Lietuvos jūrų muziejus skelbia, kad prie jo vykdomo Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybų kaip partneris prisijungė kelionių organizatorius „Novaturas“.

Ruoniu reabilitacijos centro projektas

Anot muziejaus, kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą. Dabar ruoniukų priežiūrai ir gydymui nėra specialių patalpų. Gyvūnai gydomi viename iš administracinio pastato kabinetų, įrengus jame dvi vonias. Specialistai jais rūpinasi kiaurą parą.

Baltijos jūros reabilitacijos centras galėtų padėti spręsti šią problemą. Tačiau projekto vertė yra didesnė nei 3 mln Eur, o jo įgyvendinimui dar trūksta 1,7 mln. Eur.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, profesionaliame centre bus teikiamos ne tik reabilitacijos, bet ir mokslo tiriamosios paslaugos.

„Žvejodami ar vykdydami kitą ūkinę veiklą Baltijos jūroje ir jos pakrantėse, turime prisiimti atsakomybę ir už jūros gyventojus, – pranešime spaudai cituojama „Novaturo“ generalinė direktorė Audronė Keinytė. – Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi jau paklojo tvirtus pamatus reabilitacijos centro statyboms, tačiau turimų lėšų nepakanka. Norint įgyvendinti šį didžiulį projektą reikia visų žmonių geranoriškumo. Mūsų misija – pakviesti, sutelkti ir suteikti galimybę visiems prisidėti prie modernaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro sukūrimo”.

Tad nuo šiol perkant šio organizatoriaus kelionę internetu arba kelionių agentūroje visose trijose Baltijos šalyse klientai galės prisidėti 3, 5 ar 10 Eur savanoriška socialinės atsakomybės įmoka, o surinktos lėšos bus pervedamos Lietuvos jūrų muziejui.

Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato atšilimo padarinių, ruoniai vis dažniau patenka į įvairius incidentus, kuriuose yra sužeidžiami, arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja.

„Esant tokiai Baltijos jūros gyvūnų ekologinei situacijai, sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip nukentėjusius gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę”, – sako biologas.