Politika, Svarbu

Kiek pelno turi gauti savivaldybės įmonės? (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-09-19


Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto inicijuotas pokalbis su savivaldybės valdomos UAB „Naujasis turgus” vadovu Viačeslavu Karmanovu dėl jos taikomos kainodaros išsirutuliojo į pavedimą Savivaldybės administracijai išaiškinti, kokie lūkesčiai keliami visoms miestui priklausančioms įmonėms.

Jų akcijų valdytoju šiuo metu esantis Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tikina, kad įmonės turėtų uždirbti bent šiokį tokį pelną, tačiau jis tikrai esą nėra pagrindinis tikslas. Kokius konkrečiai lūkesčius formuoti tokioms įmonėms, anot jo, jau artimiausiu metu ketinama atsiklausti pačių politikų.

Naujajame turguje prekeiviams nustatomos kainos tapo politikų diskusijų objektu. Martyno Vainoriaus nuotr.
Žmonių apiplėšinėjimas?

Minėtojo komiteto nariams, kurie jau anksčiau buvo išsakę pageidavimą gauti informaciją apie Naujajame turguje prekeiviams taikomas rinkliavas, V. Karmanovas aiškino, kad jos suformuojamos pagal valdybos dar 2017 m. gruodį patvirtintą prekybos vietų kainos nustatymo metodiką. Pastarąją parengė UAB „Eurointegracijos projektai“, o valdyba patvirtino vienbalsiai (ją sudaro pats V. Karmanovas, pirmininku esantis Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis).

„Po turgaus rekonstrukcijos atsirado naujos vietos ir reikėjo taikyti naują metodiką. Tačiau po pusmečio pamatėme, kad, pavyzdžiui, prekiaujantiesiems drabužiais galima sumažinti įkainius ir tai padarėme. Jie dabar už prekybą naujose patalpose moka tik 12 procentų daugiau lyginant su tuo, ką mokėdavo nešildomose vietose lauke. Tai – apie 33 eurais per mėnesį daugiau. Pas mus įkainiai apytiksliai yra tokie patys kaip ir Senajame turguje”, – dėstė V. Karmanovas.

Pasak jo, vietų užimtumas turguje yra įvairus – naujame paviljone, kur prekiaujama drabužiais, jis esą siekia ir apie 95 proc. Mėsos, žuvies skyriuose – apie 65 proc., vaisių ir daržovių – apie 50 proc., bet piko metu pasiekia ir 80 proc.

Anot turgaus vadovo, bendrasis įmonės pelningumas iki šiol būdavo tarp 30-40 proc.

2015 m. „Naujasis turgus” uždirbo 128 344 Eur pelno, 2016 m. – 136 833 Eur, 2017 m. – 81 147 Eur, o pernai – 6 407 Eur.

„Sodros” pateikiamais duomenimis, pastaruoju metu bendrovėje dirbo 28 žmonės, vidutinis jų atlyginimas siekė apie 1100 Eur.

V. Karmanovas taip pat informavo neseniai sulaukęs akcininko (Savivaldybės administracijos) lūkesčių laiško, kuriame parašyta, jog bendrovės bendrasis pelningumas šiemet turėtų sudaryti 33 proc.

„Nuo šių metų jau mokėsime dividendus savivaldybei”, – sakė turgaus vadovas.

Tai išgirdęs savo pasipiktinimą akivaizdžiai išdėstė opozicijai komitete atstovaujantis Arvydas Vaitkus.

„Kodėl 30? Gal 60? Miesto savivaldybė planuoja sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita pralobti. Tai neteisinga politika ir taip neturtų būti. Turguje prekiauja sunkiai gyvenantys žmonės, pirkti ten ateina irgi tokie. Sukasi socialiai jautriausias sluoksnis. Dažnai būnu turguje, bendrauju. Neteisingai socialiai suformuotas tikslas. Reikėtų svarstyti dar kartą, pamatyti ir pajamų bei išlaidų išklotines. Aš negalėčiau sutikti su tokiu pelningumu. Galėtų būti infliacija plius 2-3 procentai. Pavyzdžiui, Liuksemburge valdžia netgi dotuoja smulkiąją prekybą, Vokietijoje daug kur turgavietėse tik 1 euro mokestis yra. Verslui pasakykit 33 procentai – pasakys, kad tai yra apiplėšimas žmonių”, – sakė A. Vaitkus.

Jam antrinęs Viačeslavas Titovas teigė, kad metodika kelia daug klausimų ir kartu akcentavo, jog šiame turguje esą nuolat prekiauja tik apie 15 ūkininkų, tad, politiko nuomone, savivaldybė turėtų visaip padėti jiems parduoti savo produkciją.

„Ūkininkai  ir man sako, kad neabeatvažiuoja, nes logistikos ir turgaus kaštai per dideli. Ne to turėtų siekti savivalda”, – pridėjo Arvydas Vaitkus, tarstelėjęs, kad pagal gerąją praktiką savivaldybės ar valstybės valdomos įmonės valdyboje neturėtų būti jos vadovo.

Posėdžiui pirmininkavęs Vytis Radvila išreiškė nuomonę, kad reikėtų įvertinti visoms savivaldybės valdomoms įmonėms suformuotus akcininko lūkesčius ir išgirsti administracijos direktoriaus, Turto skyriaus vedėjo paaiškinimus.

Pritardamas šiai idėjai Saulius Budinas akcentavo, kad lūkesčių raštai įmonėms rašomi pirmą kartą ir tai esą yra tikrai gera proga išsiaiškinti, ko miestui reikėtų pageidauti iš įmonių.

Komiteto nariai bendru sutarimu suformavo tokį pavedimą Savivaldybės administracijai.

Klaus politikų

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, „Atvirai Klaipėdai” komentuodamas „Naujajam turgui” išsiųstą lūkesčių laišką, teigė, kad bendrasis pelningumas nėra svarbiausia užduotis.

„Savivaldybės įmonės irgi turi uždirbti pelną, tačiau tai nėra pagrindinis jų tikslas. „Naujojo turgaus” atveju pageidaujamo bendrojo pelningumo rodiklis buvo derinamas su pačia įmone. Kur kas svarbesnis tikslas yra maksimalus prekybos vietų užpildymas, taip pat tai, kad atsirastų naujos paslaugos”, – sakė direktorius.

Pasak jo, jau artimiausiu metu bus prašoma, kad miesto Tarybos kolegija apsispręstų dėl savivaldybės įmonėms keliamų tikslų – kiek jos turi orientuotis į pelną, dividendų mokėjimą ar kitas užduotis, kurias jau kaip akcininkas suformuotų Savivaldybės administracija.


2019-09-19

2 komentarai apie “Kiek pelno turi gauti savivaldybės įmonės?”

  1. Kaip ir Vaitkus. Viskas Klaipėdoje(kaip ir kitose LR savivaldybėse) iškreipta.. Galiu pateikti kaip pavyzdį, kažkada konferencijoje dalyvavusio, Danijos Kiogės miesto administracijos atstovo pasisakymą kaip pas juos tvarkomasi su municipaliteto(savivaldybės) įmonių valdymu: Įmonių tarybose yra po 2 vietos gyventojų atstovus; jeigu kyla ginčiai tarp šių atstovų ir įmonių vadovų – besąlygiškai žiūrima į gyventojų interesą; įmonių darbas orentuojasi tik į naudą gyventojui; jeigu atsiranda pelnas jis panaudojamas vienareikšmiškai – įmonės įrengimams atnaujinti ar įkainiams mažinti. O pas mus kaip? Kaip gali pvz.Tilžės turgus siūlyti prekybos vietą už 9Eu.1metrui pr.ploto ir dejuoti kad nėra prekybos? Kokio velnio šiame straipsnyje pateikiama krūva procentų bet neįvardijama kokia vietos, tiek skuduryne, tiek maisto pr. kaina? Baisu net pasakyti, ar kaip? Ponas meras tupi poste jau ar ne 12-ti metai – ar ne jam dalyvaujant ponas Karmanas su savo karmanu ir atsisėdo į šitą šiltą vietą be viso to dar padidindamas savo darbuotojų skaičių?O kaip buvo ir yra su senuoju turgum? Nei padorumo, nei sąžinės piliečių atžvilgiu čia nėra ir niekad nebuvo

  2. Koks turėtų būti miestui priklausančio objekto, suteikiančio galimybę vieniems parduoti savo pagamintą ar užaugintą produkciją, kitiems ją pigiau nusipirkti, tikslas? Sukurti patogią vietą, kurioje patogu dirbti pardavėjams ir sukurti patrauklią interjeru, plačiu asortimentu ir kainomis vietą pirkėjams. Dabar, pasak Naujojo turgaus direktoriaus V.Karmanovo, vietų užimtumas turguje yra įvairus – naujame paviljone, kur prekiaujama drabužiais, jis esą siekia ir apie 95 proc. Mėsos, žuvies skyriuose – apie 65 proc., vaisių ir daržovių – apie 50 proc., bet piko metu pasiekia ir 80 proc. Ką tai mums sako? Kad prekybos vietų kainos per didelės. Tai lemia per nepakankamą pasirinkimą, nepatrauklias neužpildytas turgaus halių sales ir nepakankamos konkurencijos sąlygotas per aukštas produktų kainas. Vietų užpildymas rodo paprastą dalyką – vietų kainos per didelės. Turite abejonių ir Jūsų kaimynas sako, kad nepadės kainų mažinimas, nes ir taip nėra kas prekiauja? Sumažinkite jas 2-iems metams. Būtinai stipriai išreklamuokite tą naują kainodarą. Po metų paskaičiuokite viščiukus ir tada darykite išvadas. Normalus pasaulio verslo kompanijų pelningumo standartas – 8 proc. O čia miesto turgus uždirba 30-40 proc. pelną. Ir dar – 28 darbuotojai? Žinote, vertinimą šios įstaigos veiklos pradėti reikėtų nuo veiklos audito, kuris leistų įvertinti kiekvieno iš tų 28 žmonių veiklos vertę. Spėju, po gero ala Rokas Masiulis audito paaiškėtų, kad turgaus veiklai užtikrinti užtenka ir perpus mažiau darbuotojų, o sumažėję kaštai atvertų dar daugiau galimybių sumažinti kainas prekybininkams ir padidintų jų skaičių daug daugiau nei atleistų perteklinių darbuotojų skaičius. Bet čia jau sprėjimas. Be paviešinto veiklos audito rezultatų nėra ko spėlioti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt