1896 metais į Kuršių neriją atostogauti atvyko 33 metų vokietis Johanas Tynemanas. Jis išlipo iš garlaivio Rasytėje ir apsistojo Hofmanų svečių namuose. Kurorte jam krito į akį Klara Hedviga (Clara Hedwig) – Memelio (Klaipėdos) architekto Adolfo Hofmano (Adolf Hoffmann) ir Augustės Šimkus (Auguste Schimkus) dukra. Pakerėtas ir Klaros, ir Kuršių nerijos grožio, Johanas pasiliko Rasytėje visam gyvenimui…

Po septynerių metų J. Tynemanas Rasytėje įkūrė pirmąją pasaulyje paukščių stebyklą ir žiedavimo stotį.

Profesorius Johanesas Tynemanas, – pirmosios pasaulyje ornitologijos stoties įkūrėjas, Karaliaučiaus universiteto dėstytojas. Palaidotas Rasytėje 1938 m. Nuotrauka iš Bildarchiv-ostpreussen.de

Senas žvejų kaimelis

Rasytės kaimas (dabar Rybačij, Kaliningrado sritis) yra 20 km į pietus nuo Nidos. Pirmąkart paminėtas 1372 metais Hermano Vartbergės kronikoje. 1389 m. Klaipėdos komtūrijos inventoriuje minimas Rasytės karčemininkas. 1404 m. Rasytėje buvo pagaminta 443 tūkstančiai plytų, skirtų Klaipėdos pilies rekonstrukcijai.

XV a. iš Livonijos į Kuršių neriją atsikėlė kuršiai. XVI a. pradžioje minimos dvi gyvenvietės: Rasytė prie pilies (vorm Schloss) ir Rasytė prie bažnyčios (vor der Kirche).

1541 m. Rasytėje prie pilies gyveno 16 žvejų.

Rasytės kaimas priešais bažnyčią tapatinamas su būsima Rasytės Kunce. 1532 m. čia gyveno 12 žvejų, kurie ėjo lažą, gabendavo laiškus į Klaipėdą ir Šarkuvą. 1550 m. gyveno 24 činčininkai. Po 1550 m. Rasytė priešais bažnyčią nebeminima.

Rasytės pavadinimas liko gyvenvietei priešais pilį. Tiksli pilies vieta ir pastatymo metai nežinomi. Spėjama, kad pastatyta XIV a. viduryje, tuo pat metu, kai buvo statoma Ventės pilis (apie 1360 m), kadangi abi pilys priklausė tam pačiam Kryžiuočių ordino gynybinės sistemos ruožui.

1387, 1388, 1395 m. Ordino kelių į Lietuvą aprašymuose Rasytė minima kaip nakvynės punktas kelyje į Ventės pilį ir Žemaitiją. Neaišku, ar šis nakvynės punktas reiškė pilį, ar karčemą, nes karčemininkas Rasytėje minimas jau 1389 m., o pilis – tik XV a. dokumentuose.

1434 ir 1436 m. minimi pilyje rezidavę Ordino pareigūnai. 1466 m. Torunės taikos sutarties tekste ir Naujojoje didžiųjų magistrų kronikoje bei 1525 m. Krokuvos sutarties tekste Rasytė minima kaip viena iš Ordino pilių.

Rasytėje prie pilies 1568-1569 m. minimas iždininkas, 17 žvejų, burgrafas, hercogo medžioklės ūkio pareigūnas, karčemininkas, pašto raitelis, girininkas.

Rasytės kurortas XX a. pradžioje. Tarpkariu Rasytėje veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla, jaunimo turistinė bazė, čia atvykdavo daug poilsiautojų. Nuotraukos iš Bildarchiv-ostpreussen.de

XVI a. Rasytė tapo domeno valsčiaus (kuriam priklausė penki žvejų kaimai, įskaitant Kuncų ir Šarkuvos bažnytkaimius) centru.

XVI-XVII a. sandūroje iš Rasytės pilies jau buvo likusios tik apgriuvusios sienos. 1748 m. liko tik rūsiai ir skliautai.

XVII a. Rasytė priklausė Kuršių nerijos pašto kelio sistemai, joje buvo pašto stotis.

1785 m. Rasytė buvo karališkojo domeno valsčiaus centras, turėjo 24 ugniakurus. 1820 m. prie 29 ugniakurų gyveno 190 gyventojų, 1885 – 369 gyventojai jau 56 namuose.

XX a. pradžioje Rasytė suklestėjo kaip kurortas. Tarpukariu veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla, jaunimo turistinė bazė.
1939 m. Rasytėje buvo 691 gyventojas. Iki 1945 m. priklausė Sembos apskričiai.

Tiuringijos pastoriaus sūnus

Johanas Tynemanas (Johannes Thienemann) gimė 1863 m. Tiuringijoje, pastoriaus šeimoje. Tynemanai buvo aistringi gamtos mylėtojai.

Pagal šeimos tradiciją Johanas studijavo teologiją Leipcige ir Halėje. Kurį laiką kunigavo, po to mokytojavo privačios mokyklose, taip pat ir aukštojoje mokykloje Ostervike. Dar vėliau jai vadovavo.

1896 m. atvyko atostogauti į Kuršių neriją. Čia sutiko būsimą žmoną ir pasiliko iki mirties…

1901 m. J. Tynemanas vedė. Tais pačiais metais pradėjo zoologijos studijas Karaliaučiaus universitete. Savo lėšomis Rasytėje įkūrė pirmąją pasaulyje paukščių stebyklą. Nuo 1903 m. aliuminio žiedeliais pradėjo žieduoti praskrendančius ir vietinius paukščius.

Prof. J. Tynemano įkurta paukščių stebėjimo stotis Rasytėje veikė 1901-1944 m.

Nuo 1905 m. J. Tynemanas įsitraukė į Karaliaučiaus universiteto Fizikinių ir ekonominių mokslų draugijos Faunos sekcijos veiklą. 1906 m. Karaliaučiaus universitete J. Tynemanas apsigynė daktaro disertaciją. 1910 m. tapo šio universiteto docentu.

J. Tynemanas tyrinėjo baltuosius gandrus (1926-1928 m.), kirus, šelmenines kregždes, varnėnus irk t. paukščius. Į šį darbą įtraukė vietos gyventojus, vizituojančius ornitologus. Pamokyti J. Tynemano, sodybų šeimininkai žieduodavo išperėtus gandrų jauniklius.

Mokslininkas populiarino senąjį pilkųjų varnų gaudymo paprotį, bandė atgaivinti parodomąsias medžiokles su dresuotais sakalais.

1929 m. J. Tynemanas išėjo į pensiją. 1938 m. jis mirė ir buvo palaidotas Rasytėje.

1944 m. Rasytės paukščių stebykla buvo uždaryta.

Johaneso ir Klaros Tynemanų sūnus Hansas Jurgis (Hans Georg), gimęs 1909 m., buvo paskutinis ikikarinio Karaliaučiaus zoologijos sodo (įkurto 1896 m.) vadovas. Po karo, nuo 1946 iki pat mirties 1965 m., jis vadovavo zoologijos sodui Duisburge.

Palikimas

J. Tynemanas rašė stebėjimo dienoraščius, mokslinius straipsnius, knygas, bendrai su Helgolando ornitologine stotimi leido žurnalą „Vogelzug“ („Paukščių traukimas“).

Jis aprašė kasmetinę paukščių migraciją, paskelbė Kuršių nerijos paukščių rūšių sąrašą.

Veikluose „Rasytė. Trys dešimtmečiai Kuršių nerijoje“ („Rossitten. Drei Jahrzehnte auf der Kurischen Nehrung“) ir „Iš paukščių skrydžio Rasytėje” (“Vom Vogelzuge in Rossitenn”) aprašė sparnuočių migracijos priežastis, skrydžių maršrutus, mitybos, orientavimosi specifiką.

Šiame name gyveno prof. J. Tynemanas su šeima. (Fotografuota 2002 m., Ostpreussen.de)

Ornitologijos pradininkas bičiuliavosi su lietuvių gamtininku prof. Tadu Ivanausku, kurio iniciatyva nuo 1929 m. Lietuvoje sistemingai pradėta žieduoti paukščius. 1929 m. buvo įkurta ir Ventės rago ornitologijos stotis.

1930 m. J. Tynemano vadovaujama stotis išleido pirmąjį paukščių migravimo atlasą. Mokslininko knygose gausu beletristinių Kuršių nerijos senųjų gyventojų papročių aprašymų, nuotraukų.

Remtasi šaltiniais: Mažosios Lietuvos enciklopedija, Frank Andert, „Thienemanner in der Lossnitz“; Thomas Engelhardt, „Die Vorfahren des „Vogelprofessors“ Johannes Thienemann“.