euridikę versija, primenanti šeimyninio gyvenimo realybę.

Pagyvenusi kartu, mitinė įsimylėjėlių pora pavargsta vienas nuo kito. Euridikė jaučiasi apleista, ją erzina vyro aistra muzikai. Savo ruožtu Orfėją žeidžia žmonos abejingumas jo talentui. Atšalę tarpusavio santykiai verčia sutuoktinius dairytis kitos draugijos: Orfėjas asistuoja nimfai Chlojai, Euridikė užmezga meilės ryšį su kaimynu – bitininku Aristėju, kuris iš tiesų yra dievas Plutonas, siekiantis nusigabenti Euridikę į pragarą.

Kai jo sumanymas pavyksta, Orfėjas, susirūpinęs grėsme savo reputacijai, prašo dievo Jupiterio pagalbos. O Jupiteris turi pavydžią žmoną Junoną, įtariančią, kad Euridikė ir jos vyras palaiko slaptą meilės ryšį… Taip įsisuka kunkuliuojantis svetimavimo ir įtarinėjimų kupinas verpetas, primenantis tikrų tikriausią pragarą.

„Tačiau stebėti jį iš šono nuobodu nebus”, –  žadama Muzikinio teatro pranešime.

Dinozaurai sugrįžta

Muzikinio teatro nuotr.

Neliks nuskriausti ir mažieji žiūrovai: lapkričio 16 ir gruodžio 15 dienomis Žvejų rūmuose jų laukia Aušros Krasauskaitės šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Ji vaikams atveria astronominės Saulės sistemos duris, supažindina su simpatiškais (ir visais nebaisiais) dinozaurais bei atskleidžia tikrąją jų egzistavimo priežastį.

Gruodžio 8 dieną Žvejų rūmuose mažųjų žiūrovų lauks „Žvaigždžių opera“ – naujausia ir paskutinioji Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogijos dalis. O gruodžio 11-ąją Žvejų rūmuose numatyta Rasos Dikčienės operelių vaikams „Kabakšt Kabaldakšt“ ir „Muzikantas, velnias ir perkūnas“ premjera. Jai ruoštis pusantro šimto pajūrio krašto vaikų paskatino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinis projektas „Statykime operą“, suteiksiantis mažiesiems unikalią galimybę vaidinti, šokti ir dainuoti profesionalioje scenoje.

Ne tik romantikams 

D. Matvejev nuotr.

Naujausi Klaipėdos muzikinio teatro pastatymai opera „Don Žuanas“ ir šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ žiūrovų lauks ir rudens sezone. „Don Žuano“ spektakliai Žvejų rūmuose bus rodomi spalio 10 ir 11 d., o „Eglės žalčių karalienės“ – spalio 26 ir 27 d.

Romantiškai nusiteikusių vyresnių klaipėdiečių lapkričio 23-ąją Žvejų rūmuose lauks ilgesingas „Romansų vakaras“.

Dar šįmet į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą sugrįš populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ ir ne mažiau gerbėjų turintis šokio spektaklis „Altorių šešėlyje“, sukurtas Vinco Mykolaičio-Putino romano motyvais. Bus galima pasigrožėti istorine kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ ir išgirsti komišką istoriją iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“.

Šokio gerbėjų lauks spektaklis „Graikas Zorba“, sukurtas pagal legendinio graikų kompozitoriaus Mikio Theodorakio muziką. Jį uostamiesčiui padovanojo pasaulinio garso choreografas ir spektaklio libreto autorius Lorca Massine. Graiko Zorbos partiją atlikęs LNOBT baleto artistas Mantas Daraškevičius už šį vaidmenį pelnė „Auksinį scenos kryžių“.

Gastrolės: nuo Plungės iki Vilniaus

Be savos pastogės laikinai likęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras numato ir nemažai gastrolinių spektaklių.

Jau rugsėjo 14-ąją Plungėje kraštiečiai su 80-mečiu galės pasveikinti iš šio miesto kilusį garsų batutos meistrą Stasį Domarką: garbingai dirigento sukakčiai jo kolegos dedikuos koncertą „Operetės šventė“.

E. Balsio jubiliejiniams metams skirtas jo simfoninės muzikos koncertas rudenį bus pristatytas Kauno ir Vilniaus publikai: spalio 5 d. jis skambės Kauno valstybinėje filharmonijoje, o spalio 6 d. – Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, diriguojamu Tomo Ambrozaičio, grieš tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė, buvusi Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos auklėtinė, o dabar – šios gimnazijos dėstytoja Lina Marija Songailė.

Metų gastrolėmis galima tituluoti suplanuotus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklius Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lapkričio 15 d. vilniečiai išvys G. Kuprevičiaus operą „Prūsai“, o gruodžio 3 d. – E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą. Tad laukite mūsų atvykstant!

„Įspėjame: esame linkę iš anksto atskleisti tik dalį publikos laukiančių siurprizų. Gali būti, kad apie kitas mūsų teatro staigmenas išgirsite jau sezonui prasidėjus”, – intriguojančiai pranešimą spaudai baigia Klaipėdos muzikinis teatras.