Politikų tribūna

Tamara Lochankina: „Kaltinimai Irinai Rozovai – absurdo teatras!” (3)

Atvira Klaipėda

Elena Juknevičienė
2019-09-12


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas inicijavo parlamentinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar galima pradėti apkaltą prieš Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos koalicijos narę klaipėdietę parlamentarę Iriną Rozovą. Apkalta būtų pradėta dėl to, kad prieš pusantrų metų ji neinformavo saugumo tarnybų apie savo bendravimą su Rusijos diplomatais.

I. Rozovai mestus kaltinimus komentuoja partijos „Rusų aljansas“ vadovė Tamara Lochankina.

Skandalas dėl parlamentarės I. Rozovos kelionės į stačiatikių konferenciją vystosi sniego lavinos principu. Kokia, jūsų nuomone, yra tokio spaudimo rusų tautybės Seimo narei priežastis?

Be abejonės, tam tikrą vaidmenį suvaidino griežtas I. Rozovos žiniasklaidai pateiktas Tbilisio įvykių vertinimas, kai ji suirutės Tbilisyje priežastį įvardijo vietos politikų kovą dėl valdžios. Visgi ši aplinkybė normaliomis sąlygomis nebūtų galėjusi tapti tikru žmogaus pjudymu.

Praėjusiais metais Irina Rozova (vidury dešinėje) kartu su kitais klaipėdiečiais parlamentarais dalyvavo susitikime pas merą prieš prasidedant Seimo rudens sesijai. Šiemet tradiciniame susitikime merijoje nei ji, nei Algimantas Kirkutis (pirmas dešinėje) nepasirodė. Palmiros Mart nuotr. – 2018 m rugsėjis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva ryškiai pirmauja pasaulyje pagal patyčių mokyklose mastą. Mūsų vaikai turi iš ko imti pavyzdį, kadangi pjudymai ir patyčios verda aplinkui, pradedant laikraščiais ir baigiant Seimu.

Apie Iriną Rozovą pučiamas skandalas stebina savo primityvumu. Mano suvokimu, tikra politinė intriga, kaip ir žaidžiant šachmatais, reikalauja proto, patirties ir net talento. O šiuo atveju viskas daroma „tep-lep“ principu.

Noriu pacituoti buvusį krašto apsaugos ministrą, Nepriklausomybės akto signatarą ir politologą Audrių Butkevičių: „Jei manęs paklaustų, kodėl milijonas Lietuvos piliečių paliko šalį, atsakyčiau, jog to priežastis – absurdo pojūtis, nepasitikėjimas ir netikėjimas savo valstybe. Jauni žmonės jau nebesitiki, kad kada nors šioje šalyje kas nors pasikeis“.

Aš pritariu jo nuomonei ir nuo savęs galiu pridėti, jog tai, kas šiuo metu dedasi Seimo narės I. Rozovos atžvilgiu – tai tikrų tikriausias absurdo teatras, fantasmagorija, viršijanti realybės ir sveiko proto ribas.

Išanalizavus Rozovai metamus kaltinimus kiekvienas iš jų sukelia daugybę klausimų: pavyzdžiui, ji diplomatams išsakė savo rinkimų prognozes, bet juk Irina ne Pythia ir net ne Delfų orakulė – kokią valstybės paslaptį sudaro jos prognozės? Arba štai – kodėl Valstybės saugumo departamento (VSD) operatyvinė pažyma, adresuota Seimo pirmininkui, pateko į spaudą? Kodėl pažymoje pateikiami tokie seni – net 2011-2014 metų – duomenys?

VSD pažymą Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pateikė, atsakydama į jo paklausimą, ar Seimo narė Irina Rozova gali dirbti su slapta informacija. Išvados, pateiktos pažymoje, datuotas 2018 m. ir padarytos, remiantis 2011-2014 metų žvalgybos duomenimis.

Kokiu pagrindu Seimo narė buvo sekama ir ar VSD tam turėjo leidimą – tai klausimai, kuriuos mes dar užduosim, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą. Kokių nors naujų duomenų apie jos patikimumą ar nepatikimumą per pastaruosius penkerius metus minėtoje pažymoje nėra. Kažkodėl nieko nenustebino ir neprivertė susimąstyti ta aplinkybė, jog 2012 metais tas pats VSD I. Rozovai buvo išdavęs leidimą dirbti su slapta informacija. Ir tas leidimas galiojo iki 2017 metų.

Tai kas visgi atsitiko? Nejaugi VSD aplaidumas? Arba slaptų pažymų „paklausa“ yra tokia didelė, kad VSD nesusitvarko ir nebeužtikrina jų kokybės? O galbūt surinkto „kompromato“ visgi buvo nepakankamai jau tada I. Rozovą paskelbti keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui?

Kas nuo to laiko pasikeitė? Panašu, kad atsirado politinis užsakymas. Kas užsakovas – suvokti nesunku. Manau, kad skandalu buvo suinteresuoti tie, kurie siekė pirmalaikių rinkimų ir visais būdais trukdė sudaryti valdančiąją koaliciją. Seimo manipuliatoriams ir intrigantams bet kokia kaina reikėjo į dienos šviesą ištraukti tą niekingą pažymą, siekiant įvelti Seimą į eilinį skandalą.

Formalia priežastimi pradėti aiškinimąsi dėl I. Rozovos tapo Gruzijos parlamentaro Gelos Kandelakio laiškas, kuriame jis prabėgom paminėjo ir Irinos vardą, asmeniškai jai nekeldamas jokių pretenzijų dėl jos dalyvavimo Tarptautinėje stačiatikių asamblėjoje (TSA), vykusioje šių metų birželį Tbilisyje. Pagrindinis G. Kandelakio tikslas buvo paraginti Lietuvos Seimo narius ateity blokuoti TSA. Bet, kaip matote, to visiškai pakako pradėti šitą slaptos pažymos pasiutpolkę. Ir nepamirškime: rinkimai į Lietuvos Seimą ne už kalnų, laikas jau purenti dirvą. Laikas!

Tai kas, jūsų nuomone, yra tie manipuliatoriai ir intrigantai?

Seimui vadovauja agresyvi mažuma, kuri lengvai nukreipia parlamentą jai reikiama linkme ir sukelia chaosą Seimo darbe. Kyla klausimas: kodėl konservatoriai veikia taip įžūliai ir grubiai? Galbūt dėl to, kad yra tikri: piliečiai, kuriuos jie yra įpratę mulkinti, pasitelkę būgnų garsus ir patriotinius lozungus, praris bet kokį niekalą, užuot reikalavę įtikinamų Seimo komisijų ataskaitų apie „Snoro“ banko bylą, korupcinius koncerno „MG Baltic“ ryšius su politikais ir panašiai.

Be to, artėja rugsėjo 15-oji – data, iki kurios Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimu turi būti pateikti kaltinimai tiems, kurie dalyvavo Lietuvos teritorijoje įrengiant slaptą amerikiečių kalėjimą. Panašu, jog prezidentui Valdui Adamkui ir kai kuriems įtakingiems žmonėms gali ateiti sunkūs laikai. O gal ir neateis, jei visuomenę labiau domins ne korupciniai nusikaltimai, o kavos puodelis, kurį Seimo narė išgėrė Rusijos diplomatų kompanijoje.

Ir visgi, ar egzistuoja nurodymai Seimo nariui, su kuo jis gali, o su kuo negali susitikinėti? Ar draudžiama susitikinėti su rusų diplomatais, lankytis ambasadų priėmimuose, priimti  jų sveikinimus?

 Jeigu toks draudimas egzistuotų, tai būtų žmogaus teisių ir laisvių ribojimas. Mes manėme, kad toli praeity liko tie laikai, kai prieš išvykstant į užsienį mūsų turistams tekdavo klausytis instruktažo apie tai, su kuo bendrauti, kaip atsakinėti į klausimus, o mūsų jūreiviai, išlipę į krantą užsienio uoste, turėjo vaikščioti mažiausiai po tris. Ogi ne…

Bet jei kalba užėjo apie diplomatus, pažiūrėkime, kaip Vikipedija traktuoja pasiuntinių funkcijas. Viena iš ambasadų ir konsulatų, tarp jų ir Lietuvos, funkcijų yra teisėtu būdu gauti informaciją apie politinį ir ekonominį šalies, kurioje reziduojama, gyvenimą; draugiškų ryšių vystymą ir dalyvavimą plečiant ekonominį, kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą, taip pat ir abipusį saugumo bei taikos stiprinimą. Tai yra oficialiai apibrėžtos ambasados funkcijos.

Išeina, jog mūsų saugumo tarnybos šias funkcijas supranta kažkaip kitaip, kitu atveju susitikimai ir pokalbiai su rusų konsulato diplomatais, rinkėjams aktualių klausimų aptarimas, elementarūs dėmesio ir mandagumo ženklai nebūtų mūsų žvalgybos vertinami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Beje, pastebėsiu, kad prezidentas Gitanas Nausėda minėjo, jog jis reikalaus iš visų Lietuvos diplomatinių tarnybų užsienyje, kad jos pirmiausia imtųsi ekonominių ryšių, kurie būtų naudingi Lietuvai, stiprinimo.

Mūsų partijos priešrinkiminiuose dokumentuose viena iš veiklos krypčių nurodoma ryšių su Rusija stiprinimas, kadangi mes atstovaujame nacionalinių mažumų, pirmiausia, rusų tautybės žmonių interesams. Tokia yra mūsų rinkėjų valia. O kaip mes galime stiprinti ryšius su Rusija, kuri, beje, Lietuvoje vykdo didžiulius kultūrinius projektus bei tokias mūsų jaunimui svarbias programas kaip „Maskvos mero stipendija“, studijos Rusijos aukštosiose mokyklose, humanitarinė pagalba veteranams ir kt., jei mes kaip velnias kryžiaus bijosime rusų diplomatų?! Tokie dalykai vargu ar įsivaizduojami ir Afrikos šalyje, o mes juk didžiuojamės gyvendami Europos Sąjungos demokratinėje valstybėje.

Prisipažinsiu, jog mano asmeninėmis pastangomis įvyko susitikimas ir pokalbis su Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Aleksandru Gračiovu apie Klaipėdos ir Kaliningrado bendradarbiavimo sutarties reikšmę mūsų miestui bei šios sutarties, kurios vos nepalaidojo Klaipėdos miesto taryba, perspektyvas.

O pokalbio su prieš jį dirbusi konsulu V. Malininu metu aš kėliau mūsų rinkėjams aktualią bevizio režimo Klaipėdos ir Kaliningrado pasienio regionams temą.

Panašių pasikeitimų nuomonėmis su rusų diplomatais aš nevertinu kaip veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę. Atvirkščiai – asmeniškai tame matau nemažą naudą, kadangi liaudies diplomatijos dar niekas neatšaukė. O ar pasakysi, ar nepasakysi pokalbio metu ką nors nereikalinga – tai kiekvieno piliečio pilietinės atsakomybės klausimas. Ir visa tai mes puikiai suprantame.

O tai, kad Malininą paskelbė „slaptuoju Rusijos agentu“ – man ir daugumai klaipėdiečių buvo visiškas netikėtumas.

Ar I. Rozovą užsipuolusių politikų veiksmuose yra juodinimo, šmeižto požymių?

Juodinimo požymių pirmiausia yra liūdnai pagarsėjusioje VSD pažymoje, kurioje, remiantis gauta nepatvirtina „informacija“, Seimo narė buvo paskelbta kaip kelianti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Na, o kai dėl pagrindinio I. Rozovos kaltintojo, konservatoriaus Lauryno Kaščiūno… Abejoju, ar minėtas parlamentaras gali patraukti rinkėjų dėmesį ir sulaukti jų palaikymo svarbiomis ir valstybei būtinomis iniciatyvomis. O Seime jis pritapo.

Įtariu, kad realiai vertindamas savo sugebėjimus, mano nuomone, jis ir pasirinko patrioto – demaskuotojo ir Rusijos prezidento priešo amplua, kuris imponuoja „megztosioms beretėms“.

Būtent jis išgarsėjo tuo, kad pasisakė prieš juokingo animacinio filmuko „Maša ir lokys“ demonstravimą. Po to buvo prieš Georgijaus Lepso gastroles. Beje, L. Kasčiūnas paliko ultrapatriotinę partiją Lietuvių Tautos Sąjungą, kuriai savo laiku vadovavo liūdnai pagarsėjęs Mindaugas Murza. Kur jis dabar? Žinau tik, kad vedė inteligentišką moterį Zlatą iš Sankt Peterburgo ir nuo tada liovėsi visus gąsdinęs.

Taigi visa tai – nieko daugiau, tik teatrinės inscenizacijos. Ta proga prisimenu didžio rusų menininko Nikolajaus Fomenko žodžius: „Gyvenimas – tai teatras, o visi žmonės jame – aktoriai. O pagrindinį vaidmenį jame vaidina pinigai“.

Šiuo metu mes lauksime, kokį sprendimą I. Rozovos atžvilgiu priims speciali Seimo komisija, kurią dar reikia sudaryti. Jei sprendimas Irinai bus nepalankus, mes būtinai kreipsimės į Konstitucinį Teismą.


2019-09-12

3 komentarai apie “Tamara Lochankina: „Kaltinimai Irinai Rozovai – absurdo teatras!””

  1. Tamarai Lochankinai, Irinai Rozovai ir kitiems prokremliškiems Klaipėdos ir Lietuvos politikams.

    Negerbiamieji Putino bacilos nešėjai, tamstos gyvenate kitoje realybėje, kitoje istorijoje ir tikrai net ne paralelinėje visatoje, o kažkur toli – juodojoje skylėje. Tad tikrai nėra jokios prasmės su tamstomis diskutuoti. Na, gal kada… kada nors ateityje, kuomet imsite nuoširdžiai gilintis į lietuvių, ukrainiečių, gruzinų ir kitų Europos ir pasaulio tautų nemeilės jūsų atžvilgiu priežastis. Kada nors, kuomet kaip tauta subręsite kolektyviniam atsiprašymui ir atgailai lygiai kaip vokiečiai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt