Mėgėjų žūklės tarybos prie Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pirmininkas ir Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos narys Antanas Kontautas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją pateikdamas pastabas dėl danų verslininkų planų Baltijos jūroje netoli Klaipėdos, 10 km nuo kranto, įrengti žuvininkystės ūkį.

Jūroje įmonė „Pedersen Line APS” 900×900 m plote norėtų auginti upėtakius. Per septynis metus būtų įrengiama iki dešimties narvų (kiekvieno diametras nuo 120 iki 160 m). Pirmaisiais-antrais veiklos metais numatoma užauginti iki 1000 tonų, trečiais-ketvirtais – iki 2000 tonų, vėliau – iki 3000 tonų žuvies. Narvams aptarnauti trečiaisiais metais numatoma įrengti maitinimo baržą.

„Mes griežtai nepritariame bet kokių žuvų auginimo varžose fermų atviroje jūroje statybai Lietuvos teritorinėje jūroje ir ekonominėje zonoje. Mūsų nuomone, jokia tokių atviros jūros žuvų fermų statyba su tiesioginiu nevalytų nuotėkų išmetimu į Lietuvos vandenis yra nepriimtina. Vietoj to, įmonė galėtų kreiptis dėl leidimo įkurti žuvų auginimo fermą su kontroliuojamu teršalų išleidimu sausumoje, panaudojant pilnai uždaras vandens recirkuliacines su apysūriu ar sūriu vandeniu sistemas. Tokios technologijos jau planuojamos ir taikomos Skandinavijos šalyse bei kitur pasaulyje”, – rašoma pastabose dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimui.

Anot A. Kontauto, dėl tokių priežasčių Švedija neseniai atsisakė paremti tris žuvų auginimo varžose atviroje jūroje ūkius, išleidžiančius nuotekas į atvirą jūrą, o Danija nusprendė netvirtinti naujų žuvų auginimo fermų atviroje jūroje ir esamų plėtimui

Pastabose rašoma, kad atrankos dėl PAV dokumente neteisingai apskaičiuoti fosforo išmetimai į aplinką.

„Naudojant standartinį taršos iš atviros jūros fermų skaičiavimo metodą, nurodytą Šiaurės šalių studijoje apie žuvų auginimą gauname, kad, auginant 1 toną upėtakio, turėsime 41 kg bendro azoto , 8 kg bendro fosforo ir 505 kg organinio dumblo išleidimą į aplinką per metus. Nagrinėjamu atveju tai sudarys apie 100 tonų bendrojo azoto, 19,4 tonų bendrojo fosforo ir 1230 organinio dumblo per metus. Manytina, kad Smiltynės ir Klaipėdos pliažams poveikis būtų juntamas. Taršos sklaidos ir sklidimo modeliavimas turi būti atliktas pagal konkrečias sąlygas numatomoje fermos statybos vietoje ir artimiausioje aplinkoje (jūros srovės, vandens temperatūra, vyraujantys vėjai ir pan.). Taip pat bus naudojami vario ir cinko turintys preparatai prieš varžų apaugimą, kurių dalis pateks į aplinką (vandenį ir dugno nuosėdas po varžomis) ir didins bendrąją taršą”, – rašo A. Kontautas.

Jis taip pat pabrėžia, jog tokios žuvų fermos nuotekų ir produkcijos kiekio kontrolė bei patikra būtų sunkiai įmanoma, kadangi ferma veikia atviroje jūroje.

„Hjarno Havbrug A / S “ pakeitė savo statusą ir turtas perleistas naujai įsteigtai įmonei „Pedersen Line APS”, kadangi „Hjarno Havbrug A / S “ yra keliama byla dėl nelegalios perprodukcijos. Įtariama, kad nelegalus auginimas buvo 4-7 kartus didesnis paskutinias metais nei leidžiamas. Taip pat įtariama,kad keletą metų buvo klastojamos metinės užaugintos produkcijos ataskaitos, bei kiti dokumentai ir veiklos”, – rašte dėsto A. Kontautas, kuriam kelia abejonių ir planuojamų sukurti darbo vietų kiekis.

Jo nuomone, tokiam objektui privalo būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat esą reikia įvertinti galimą poveikį NATŪRA 2000 teritorijoms.

Su parengtu poveikio aplinkai atrankos vertinimo dokumentu galima susipažinti čia.