Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame informuoja, kiek iš viso yra investavusi į kvapų valdymą Dumpiuose esančioje nuotekų valykloje.
Anot pranešimo, uostamiesčio gyventojų skundai dėl nuo valymo įrenginių sklindančios smarvės pirmąkart bendrovės darbuotojų ausis pasiekė 2000-aisias. Kad pažabotų nuotekų valykloje susidarančio dumblo kvapą, pasak įmonės, vien per pastarąjį dešimtmetį į pažangesnes technologijas investuota daugiau nei 21,2 mln. eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Anksčiau labiausiai smirdėjo dumblas
Į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą Dumpiuose suteka centralizuotais tinklais surenkamos nuotekos iš Klaipėdos, Gargždų ir Priekulės gyventojų bei pramonės įmonių.
Naudojant mechaninius ir biologinius valymo metodus iš nuotekų atskiriamas dumblas, kuris supūdomas ir išdžiovinamas, o nuskaidrintas vanduo išvalomas iki 98 proc. švarumo ir išleidžiamas į Kuršių marias.
„Kol neveikė Dumpių nuotekų valykla, į Baltijos jūrą patekdavo pusiau apvalytos miesto buitinės ir pramoninės nuotekos“, – pranešime spaudai cituojamas Algirdas Špučys, laikinasis bendrovės generalinis direktorius.
Iki 2009 metų būtent AB „Klaipėdos vanduo“ atviroje aikštelėje sandėliuojamas pūvantis dumblas buvo didžiausias smarvės šaltinis. Tačiau bendrovei pasistačius ir pradėjus dumblą pūdyti uždaruose rezervuaruose, jo nemalonus kvapas į aplinką beveik nebesklinda.
„Svarbiausias mūsų nuotekų valyklos uždavinys, kad žmogaus kasdieninėje veikloje susidarę teršalai būtų išvalomi ir nepatektų į gamtą. Tai pasiekti mums pavyko. Tačiau visuomenė jau kelia kitus reikalavimus. Pastaraisiais metais iššūkiu tapo kvapų suvaldymas“, – sakė A. Špučys.
Investuos ir toliau
Įmonė primena, kad pernai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorija Dumpiuose atliko kvapo koncentracijos sklaidos modeliavimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad leistinų 8 europinių kvapo vienetų izolinija ne tik kad neišeina iš nustatytų valyklos sanitarinės 500 metrų apsaugos zonos ribų, bet netgi nesiekia jos.
„Higienos normos neviršijamos, bet sumuojant taršą kartu su kitomis Dumpiuose veikiančiomis įmonėmis, prisidedame prie bendro fono ir aplinkinėms gyvenvietėms bei pietinei Klaipėdos daliai sukeliame diskomfortą. Todėl šiemet vėl investuojame į valyklos modernizaciją ir siekiame mažinti nemalonių kvapų sklaidą“, – teigė laikinasis bendrovės vadovas.
Pasak A. Špučio, kvapų emisijos į aplinką sumažinimui AB „Klaipėdos vanduo“ savo lėšomis parengė projektą ir dar šiais metais uždengs tris gravitacinius dumblo tankintuvus, sumontuos juose oro surinkimo bei valymo sistemą, kurią pasijungs prie veikiančių oro valymo įrenginių. Darbai prasidės spalį, jiems skirtas 120 000 eurų finansavimas.
„Dar viena planuojama priemonė – smėliagaudžių ir pirminių radialinių nusodintuvų uždengimas. Bet šita priemonė kur kas brangesnė, gali kainuoti 5-6 milijonus eurų“, – aiškino A. Špučys.
Tokia investicija neišvengiamai padidintų paslaugų kainas visiems AB „Klaipėdos vanduo“ klientams, tad bendrovė ieško kitų finansavimo šaltinių ar subsidijavimo galimybių.
„Greta vykdomų projektų bendrovės atstovai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dairosi pačių pažangiausių technologijų ar techninių sprendinių intensyvių kvapų pažabojimui. Nagrinėjami ir analizuojami visi įmanomi nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo grandies technologinio proceso tobulinimo variantai, kad kuo greičiau ir efektyviau neutralizuoti nemalonius kvapus”, – rašoma pranešime.
INFORMACIJA
2009 m. Pastatyti uždaro tipo dumblo pūdymo įrenginiai. Po pūdymo proceso gaunamas mažiau „kvapus“ dumblas. Projekto kaina – 13,9 mln. eurų.
2013 m. Pastatyti dumblo džiovinimo įrenginiai. Dumblo džiovinimo metu susidaręs išeinantis oras apvalomas nuo nemalonų kvapą sukeliančių medžiagų, o galutiniam kvapų pašalinimui naudojamas biofiltras. Investuota 6,66 mln. eurų.
2015 m. Įrengta nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimo kameros ventiliacinė sistema ir sumontuotas oro valymo įrenginys (biologinis filtras). Projekto vertė – 0,14 mln. eurų.
2017 m. nuotekų priėmimo pastate papildomai sumontuota automatinė dezinfekavimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistema.
2017 – 2018 m. pakeista 20 metų senumo įranga, atliktas oro tiekimo sistemos modernizavimas. Projekto vertė – 0, 41 mln. eurų.
Kas parašė pranešimą? Liubinavičius? O kada Špučys atlyginimus paprastiems darbuotojams didins? Vėl pinigų nėra, nes visi už pranešimą sumokėti?