Kitą trečiadienį, rugsėjo 25 d., 18 val. Kultūros fabriko kino salėje kino mylėtojai turės galimybę pamatyti įžymųjį rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskijo filmą „Veidrodis” (Зеркало, 1975, Rusija, 106 min. drama).
Pagrindinis veikėjas – Aleksėjus – yra tarsi paties režisieriaus paveikslas. Ekrane jis taip ir nepasirodo, jį žiūrovas girdi skaitantį savo tėvo, Arsenijaus Tarkovskio, eiles. Kiti veikėjai – Aleksėjaus žmona Natalija ir sūnus Ignatas, yra herojaus atspindys – savotiškas veidrodis.
Filmas – sapnų ir atsiminimų koliažas, kuriame matomos režisieriaus vaikystės patirtys – tėvo išėjimas į frontą, santykiai su motina, kuri liko viena su dviem mažais vaikais, buities sunkumai. Taip pat žmona ir sūnus, santykiai su jais.
Vaidybiniais bei archyviniais kadrais apipinta istorija peržengia vienos šeimos žlugimo dramą, tampa bendražmogiška, daugelio atpažįstama.
Andrejus Tarkovskis (1932–1986) yra visame pasaulyje žinomas režisierius novatorius, kurio filmų skleidžiamos idėjos labai skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos propaguojamų idėjų, todėl 1979 m. jis išvyko į Italiją. Taip pat keliavo po Jungtinę Karalystę ir Švediją, tačiau grįžo dėl žmonos ir vaikų. 1986 m. A. Tarkovskiui buvo diagnozuotas plaučių vėžys, nuo kurio, sulaukęs penkiasdešimt ketverių, jis mirė.
„Зеркало” aprašyti neįmanoma. Gali tik jausti, išgyventi, mąstyti. Aišku, visa tai tiems, kas sugeba skaityti vaizdų kalbą. Juk teksto tame filme kaip ir nėra.