Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba praneša visoje Lietuvoje įgyvendinanti susitikimus su švietimo įstaigų moksleivių tėvais ir pedagogais, kurių tikslas – priminti smurto atpažinimo ženklus ir raginti imtis neatidėliotinų veiksmų juos pastebėjus. Diskusijų metu atsakoma į tėvams kylančius klausimus vaiko teisių apsaugos temomis, supažindinama su sistemos pokyčiais. Skelbiama, jog tokie tėvų susirinkimai tęsis iki pat gruodžio mėn.
„Siekiant užkirsti kelią smurtui, patyčioms, visų pirma, reikia žinoti jo atpažinimo kriterijus. Jei vaikas nenori eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties, iš namų į mokyklą ir iš mokyklos į namus pradeda vaikščioti kitu keliu, jei grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais ar praradęs kokį nors daiktą, jei po pamokų būna irzlus, nuliūdęs, jam skaudą galvą ar pilvą, turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių – tai gali būti požymiai, kad vaikas patiria patyčias, smurtą mokykloje“, – pranešime cituojama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas atliekanti Rima Butkienė.
Mokyklinio amžiaus vaikų, patiriančių smurtą ar patyčias, elgesys pakinta, jie tampa uždari, apatiški ar net agresyvūs kitų atžvilgiu. Asociatyvi nuotr.
Jos teigimu, mokyklinio amžiaus vaikų, patiriančių smurtą ar patyčias, elgesys pakinta, jie tampa uždari, apatiški ar net agresyvūs kitų atžvilgiu. Dažnai tokie vaikai susiduria su mokymosi sunkumais, prastai koncentruoja dėmesį, nepasitikini nei savimi, nei aplinkiniais, būna atsiriboję arba, priešingai – elgiasi destruktyviai, nesilaiko taisyklių, viskam priešinasi. Tokiems vaikams neabejotinai reikalinga specialistų pagalba.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme išskirtos keturios smurto prieš vaikus formos: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. Daugiausia pranešimų nuo 2019 m. pradžios gauta apie patiriamą fizinį smurtą, antroje vietoje – vaiko nepriežiūrą.
Rugsėjo mėn. duomenimis, nuo metų pradžios Lietuvoje nuo smurto galimai nukentėjo 3579 vaikai. Iš jų Klaipėdos apskrityje nukentėjo 271 nepilnametis. Dažniausias pranešimų informacijos šaltinis – policija. Iš ugdymo įstaigų administracijų apie galimą smurtą Lietuvoje nuo metų pradžios pranešta 145 kartus, Klaipėdos apskrityje – 27 kartus.
„Į pranešimus apie galimus smurto atvejus, kaip ir į kitus vaiko teisių pažeidimus, gaunamus žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kitokiais būdais, vaiko teisių gynėjai reaguoja teisės aktų nustatyta tvarka. Aiškinantis vaiko teisių pažeidimo aplinkybes, pirmiausia, jei tai įmanoma, bendraujama su vaiku, vertinamos kitos šeimos aplinkybės. Jei vaikas yra nesaugioje aplinkoje, jis iš ten yra paimamas ir apgyvendinamas jam saugioje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto. Užkirsti kelią smurtui prieš vaikus įmanoma, tačiau tai reikalauja nepaprasto visų institucijų ir žinybų susitelkimo, bendro nuoseklaus darbo ir bendruomenės sutelktumo ir supratingumo“, – pasakoja R. Butkienė ir priduria, kad mokykla yra ta vieta, kur vaikai turi jaustis saugūs, kad galėtų augti ir vystytis kaip asmenybės.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, ugdymo įstaigos atsakomybės yra šios:
- Žinoti smurto formas ir smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijus, išmanyti prevencijos ir intervencijos priemonių sistemą saugiai nuo smurto ir patyčių aplinkai kurti.
- Pastebėjus, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nedelsiant pranešti savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui/policijai.
- Raštu fiksuoti požymius ir visas aplinkybes, kurios sukėlė įtarimą dėl smurto (pvz., vaiko elgesio ir emocijų pokyčiai, vaiko kalba, vaiko ir jo atstovo pagal įstatymą bendravimo ypatumai ar kita) ir esant galimybei kartu su pranešimu pateikti vadovui/jo įgaliotam asmeniui/savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui/policijai.
Kokių veiksmų imtis, pastebėjus smurto prieš vaiką požymius?
- Darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas apie tai praneša vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.
- Vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs pranešimą iš mokyklos darbuotojo apie vaiką, galimai patyrusį smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas praneša savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui/policijai.
- Nesant galimybės pranešti mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, darbuotojas tiesiogiai praneša savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui/policijai.
- Vadovas, jo įgaliotas asmuo/darbuotojas gali inicijuoti pokalbį su vaiku, galimai patyrusiu smurtą artimoje aplinkoje.
Kokių veiksmų imtis, kai smurtu kaltinami įstaigos darbuotojai ar įstaigos teritorijoje esantys asmenys?
- Personalas nedelsdamas praneša vadovui. Jei kaltinamas vadovas – vadovo pavaduotojui, jei kaltinamas vadovo pavaduotojas – vadovui. Situaciją apibūdina kuo išsamiau.
- Vadovas/vadovo pavaduotojas informuoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją bei steigėją ir laikosi suteiktų instrukcijų.
- Vadovas/vadovo pavaduotojas raštu fiksuoja smurto požymius ir perduoda šią informaciją.
- Jei savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius/policija leidžia ir yra liudininkų – vadovas/vadovo pavaduotojas paprašo jų taip pat išsamiai apibūdinti įvykį.
Labas rytas,aš rašau Jums iš Šilutes esu įtraukta į socialines rizikos grupę dėl konfliktų su sugyventiniu, Šilutės socialinis darbuotojas ir vadybininkai visaleriopai stengiasi mane niekinti,žeminti, mano santykiai su dukryte 14 metų jai,yra nuostabus ji prižiureta ,apsirengus,gerai mokinasi,pavalgiusi,as labai daug dirbu ir valdiska darba ir auginu pas sugyventinį daug pauksčių,taip užsidirbu pragyvenimui ir prasimaitinimui.Nusipirkau buta netoli mergaites tevo namo,įrengiau pati savo rankom ,nupirkau buitinę teh.ir t.t..Vakar vyko posedis 1019-10-24 nei viena darbuotoja neprisistate, as kalbejau greitai,daug nereiksmingos kalbos, pokalbį įraşinejau,ruošiuosi paskelbti spaudai, nes su manimi tiesiog norima susidoroti.Šiuo metu yra sugyventiniui mergaites tevui ruošiamas raštas ,kad as nebesiartinčiau prie jo namo,kitaip paims mergaitę.Del ko ją turi imti????Mane siuloma gydyti psihiatrineje, nors as atvežiau iš Klaipedos psihiatrines pažyma kad esu sveika, šiuo metu patiriu iš darbuotojų psihologinį smurtą,susidorojimą .Posedžiu metu mano sugyventiniui vadybininle siūlė surasianti moterį ir atvezianyi jam i namus,tai prilygsta suteneriavimui o ne pagalba šeimai.Aš pasibaisejusi išejau iš posedžio,nors ten prilygo pliatkininkiu susibūrimo lygiui.