[vc_row][vc_column][vc_column_text]Minint Bauhauso stiliaus šimtmetį, Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, klaipėdiečius pakvietė į renginius, skirtus iš arčiau pažinti Klaipėdos tarpukario architektūrą.

Penktadienio popietę buvusio dujų fabriko teritorijoje pakėlus Europos paveldo dienų vėliavą prasidėjo joms dedikuoti renginiai, į kuriuos „įsipaišė” ir dabartiniai buvusio dujų fabriko savininkai. Jie aprodė, kaip per pastaruosius metus padedant ir savivaldybei jau pasikeitė šis pramoninio paveldo objektas.

Pasak komplekso atkūrimu besirūpinančios VšĮ Fondas „Augustus” vadovo Arvydo Urbio, jau kitą savaitę langai turėtų būti įstatyti ir didžiojoje dujų saugykloje, o kitąmet čia jau turėtų veikti senų automobilių muziejus.

Po iškilmingo vėliavos iškėlimo, dabartiniai dujų fabriko valdytojai kvies apžiūrėti restauruotus pastatus.

Penktadienio vakarą Vytauto Didžiojo gimnazijos aktų salėje dar surengta ir diskusija apie modernizmo architektūrą Klaipėdoje, o po jos – ekskursija, kurios metu istorikas dr. Vasilijus Safronovas kvietė atidžiau pažvelgti į Klaipėdos naujamiestyje esančių modernizmo pastatų vertingiausius bruožus ir išgirsti su jais susijusius įdomiausius faktus.

Šeštadienį ir sekmadienį 11 val. gidė Agnė Abromavičienė ves ekskursijas, kurių metu bus galima susipažinti su iškiliausiais Klaipėdos modernizmo stiliaus pavyzdžiais. Į šias ekskursijas būtina registracija el.paštu: 1252ekskursijos@gmail.com. Ekskursijos pradžios vieta tikslinama užsiregistravus.

Europos paveldo dienų renginių ciklas bus užbaigtas ten, kur ir prasidėjo – buvusio dujų fabriko teritorijoje. 17 val. čia vyks iškilminga Europos paveldo dienų vėliavos nuleidimo ceremonija. Bus surengta dar vieną ekskursija po šį kompleksą, vyks piknikas su retro automobilių klubu „Seni kibirai“ –  fabriko teritorijos iškylų erdvėje miestiečiai laukiami su savo vaišėmis.

ISTORIJA

Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.

Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.

Klaipėdos dujų fabrike pagamintomis dujomis buvo apšviečiamos gatvės, vėliau dujos pradėtos naudoti ir viryklėms, pramonės įmonėse. 1930 m. dujotiekio tinklas uostamiestyje buvo 44 kilometrų ilgio. Dujos buvo gaminamos iš akmens anglies. Fabrike taip pat buvo gaminamas koksas, derva, o nuo XX amžiaus pradžios – amoniako vanduo, benzolas, selteris.

Dujų fabrikas buvo ne kartą rekonstruotas ir nuolat plečiamas. Nors atsiradus elektrai dujų pramonė susidūrė su didele konkurencija, tačiau 1936 m. jo kompleksą sudarė net 28 statiniai.

1947- ųjų birželio 17 dieną Klaipėdos vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų Tarybą prašydamas skirti lėšų fabriko veiklai atnaujinti. Buvo teigiama, kad po karo išliko keturi penktadaliai buvusio fabriko vertės.

Tik 1952 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) projektavimo organizacija atliko fabriko inventorizaciją, 1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.

Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pernai A. Jankevičiaus individuali įmonė pradėjo jai dabar priklausančių išlikusių buvusių saugyklų rekonstrukcijos darbus, kuriems paramą skyrė ir Klaipėdos savivaldybė. 

Mato Mačiulskio nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”103397,103398,103399,103400,103401,103402,103403,103404,103405,103406,103407,103408,103409,103410,103411,103412,103413,103414,103415,103416,103417,103418,103420,103421,103422,103423,103424,103425,103426,103427,103428,103429,103430,103431,103432,103433,103434,103435,103436″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]