Reaguodamos į Uosto direkcijos raštą dėl uosto bendrojo plano tvirtinimo, kelios uostamiesčio bendruomenės ir asciacijos raštu kreipėsi į Vyriausybę, prezidentą, Seimą ir Europos Komisijos Aplinkos generalinį direktoratą.

Asociacija kreipimesi dėsto, kodėl nesutinka su Uosto direkcijos rašto teiginiais.

Kreipimąsi bendruomenių atstovai įteikė ir penktadienį Klaipėdoje besilankiusiam susisiekimo ministrui Jeroslavui Narkevičiui prieš jo susitikimą su miesto meru. Martyno Vainoriaus nuotr.

Skelbiame kreipimosi tekstą:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), papildydama 2019 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2-6554 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano“, išsiuntė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) 2019 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. UD9.1.4-2118 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano“ (toliau – 2019-09-13 Uosto direkcijos raštas), adresuotą Susisiekimo ministerijai, kuriame išdėstyti papildomi argumentai ir informacija, pagrindžiantys būtinumą patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą (toliau – Uosto BP) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

2019-09-13 Uosto direkcijos raštas buvo persiųstas Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms, Lietuvos architektų rūmams, Klaipėdos bendruomenių asociacijai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui Remigijui Lapinskui, Asociacijai Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, Klaipėdos jungtiniams demokratiniams judėjimui, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai, Eglės seniūnaitijos, Miško kvartalo, Melnragės, Karklės bendruomenėms bei Klaipėdos
„Berželis“ ir Paupių bendruomenių asociacijoms. Viso – keturiolikai subjektų.

„Tam tikros organizacijos ir kiti asmenys“

Visi dvylika (be Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų) subjektų, kurie kreipėsi su prašymais į įvairias Lietuvos institucijas dėl galimo katastrofiško Uosto BP sprendinių pasekmių poveikio Klaipėdai ir Lietuvos pajūriui, Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte buvo įvardinti kaip „tam tikros organizacijos ir kiti asmenys“.

Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte pavartotos sąvokos „tam tikros“ ir „kiti“ pačios savaime nėra nei geros, nei blogos, bet iš šio rašto konteksto nesunku suprasti, kokia prasme yra pavartotas tas etikečių klijavimas oponuojantiems Uosto BP sprendiniams.

„Papildomais argumentais ir informacija, pagrindžiančiais būtinumą patvirtinti“ Uosto BP, tų sąvokų taip pat nepavadinsi. 

„Itin maža visuomenės dalis“

Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte Prezidentūros ir Vyriausybės kanceliarijoms buvo pateikta informacija, kad minėtos bendruomenės ir kiti asmenys yra „itin maža visuomenės dalis“.  

Dėl aritmetikos nesiginčysime. Dvylika subjektų ir yra tik dvylika. Šimtas dvylika ar du šimtai dvylika tikrai būtų daugiau. Tačiau tie dvylika subjektų taip pat yra mūsų visuomenės atstovai, mūsų visuomenės dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį „visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės“, tad ir „itin maža visuomenės dalis“ vis vien yra visuomenė ir reaguoti į ją ir jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus reikia įstatymų nustatyta tvarka.

Beje, vien tik viename iš tų dvylikos subjektų – Lietuvos architektų rūmuose 2018 metais buvo 1403 atestuotų architektų.

Palyginimui – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje SODRA duomenimis 2019-09-24 dieną dirbo 253 darbuotojai (apdraustieji).

„Skleidžia dezinformaciją” ir „klaidingai interpretuoja”

Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte teigiama, kad tos „tam tikros organizacijos ir kiti asmenys tendencingai teikia argumentais nepagrįstą informaciją dėl Uosto bendrojo plano sprendinių galimų neigiamų pasekmių” ir dar ta „itin maža visuomenės dalis klaidingai interpretuoja Uosto bendrojo plano medžiagą bei kitus planavimo dokumentus ir skleidžia dezinformaciją. Raštuose ir viešojoje erdvėje besikartojančios tezės yra paimtos iš konteksto tikslingai siekiant formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie Uosto bendrojo plano sprendinių poveikį, taip pat kuriamas neigiamas Uosto direkcijos ir uosto kompanijų įvaizdis ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje erdvėje bei daromas neigiamas poveikis investicinei ir verslo aplinkai”.

Tad ką konkrečiai Uosto direkcijos manymu savo prašymuose dėl Uosto BP sprendinių katastrofiško poveikio ir to bendrojo plano netvirtinimo taip „klaidingai suinterpretavo“ „tam tikros organizacijos ir kiti asmenys“? Pasižiūrėkime.

Klaipėda nebesiriboja su Kuršių mariomis?

Pagal Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte pateiktus „papildomus argumentus ir informaciją” paaiškėjo, kad „pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą paviršinio vandens telkinių suskirstymą Klaipėdos uostas ties miesto zona ribojasi su Klaipėdos sąsiauriu, o ne Kuršių mariomis”.

Gal pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą paviršinio vandens telkinių suskirstymą Klaipėda jau nebesiriboja su Kuršių mariomis, o Klaipėdos sąsiauris jau nebėra Kuršių marių dalis, bet, kalbant apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą – Uosto BP, tai jis yra parengtas ne pagal tą mistinį „Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą paviršinio vandens telkinių suskirstymą” (kuris kažkodėl yra be datos, be numerio), o pagal konkrečias, kad ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtas teritorijų planavimo sąlygas 2015-06-15 Nr. 2-2322 (112), kurių planavimo uždaviniuose (5.10 punktas) juodu ant balto yra nurodyta „išrinkti optimaliausią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros alternatyvą,… kad būtų užtikrinta … funkciniai ryšiai su Kuršių mariomis”. Apie jokį „Klaipėdos sąsiaurį” planavimo sąlygose neužsiminta. Ir kitose Uosto BP planavimo sąlygose yra nurodytos tik Kuršių marios. Sąlygos planuotojams yra privalomos, tad jie taip ir suplanavo Uosto BP – su Kuršių mariomis.

Negana to, dar ir Planavimo darbų programos, patvirtintos LR susisiekimo ministro 2014-09- 26 įsakymu Nr. 3-370-(E), 14.10 punkte yra nurodytos būtent Kuršių marios. Jokių „Klaipėdos sąsiaurių“ ir čia nėra.

Pagal šiuos rengėjams privalomus dokumentus ir yra parengtas Uosto BP, kurio sprendiniuose taip pat rašoma būtent apie Kuršių marias (Žiūr. Pagrindinį brėžinį), o Uosto BP aiškinamajame rašte pavadinimas „Kuršių marios“ pavartotas net 47 kartus. Pagal Uosto direkcijos dabartinę poziciją reikėtų patvirtinimui pateiktą Uosto BP skubiai taisyti ir visuose jo tekstuose bei brėžiniuose Kuršių marių pavadinimą keisti į Klaipėdos sąsiaurio.

Beje, tame pačiame „Aplinkos apsaugos agentūros pateiktame paviršinio vandens telkinių suskirstyme“, kaip kad rašoma Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kažkodėl vadinamas tik „Klaipėdos uostu“.

Visai ne 15 km

Pagal Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte pateiktus „papildomus argumentus ir informaciją” „paaiškėjo“, kad ”Klaipėdos valstybinis jūrų uostas su Klaipėdos sąsiauriu ir Kuršių mariomis žemyniniame krante ribojasi apie 12,2 km ruože (ne 15 km), iš kurio šiandien visuomenei laisvai prieinama teritorija yra apie 1,5 km…”

Tai, kad dabartinis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dabar driekiasi apie 12,2 km su trim plyšiais – prieigom (apie 1,5 km) klaipėdiečiams prieiti prie Kuršių marių – tikrų tikriausia tiesa. Tačiau prie šių dabartinių uosto kilometrų pagal Uosto BP sprendinius dar prisidės apie 3 km ilgio giliavandenio uosto pusiasalis Baltijos jūroje ties Melnrage, tad nesunku apskaičiuoti visą būsimą bendrą uosto ilgį.

Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte dar yra nurodyta, kad per artimiausius 25 metus klaipėdiečiams prieigų prie vandens tikrai nepadaugės, nes „uosto bendrojo plano sprendiniais nėra mažinamos visuomenės prieigos prie minėtų paviršinio vandens telkinių“.

Tai yra – uostas išaugs iki 15 km ilgio, o esami trys 1,5 km ilgio plyšiai taip ir liks trimis plyšiais uosto sandėlių sienoje. Kaip buvo tie trys plyšiai, taip bus ir ateityje.

30 m aukščio sandėliai

Pagal Uosto bendrojo plano sprendinius Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. 

Uosto direkcija savo 2019-09-13 rašte tvirtina, kad taip nebus, nes Uosto BP sprendiniuose „nustatyti užstatymo reglamentai apriboja sklypų dalių visą užstatymą, nurodo statinių maksimalius rodiklius. Tuo remiantis galima teigti, kad planuojamoje uosto teritorijoje nebus numatyta ištisa sandėlių juosta“.

Keisčiausia, kad niekas ir neteigė apie „ištisą“ sandėlių juostą.

O iki 30 metrų aukščio sandėliai pagal Uosto BP sprendinius uosto teritorijoje tikrai bus, nes tokie pastatų aukščio užstatymo reglamentai (ir „iki 27 metrų”, ir „iki 30 metrų“), deja, ir yra nustatyti Uosto BP. Ir uosto teritorijoje (tuose „apie 15 km“) tie nustatytieji sandėlių pastatų aukščiai („iki 30 metrų“) ryškiai dominuoja Uosto BP sprendiniuose (žiūr. Uosto BP „Pagrindinį brėžinį“ arba aiškinamojo rašto 51-53 psl.).

Tik „ištisinės“ tokių iki 30 metrų aukščio sandėlių sienos tiesiogine prasme nebus, nes tarp tų sandėlių tikrai atsiras tarpeliai įvažiavimams, praėjimams. Ir tikrai ne visi sandėliai bus tokie iki 30 metrų aukščio – bus tarp jų ir dalis žemesnių sandėlių.

Kadangi „uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami maksimaliam krovos augimo scenarijui“, Uosto direkcija savo 2019-09-13 rašte dar pabrėžia, kad „teisinė sistema užtikrina, kad… architektai projektuotų vizualiai kokybiškus pastatus“. Patikslinsime – iki 30 metrų aukščio sandėlius prie Kuršių marių.

Tokia yra pagal kol kas dar nepatvirtinto Uosto bendrojo plano sprendinius artimiausių 15 metų Klaipėdos uosto teritorijos užstatymo perspektyva.

Dėl išorinio uosto vietos

Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte teigdama, kad „galima išorinio giliavandenio uosto vieta yra nustatoma ne Uosto bendruoju planu, o šiuo metu keičiamu Lietuvos Respublikos bendruoju planu, atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) dviem išorinio giliavandenio uosto alternatyvom: ties Melnrage ir Šventosios – Būtingės zonoje“.

Pirmoji šio sakinio dalis („galima išorinio giliavandenio uosto vieta yra nustatoma ne Uosto bendruoju planu“) yra visiškai teisinga, tačiau antroji dalis paprasčiausiai klaidina ir Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijas, kitus suinteresuotus subjektus, Lietuvos visuomenę. 

O klaidina todėl, kad Uosto direkcijos teiginiai apie galimos išorinio giliavandenio uosto vietos parinkimą „šiuo metu keičiamu Lietuvos Respublikos bendruoju planu, atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą“ neatitinka nei galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (toliau – LR BP) sprendinių, nei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalis – „Jūrinės teritorijos“ sprendinių, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų. LR teritorijų planavimo įstatymas 11 straipsnio 4 dalis imperatyviai teigia, kad, „prireikus detalizuoti valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, rengiamas valstybės teritorijos dalies bendrasis planas, kurio objektas – valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu (pasienio regionai ir kiti). Sprendimą dėl poreikio detalizuoti valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius priima Vyriausybė“. Įstatymas vienareikšmiškai reikalauja, kad LR BP sprendiniai turi būti detalizuojami rengiant valstybės teritorijos dalies bendrąjį
planą, o ką parengė susisiekimo ministerija kartu su Uosto direkcija? Tik vietovės lygmens savivaldybės lygmens bendrąjį planą.

Paprasčiausiai nėra Lietuvoje tokios bendrųjų planų rengimo tvarkos ir nėra tokios objekto vietos parinkimo tvarkos, kad, jau turint parengtą (!) vietovės lygmens savivaldybės dalies Uosto bendrąjį planą, naujai rengiamo LR BP koncepcijos stadijoje, „atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą“ būtų detalizuojami galiojančio LR BP sprendiniai…

Šiuo metu keičiamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nenustatinėja konkrečios išorinio giliavandenio uosto vietos pagal dvi alternatyvas, nes to padaryti negali, kad ir kaip Uosto direkcija to norėtų ar bespaustų LR BP rengėjus. Įstatymas neleidžia (žiūr. Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą).

Priminsime, kad šiuo metu keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, 12 psl.) tikslai yra:

1. nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

2. sieti vertinimą su aplinkos apsaugos ir pagrindiniais darnaus vystymosi aspektais: ekonominiu, socialiniu, ekologiniu. Kultūrinis aspektas integruojamas į minėtus pagrindinius aspektus.

3. užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su atsakingomis už aplinkos apsaugą valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir visuomene;

4. užtikrinti, kad organizatorius turės išsamią informaciją apie galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslai, kaip matome, yra tik keturi ir visai ne apie galimas konkrečių objektų vietas ar jų nustatymą. Belieka tik nusistebėti, kaip buvo galima, net neturint parinktos konkrečios išorinio giliavandenio uosto vietos Lietuvos pakrantėje, parengti ir suderinti Uosto BP su išoriniu giliavandeniu uostu Klaipėdoje Baltijos jūroje ties Melnrage ir dar su visais tos teritorijos užstatymo reglamentais? O juk Uosto BP šiuo metu jau yra teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti, kai tuo tarpu išorinio giliavandenio uosto vietą Lietuvos pakrantėje dar tik bandoma nustatyti.

Dėl poveikio krantams

Uosto direkcija 2019-09-13 rašte labai teisingai pastebėjo, jog dėl Uosto BP sprendinių (dėl planuojamos maksimalios uosto plėtros ir ypač – dėl išorinio giliavandenio uosto Melnragėje) bus „sulaikomas išilgai kranto pernešamų nešmenų kiekis“, o tai neišvengiamai darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiui Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos.

Klaipėdos bendruomenės Uosto direkcijos 2019-09-13 rašte kaltina Klaipėdos bendruomenes, nes jų raštuose „cituojama iškreipta SPAV ataskaitos informacija, nepaminint esminių akcentų, kad yra numatytos sprendinių poveikio prevencinės priemonės (pvz.: krantų ruožų sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu, dirbtinio povandeninio sėkliaus suformavimas, šlaito tvirtinimas povandenine sienute bei kitos hidrotechninės ir krantotvarkinės priemonės)“.

Tikra tiesa. Tikrai neįvardinome Uosto BP nurodytų ir šitų, ir ypač – „kitų hidrotechninių ir krantotvarkinių priemonių“. Tačiau dabar, Uosto direkcijai jau išvardijus visus ”esminius akcentus“, norėtume ištaisyti „iškreiptą informaciją“ ir papildyti ją bei nurodyti, kas gi yra tos „kitos hidrotechninės ir krantotvarkinės priemonės“, kurių net Uosto direkcija 2019-09-13 rašte kažkodėl nenurodė.

„Su krantų erozijos rizika šiauriau molo“, nes ten „galimai keičiasi kranto ribos“ pagal Uosto BP sprendinius bus kovojama šiomis dar ir šiomis nepaviešintomis „kitomis hidrotechninės ir krantotvarkinės priemonės“ (Priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti, sumažinti ar kompensuoti): apsauginį paplūdimio kopagūbrį sistemingai tvirtinti šakų klojiniais bei žabtvorėmis, esamą krantų monitoringo tinklą papildyti papildomu stebėjimo profiliu Pajūrio regioniniame parke ties gamtos paveldo objektu – Olando kepurės skardžiu… Viskas.

Pakartosime dar kartą: Uosto BP sprendiniai su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage – tai pati tikriausia Klaipėdos ir Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. 

Savo programoje septynioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė, jog be kitų dalykų sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis).

Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas).

Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano.

Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač – dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui.

Pirmosios Melnragės bendruomenė, asociacija „Klaipėdos žalieji”, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, Individualių namų savininkų bendrija „Smeltė”, Paupių, Karklės, Eglės , Dangės bendruomenė