Konsultacijos

LAT: teismai pažeidė tėvų ir vaiko teises

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-09-05


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs pirmąją bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismų išduoto leidimo paimti vaiką iš tėvų teisėtumo,  konstatavo, kad teismai tinkamai neužtikrino procesinių tėvų ir vaiko teisių.

LAT pranešime spaudai nurodoma, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba), nustačiusi antrąjį grėsmės vaikui lygį ir jį laikinai apgyvendinusi šeimos ir gerovės centre, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Prašyme nurodė, kad vaikas faktiškai yra likęs be atstovo pagal įstatymą, nes vaiko motina, vaiko teigimu, kitame mieste slaugo savo sergančią motiną, o tėvas nepriima siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, dėl to vaikui dažnėja pykčio priepuoliai, kurių metu yra nesaugu tiek jam pačiam, tiek kitiems mokyklos mokiniams ir bendruomenei.

Pirmosios instancijos teismas tarnybos prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir leido paimti vaiką iš jo tėvų. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Be kitų argumentų, kasaciniame skunde vaiko tėvas nurodė, kad atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo svarbą pirmosios instancijos teismas bylą nepagrįstai nagrinėjo rašytinio proceso tvarka; apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme vaiko tėvai nebuvo informuoti, neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų; teismas netyrė vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais; neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis nesugebėjo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas. Todėl apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta tėvų galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.”,- rašoma LAT pranešime.

 Jame taip pat konstatuojama, kad nors įstatymas nedraudžia klausimo dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos spręsti rašytinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neinformavus vaiko tėvų apie teismo posėdį, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, teismai taip pat nesirėmė vaiko nuomone, išsakyta jam bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios.

„Nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje vaikas buvo įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą, yra pagrindas konstatuoti tiek vaiko tėvų, tiek paties vaiko teisių pažeidimą”, – teigia LAT.

Pranešime nurodoma, jog šios kategorijos bylose vaiko tėvai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu, o esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.

Šioje byloje vaiko tėvai nebuvo informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai jame jiems niekas neatstovavo, todėl taip buvo pažeista CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga.

Pasak bylą nagrinėjusio teisėjo Gedimino Sagačio, tokiose jautriose bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo iš tėvų, būtinai reikia atsižvelgti ir į tarptautinę praktiką.

„Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais, bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese. Be to, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę ir ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija nutarė, kad šioje byloje nebuvo tinkamai užtikrintos vaiko ir tėvų procesinės teisės, todėl grąžino bylą nagrinėti iš naujo“, – pranešime spaudai cituojamas G. Sagatys.

Nustatęs šiuos procesinius pažeidimus, LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.


2019-09-05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt