Miestas, Svarbu

Klaipėdos ženklo istorija: po didelio triukšmo – taika (papildyta) (4)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-10-01


Daugybę aistrų sukėlusioje Klaipėdos ženklo istorijoje uostamiesčio savivaldybė galiausiai padėjo tašką. Valdininkai apsisprendė sumokėti ženklo kūrėjams visus sutartyje numatytus pinigus ir kūrinį perimti savivaldybės nuosavybėn.

Tokia taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Ją šią savaitę dar galima apskųsti.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Dėl ko susitarė?

„Įvertinome visas aplinkybes ir sudarėme taikos sutartį. Pirmos instancijos teismą pralaimėjome, pripažįstame, kad iš mūsų pusės ne viskas buvo padaryta. Nusprendėme, kad sutartis įvykdyta tinkamai, todėl jos rezultatas lieka pas mus, o mes sumokame pinigus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Pirmos instancijos teismą Klaipėdos savivaldybė pralaimėjo, kai rugpjūčio 27 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartimi atmetė jos ieškinį, kuriuo buvo prašoma taikyti restituciją ir iš naujojo miesto ženklo kūrėjų – bendrovės „Alora” priteisti sumokėtus 16 tūkst. 304 eurus bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grįstas tuo, kad ženklą pristačius viešai, paaiškėjo aplinkybė, kad jo grafiniai elementai „vizualiai ir semantiškai yra panašūs į autorių teisės saugomą grafikos dizainerio Daliaus Stuokos dviejų lenktų kreivių, sujungtų kūrybiškai taip, lyg būtų vienos kreivės atspindys, piešinį”. Šis autorius esą turi išimtines teises leisti arba drausti šį dviejų lenktų kreivių piešinį atgaminti bet kokia forma ar būdu, o tokio ženklo naudojimas neva galėtų sukelti reputacinių problemų.

Bendrovė „Alora“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Įmonė nurodė, jog atliko visus sutartyje numatytus darbus ir nesulaukė jokių pretenzijų, buvo apmokėtos jos išrašytos sąskaitos. Vėliau, kilus diskusijoms, pateikė savivaldybei atsakymą, kuriame nurodė, jog bet koks panašumas į nurodomą D. Stuokos sukurtą žymenį yra atsitiktinis. Tai esą įrodo ir logotipo atnaujinimo ir kūrimo eigoje praeitas „ilgas vizualių vaizdinių analizės ir idėjos evoliucijos kelias, kurti įvairūs eskizai”. Pažymėta ir tai, jog D. Stuoka jokių pretenzijų nereiškė.

„Alora“ taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš savivaldybės skolą ir delspinigius – savivaldybė iki šiol nėra apmokėjusi 7 tūkst. 865 eurų dydžio sąskaitos.

Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti restituciją.

Nutartimi „Alorai“ priteista 7 865 eurai skolos ir 45,86 eurai delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 170 eurų žyminio mokesčio ir 2265,12 eurų atstovavimo išlaidų.

Pačiai savivaldybei šis bylinėjimasis atsiėjo 4 626 eurų, nes bylai ieškinį rengė ir teismo posėdžiuose dalyvavo ne jos teisininkai, o bendrovės „AAA LAW“ advokatė Justina Nikė.

Šis sprendimas per 30 dienų arba iki rugsėjo 30-osios galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Šia teise nepasinaudojo nė viena šalis. Klaipėdos savivaldybė ir „Alora“ sudarė taikos sutartį.

Ją rugsėjo 27 dieną patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šalys susitarė ginčą baigti taikiai. Klaipėdos savivaldybė kuo skubiau „Alorai“ turi pervesti 7 tūkst. 865 eurų skolą, 45,86 eurus delspinigių ir 2 435 eurus bylinėjimosi išlaidų.

„Alora“ įsipareigojo perleisti Klaipėdos savivaldybei visas turtines teises į žodinį-vaizdinį žymenį (logotipą) „K Klaipėda“, žodinį-vaizdinį žymenį „Klaipėda 2030“ ir bet kuriuos jų elementus nuo jų sukūrimo momento visam šių teisių galiojimo terminui.

Taikos sutartimi „Alora“ taip pat patvirtina, kad žymenys yra originalūs, atitinka galiojančių teisės aktų tokio pobūdžio kūrinių turiniui keliamus reikalavimus, nepažeidžia trečiųjų asmenų turtinių ir/ar neturtinių teisių, kad žymenys bet kokia forma ir/ar būdu gali būti naudojami neidentifikuojant jų autorystės.

„Jei dėl žymenų D. Stuoka ir/ar kiti tretieji asmenys įstaigai pareikš bet kokius reikalavimus ir/ar pretenzijas, susijusias su jų intelektine nuosavybe, įskaitant, bet neapsiribojant, pretenzijas dėl autoriaus turtinių ir/ar neturtinių teisių pažeidimo, įstaiga turi teisę reikalauti, kad Bendrovė regreso tvarka kompensuotų įstaigai visą žalą, kurią įstaiga patirs, patenkinusi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais tenkintus Daliaus Stuokos ir/ar kitų trečiųjų asmenų dėl Žymenų pareikštus reikalavimus ir/ar pretenzijas. Šalys susitaria, kad Bendrovė bus įtraukta į tokių ginčų nagrinėjimą teismuose“, – rašoma pačioje naujausioje teismo nutartyje.

Šia taikos sutartimi, galima sakyti, Klaipėdos ženklo istorija yra baigta.

Ji prasidėjo dar 2017 metų spalį, kai Klaipėdos savivaldybė ir bendrovė „Alora“ pasirašė sutartį dėl prekės ženklo „Klaipėda laisvi stiliumi“ atnaujinimo paslaugų už 24 tūkst. eurų.

Kai jis buvo pristatytas viešai, imtos reikšti pastabos, kad ženklas gali būti plagiatas. Remdamasis tokiais įtarimais, nors „Alora“ ir pateikė išaiškinimą, tuometis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pernai spalį pasirašė raštą, kuriuo vienašališkai nutraukiama pirkimo–pardavimo sutartis ir iš „Aloros“ reikalaujama grąžinti pagal sutartį sumokėtus 16 tūkst. 304 eurus.

Nepaisant to, miesto Taryboje buvo sudaryta komisija, kuri tyrė ženklo sukūrimo aplinkybes. Nors ji rekomendavo skirti nuobaudą S. Budinui, miesto Tarybos narių dauguma tokio siūlymo nepalaikė.

Ar naudos, dar svarstys

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, jog sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo optimalus.

„Konsultavomės tiek su vidaus, tiek su išorės teisininkais ir visi argumentai buvo į vieną pusę, juo labiau, kad pralaimėjome pirmos instancijos teisme. Todėl ieškojau būdų, kaip sumažinti šios istorijos išlaidas. Jei būtume toliau bylinėjęsi, būtų tekę mokėti advokatams, o mane ir patį nustebino, kad samdėme teisininkus. Tad taikos sutartis ir buvo išeitis nebedidinti išlaidų”, – teigė G. Neniškis.

Paklaustas, ką savivaldybė darys su Klaipėdos prekės ženklais, kurie taps jos nuosavybe, direktorius teigė, jog sprendimo dar bus ieškoma.

„Sprendimų paieškas bus galima pradėti kitą savaitę, kai įsiteisės nutartis dėl taikos sutarties. Manau, kad ženklą „Klaipėda 2030″ toliau sėkmingai naudosime, nes jis labai prigijo vadinamojoje Mėlynojoje strategijoje. O dėl Klaipėdos prekės ženklo, manau, reikės vidinės diskusijos, kurioje dalyvautų ir su miesto komunikacija dirbantys specialistai”, – tvirtino G. Neniškis.

Jo nuomone, Klaipėdos ženklui kilęs ažiotažas dėl plagiavimo padarė didelės moralinės žalos.

„Todėl ir turime nuspręsti, ar toks ženklas yra tinkamas naudoti. Faktas tas, kad šio ženklo istorija tikrai negraži. Bet komunikacijos specialistai turi išsakyti savo nuomonę, ar toks ženklas gali būti naudojamas. Gal turi praeiti kažkiek laiko, o tada jį bus galima naudoti”, – sprendimo ir pats neturėjo G. Neniškis.

 


2019-10-01

4 komentarai apie “Klaipėdos ženklo istorija: po didelio triukšmo – taika (papildyta)”

  1. Nu čiudų čiudai t.y. tą vadinama dviejų lenktų kreivių, sujungtų neva kūrybiškai taip, lyg būtų vienos kreivės atspindys ir ne gana to jie kainuoja ar kainuotu net 24 tūkst. eurų. Ar Jus įsivaizduojat kad už tuos du kringelius su kobiniais reikėtu ar reikėjo, reikia sumokėti tokia sumą? Klaipėdos savivaldybė būtų paskelbusi ir davusi tokia užduoti mokymo įstaigos mokiniams, darželinukams, tai jie be jokio plagijavimo būtų nupiešę daug gražiau už tuos dizainerius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt