Karšius žvejojęs klaipėdietis iš vandens vieną po kito traukė krabus. „Gal jie pabėgo iš Jūrų muziejaus“, – juokdamasis svarstė prisiekęs žvejys Lukas.

Šį kinišką gauruotažnyplį krabą klaipėdietis sužvejojo Smeltalės upės žiotyse. Skaitytojo nuotr.

Jis žvejojo Smeltalės upės žiotyse, ties Malkų įlanka.

„Viliojau karšius, bet niekas nekibo. Po kurio laiko pajutau, jog meškerę kažkas timptelėjo. Kai laimikį traukiau į krantą, nebuvo tokio pasipriešinimo, kokį sukelia žuvys, todėl maniau, kad užkibo kokia varlė. Galite tik įsivaizduoti, kaip nustebau, kai ištraukęs laimikį pamačiau, jog tai krabas“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas.

Jis per pusvalandį iš vandens ištraukė du krabus. Vienas buvo delno dydžio, kitas – kiek mažesnis. „Nors tie krabai buvo vienintelis tos dienos laimikis, paleidau juo atgal į vandenį, net nežinojau, ką su jais daryti. Pasijuokiau, kad matyt, jie pabėgo iš Jūrų muziejaus, tad ten ir turi sugrįžti. Kiti žvejai, buvę netoli manęs, taip pat stebėjosi laimikiu, nes nieko panašaus nebuvo matę. Jie pasakojo, kad toje vietoje kartais pagauna vėžių, bet krabas esą pasitaikė pirmą kartą. Man ir pačiam įdomu, iš kur jie atsirado“, – smalsavo klaipėdietis.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vyriausiasis muziejininkas – biologas Remigijus Dailidė teigė, jog klaipėdiečio laimikis yra kiniškas gauruotažnyplis krabas. Taip jis vadinamas todėl, kad jo kilmės šalis yra Kinija, o išskirtinis bruožas – gauruotos kojos.

„Klaipėdos regione, mano žiniomis, buvo pagauti trijų rūšių krabai. Dviejų rūšių atstovai yra labai maži, gal kiek didesni už dviejų eurų monetą. Jie pagaunami labai retai, per 15 metų buvo gal du ar trys kartai. O kiniškas gauruotažnyplis krabas gali būti ir delno dydžio, jie pagaunami daug dažniau“, – tvirtino R. Dailidė.

Anot jo, šie krabai Lietuvoje oficialiai yra įvardyti invazine rūšimi. „Todėl mes net Jūrų muziejuje jų neturime, nes juos laikyti reikia atskiro Aplinkos ministerijos leidimo. Nors klaipėdietis ir pagalvojo, kad jie iš Jūrų muziejaus, galiu patikinti, kad jie mums nepriklauso“, – tikino pašnekovas.

Jo žodžiais, kiniški krabai Klaipėdos regiono vandenyse per metus pagaunami kartą ar du. Dažniausiai jie pagaunami Malkų įlankoje, Kuršių mariose ties Kiaulės nugara ar netoli Juodkrantės.

„Kai dar buvo galima žvejoti tinklais, Juodkrantės žvejai per sezoną pagaudavo ir po keliasdešimt tų krabų. Jie yra valgomi, tačiau vadinamosios mėsos turi labai mažai. Juodkrantės žvejai juos bandė virti, tačiau neapsimokėjo, todėl pagautų krabų galiausiai net nebeimdavo į krantą“, – pasakojo R. Dailidė.

Jis svarstė, jog kiniški krabai Lietuvoje galėjo atsirasti dar Smetonos laikas, nes itin didelė jų populiacija 1918 metais užfiksuota Olandijoje. „Gal olandų pirkliai jų atvežė, gal jie atkeliavo su laivų balastiniu vandeniu. Jie išskirtiniai tuo, kad gyvena ir gėlame vandenyje, tačiau neršia tik sūriame jūros vandenyje. Viena vertus, sąlygos pas mus jiems tiko, nes, akivaizdu, kad jie dauginasi. Kita vertus, tos sąlygos nėra itin geros, nes dauginasi jie negausiai. Ir nors šie krabai pripažinti invazine rūšimi, jie nedaro žalos, jokių problemų per 100 metų“, – teigė biologas.

Paklaustas, ar klaipėdietis teisingai pasielgė, kad paleido krabus atgal į vandenį, R. Dailidė tvirtino, jog rekomendacijos yra kitokios.

„Instrukcija dėl invazinių gyvūnų labai aiški – juos reikia nudobti. Tačiau kaip biologas negaliu to rekomenduoti. Todėl manau, kad teisingiausia yra juos paleisti, nes tie krabai nieko blogo nedaro“, – tvirtino pašnekovas.

Reklama: garmin echolotai