Uostamiesčio energetikai prognozuoja, jog artėjantis šildymo sezonas bus maždaug 15 proc. pigesnis nei pernykštis. Teigiama, kad tam didžiausią įtaka turės šiemet pradėti eksploatuoti trys nauji AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilai, atpigęs kuras ir išlikusi gamintojų konkurencija.

AB „Klaipėdos energija“ planuoja statyti ir naują kuro sandėliavimo aikštelę prie Šilutės plento katilinės, kur veikia keturi biokuro katilai ir į ją kurą gabentis geležinkeliu. „Oro grupės” nuotr.

Palanki situacija biokuro rinkoje

Šio rugsėjo šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams yra 14,9 proc. mažesnė už buvusią 2018 m. rugsėjį. Spalį šiluma taip pat bus pigesnė nei pernai maždaug 8 proc.

Vertinant ilgesnio laikotarpio biokuro pirkimus, šio kuro kaina šiemet mažesnė maždaug 15 procentų.

„Kadangi be anksčiau turėtų trijų biokuro katilų pasistatėme dar tris, šildymo sezono metu biokuras bus mūsų prioritetiniu kuru. Jis tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos, tad palankų kainų skirtumą pajus ir mūsų klientai“, – pranešime spaudai cituojamas Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Iš šešių Klaipėdos nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) gamintojų penki kurui taip pat naudoja atpigusį biokurą. Konkurencija tarp NŠG irgi nesumažėjo.

Teigiama, kad sutaupyti pavyks ir dar vienoje srityje, susijusioje su biokuru. Energetikos įmonės, kurios šilumą gamina iš iškastinio kuro – dujų, anglies, mazuto – privalo įsigyti atitinkamą kiekį apyvartinių taršos leidimų (ATL). Kadangi „Klaipėdos energija“ padidino biokuro naudojimą, jai reikės kur kas mažiau gamtinių dujų, o tuo pačiu ir mažiau taršos leidimų.

Mieste bus mažiau vilkikų

Plėsdama biokuro ūkį AB „Klaipėdos energija“ planuoja statyti ir naują kuro sandėliavimo aikštelę prie Šilutės plento katilinės, kur veikia keturi biokuro katilai.

Daugiametės tendencijos rodo, kad žiemos sezonu biokuro kaina kyla. Jeigu būtų galimybė sandėliuoti didesnį kuro kiekį, jį ne sezono metu tikėtina įsigyti šiek tiek pigiau. Taip pat turint didesnį sandėlį atsiranda galimybė šį kurą atsivežti ne vilkikais, o geležinkeliu, kas taip pat sumažintų įsigijimo kaštus ir dar pagerintų miesto ekologinę situaciją.

„Esant dabartiniam krūviui šildymo sezono metu kasdien į mūsų teritoriją turi atvažiuoti 16 vilkikų, atgabenančių biokurą. Žinant eismo intensyvumą Šilutės plente, atvykstantys kone 500 sunkvežimių per mėnesį miestui sukelia papildomus rūpesčius: spūstis, oro taršą, gadina gatvių dangą“, – reformų būtinybę aiškino bendrovės vadovas.

Pasak energetikų, didelių investicijų naujos sandėliavimo vietos įrengimui nereikės. Į katilinės teritoriją nuo seno yra nutiesta geležinkelio linija. O šalia jos per metus turėtų atsirasti maždaug pusantro karto talpesnė sandėliavimo vieta už dabartinį biokuro sandėlį. Projektavimo procedūros jau pradėtos.

Biokurui – ir prezidento dėmesys

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pavyzdžiu pateikė Lietuvos sprendimą iškastinį kurą keisti biomase ir ilgainiui visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui. Jis teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad energijos poreikius šilumai didžiąja dalimi, ypač miestų daugiabučių kvartaluose, gali patenkinti biokuras.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., šildymo kainos krito 30–40 proc.

Parengta pagal „Klaipėdos energijos“ pranešimą spaudai