Mums rašo

„Apskritasis stalas“: nuo savanorystės iki svajonių išsipildymo

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-09-11


Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ (KLAS) uostamiestyje gyvuoja 20 metų. Jos veikla puikiai žinoma ne tik mūsų mieste, bet ir gerokai už jo ribų.

KLAS vienija tris dešimtis mieste veikiančių organizacijų, kurios kasmet vis pasipildo naujais nariais, atstovauja ir gina jaunų žmonių, tarp jų – ir su negalia, interesus, pritraukia tarptautinę jaunuomenę, organizuoja pilietines akcijas, renginius, diskusijas, debatus, apklausas bei atstovauja jaunimo interesus įvairiose savivaldos visuomeninėse tarybose ir darbo grupėse.

Pasak KLAS pirmininko Lauryno Gečiaus, tik negailint laiko, energijos, skatinant jaunus žmones burtis ir kurti patrauklų Klaipėdos miestą, galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

„Aš ir mano vadovaujama organizacija aktyviai reiškiame savo poziciją savivaldybės darbo grupėse, komitetuose bei Jaunimo reikalų taryboje. Keliame į viešumą įvairias problemas, atkreipiame valdžios dėmesį į miesto skaudulius ir į naktinių autobusų reisų poreikį mieste, ir į svarbių projektų finansavimo didinimo būtinybę, – pasakoja L. Gečius. – Nuolat ieškome įvairių priemonių, galinčių sustiprinti organizacijas, auginame jaunąją lyderių kartą. Mūsų siekiai ir svajonės paprasti bei kasdieniški – tęsti darbus, laimėti projektus, formuoti jaunimo politiką bei skatinti savanorystę mieste.“

Pasak Lauryno, jis, kaip ir daugelis kitų KLAS narių, savo aktyvią veiklą pradėjo nuo savanorystės.

„Pačios įsimintiniausios savanoriškos veiklos yra susijusios su pilietinėmis akcijomis. „Ateik po šimtmečio skėčiu“, „Ištark. Išgirsk. Išsaugok”, „Vienybės vėliava“- tai tik kelios didelio klaipėdiečių susidomėjimo sulaukusios akcijos, kurios subūrė gausias savanorių pajėgas. Savanorystė vis populiarėja, tad daugelis jaunų žmonių pirma įsilieja į vienkartines akcijas, tokias kaip „Darom”, „Karklė Live Music beach” ir kt., o ilgainiui ši veikla tampa nuolatiniu užsiėmimu”, – sako L.Gečius.

Jo teigimu, KLAS galima pelnytai vadinti savanorių kalve. Šiuo metu organizacijoje yra suburta 30 savanorių komanda. Dauguma narių savanoriauja jau kelis metus, tačiau ateina ir nauji, kurie puikiai įsilieja į senbuvių gretas.

Per paskutinius trejus veiklos metus KLAS gavo per 50 padėkų už sėkmingą bendradarbiavimą, o tai rodo, kad einama teisingu keliu.

„Ir toliau siekiame stiprinti mūsų organizaciją, norime, kad ji būtų geriausia vieta savanoriauti Klaipėdoje”, – teigia KLAS pirmininkas.

Michailas Denisenko – politikas, visuomenės atstovas, ilgametis KLAS narys- savo visuomeninę ir politinę karjerą taip pat pradėjo nuo savanorystės.

„Teko savanoriauti ir jaunųjų policijos rėmėjų organizacijoje, ir studentų atstovybėje, ir asociacijoje „Klaipėdos Apskritasis
stalas”, – pasakoja Michailas.

Jis sako, kad savanoriaudamas ne tik įgijo daug draugų, su kuriais bendrauja iki šiol, bet ir reikalingų gyvenime įgūdžių bei žinių, be to savanorystė padarė įtaką ir renkantis darbinę veiklą.

„Savanoriauti verta, kad sužinotum ką iš tikrųjų nori veikti gyvenime, padėti kitiems, išmokti daug naujų dalykų ir susirasti puikių draugų,- sako M.Denisenko. – O gauti apdovanojimai už savanorystės sklaidą – tai ne tik prisiminimas, bet ir įrodymas, kad ši veikla yra labai svarbi.“

Tumas Linas Kvaraciejus, ketvirto kurso studentas, savanoryste susidomėjo būdamas pirmame kurse. Savanorystė jam atvėrė plačias galimybes pamatyti pasaulį.

„Ši veikla suteikia tokias naujas galimybes, apie kurias kartais sunku net įsivaizduoti. Tad tam, kas dvejoja ar užsiimti tokia veikla, siūlyčiau tiesiog pabandyti visa tai ir pasverti ką gali padaryti savo ir kitų labui”, – sako T. L. Kvaraciejus.

Edgaras Jefimovas, KLAS narys, teigia, kad, savanorystė atvėrė jam daugybę galimybių išreikšti save ypač būnant studentu. Savanoriaudamas jis įgijo bendravimo įgūdžių, išmoko planuoti laiką.

„Manau, kad savanorystė mieste, kuriame ką tik apsigyvenau ir neturėjau draugų, pakeitė mano gyvenimą. Tiesiog jaučiau, kad savanorystė gali atverti daug galimybių, tik reikia žengti pirmą žingsnį. Žengiau ir štai…”, – sako E. Jefimovas.

Gintarė Kareivaitė savanoriauti pradėjo dar būdama moksleivė. Jos savanorystės stažas – 15 metų. Ji sako, kad savanorystė plečia akiratį ir suvokimą, jog maži dalykai bendraminčių būryje sukuria didelius dalykus.

„Savanorystė manyje suvaldė egoizmą ir suteikė suvokimą, kad dalintis ir padėti yra didžiulė vertybė. Savanoriaujant supratau, kad svarbiausia gyvenime 3 dalykai: žmonės, žmonės ir žmonės. Žmonės yra pagalba, žmonės yra galimybės, žmonės yra šypsenos. Per savanorystę išmėginau save, sutikau būrį bendraminčių iš kurių galėjau mokytis – tai neįkainojama patirtis”, – įsitikinusi Gintarė.

Aivaras Vaiginis save vadina ilgamečiu savanoriu, nes jaunimo organizacijų veiklose dirbo daugiau nei 12 metų. Veiklos jaunimo organizacijose dėka jis įgijo daugybę draugų ar gerų bičiulių, taip pat suvokimą, kur yra jo stipriosios savybės, išmokė siekti tikslų, drąsiai išsakyti savo nuomonę, o svarbiausia – išugdė neabejingą pilietį.

„Savanoriška veikla yra dalis manęs, niekada jos nepamiršiu, nes esu be galo dėkingas jai už viską. Veikla, draugai, smagus laiko praleidimas, asmenybės ugdymas, vertybių suvokimas, viskas telpa po žodžiais „Savanoriška veikla”, – sako A. Vaiginis.

Aistė Andruškevičiūtė – Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė.

„Savanoriavau Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijoje „Apskritasis stalas“. Ten įgijau daug patirties ir suvokimo apie jaunimo politiką, per kelerius metus apskritajame stale tapau valdybos nare. Savanorystė suteikė drąsos ir išmokė, kad tai, ką mes darome dabar yra investicija į mūsų tolimesnį gyvenimą. Dėka savanorystės man pavyko atsidurti ten, kur aš esu dabar – Klaipėdos miesto savivaldybėje. Savanorystė gali sukurti pagrindą karjerai. Savanoriaujant galima išmokti daug naudingų dalykų, kuriuos vėliau gali pritaikyti dirbant. To neišmoksi mokykloje ar universitete. Viskas ateina su praktika. Visada pabrėžiu, jeigu moksleivis baigdamas mokyklą nežino, kur nori stoti, geriau tegu iškeliauja savanoriauti. Per metu laiko tiek galima pamatyti ir suprasti, kad vėliau grįžus būna labai paprasta įstoti ten kur nori ir tikrai savo laiką paskirti
studijoms”, – sako Aistė.

Kazys Bagdonas – Klaipėdos miesto tarybos narys – didelę savanorystės patirtį turintis politikas. Jo savanorystė prasidėjo tik įstojus į Klaipėdos universitetą. Buvo daug veiklų, įgyta daug patirties. Dabartinę veiklą- klaipėdiečių atstovavimą Klaipėdos miesto taryboje K. Bagdonas taip pat vadina savanoryste.

„Visas mano gyvenimas – tai savanorystė, net ir su žmona susipažinau bažnyčioje per studentus ,,Ateitininkus”. Gavau viską, ko norėjau: pasitikėjimą savimi, optimizmą, pozityvą, asmenybės stiprybę, sugebėjimą prisiimti atsakomybę, brandą, išradingumą, o svarbiausia – daug draugų, pažinčių – tai yra neįkainojama. Mano gyvenimas yra pagalba kitiems. Mano gyvenimas – savanorystė. Savanorsytė – tai meilės išraiška kitam žmogui. Dalinkis meile ir kurk kitokį pasaulį. Pasakysiu paprastus žodžius, kuriuose telpa labai daug – jeigu tu renkiesi nuolatinį savanoriavimą – tu tampi geresniu žmogumi.“- sako K. Bagdonas.

Septyniolikmetė Aistė Šlajūtė – Gargždų “Vaivorykštės” gimnazijos gimnazistė. Myli muziką, meną, gamtą ir gyvūnus, dainuoja, šoka gatvės stiliaus šokius, piešia, ir, žinoma, savanoriauja.

“Labiausiai domiuosi gyvūnų priežiūros ir bendruomeninės veiklos savanoryste. Man labai patinka įsitraukti i visuomeninę veiklą, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Savanorystė yra didelis pliusas kiekvieno ateičiai. Savo asmenine patirtimi teigiu, kad savanoriaudamas žmogus įgyja daug komunikabilumo ir kitų teigiamų savybių. –pasakoja Aistė. – Esu drovi, todėl visos paskaitos ir mokymai, viešas nuomonės išsakymas padėjo man išmokti laisviau kalbėti bei nuosekliau dėstyti mintis. Taip pat savanorystė atveria galimybes draugystei ir nuotykiams. Nesavanoriavusiam žmogui siūlyčiau bet kokios rūšies savanorystę, kuri suteiks didelės ir tikrai ateičiai naudingos patirties, naujų pažinčių, savęs tobulinimo ir pateikimo. Žinoma, pravartu žinoti, kad kiekviena savanoriška pagalba, skatinimasis dalintis gėriu, augina bendruomiškesnę visuomenę ir aplinką”, – teigia ji.

Tadui Mockui savanorystė yra galimybė išreikšti save, savo energiją, įgyvendinti pačias beprotiškiausias idėjas, kurių vienas įgyvendinti negalėtų.

„Savanoriaudamas turiu galimybę pažinti daugybę įvairiausių žmonių, kurių vieni padeda asmeniniame tobulėjime, kiti – karjeroje. Nesavanoriavusiems žmonėms savanorystę galiu apibūdinti kaip dar neatrastą galimybę atrasti ir išreikšti save, tobulėti pačiam, kartu kuriant ir geresnę visuomenę aplink.”- sako T. Mockus.

Jurgita – Šilinskaitė Venslovienė į visuomeninę veiklą įsiliejo dar būdama gimnazistė, kai tapo Vytauto Didžiojo gimnazijos prezidente. Tai buvo pirmasis Jurgitos gyvenimo universitetas, mokantis lyderystės, nefinansinio motyvavimo, delegavimo ir iš savo klaidų. Vėliau įsiliejo į aktyvų studentų atstovavimą, tapo Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidente, atstovavo KU Lietuvos studentų sąjungoje, LiJOT, pirmininkavo Klaipėdos „Apskritajame stale” ir t.t. Dabar dalyvauja Klaipėdos universiteto Taryboje.

„Visuomeninės veiklos dėka įgijau daug patirties, kuri labai vertinga įsiliejant į aktyvią darbo rinką ar kuriant savo verslą. Joje turi galimybę išbandyti viską – strateginį organizacijos, žmonių, projektų, procesų, finansų, viešųjų ryšių ar marketingo valdymą. Visų šių žinių ar įgūdžių reikia dirbant bet kokiame sektoriuje. – pasakoja Jurgita.- Dažnai juokiuosi, kad priversti darbuotoją atlikti užduotį, kai moki jam atlyginimą, nesudėtinga, bet sumotyvuoti žmogų atlikti tą pačią užduotį be finansinio atlygio yra visai kas kita. Turi gebėti žongliruoti įvairiomis nefinansinio motyvavimo priemonėmis. Atitinkamai jos padeda uždegant ir darbuotojus. Šiuolaikinio darbuotojo nebemotyvuoja vien pinigai. Reikia daug daugiau.
Savanorystė – tai nemokama lyderystės mokykla, realaus gyvenimo simuliacija. Ir tuo pačiu atlieki svarbus visuomenei darbus! Kai Misija Sibiras ekspedicijos metu tvarkėme kapus (aš dalyvavau 2007 metais), vietiniai Sibiro gyventojai mums sakė „Sviatoje delo” (liet. šventas reikalas). Taip pat ir su visuomenine veikla – darai dėl kitų, bet pats gauni kur kas daugiau.”


2019-09-11

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt