Praėjus daugiau nei porai mėnesių, kai Skulptūrų parko sutvarkymo projekto autoriai aiškinosi jungtinį posėdį surengusiems miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetams, jiems ir vėl teko tai daryti – šįkart Finansų ir ekonomikos komitetui.

Kaip ir prieš aną posėdį, taip ir šįkart vyko negausi protesto akcija.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rūpi tik pinigai?

Dar prieš protestą jo organizatorės – Dangės bendruomenės asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė, „Eglės” seniūnaitijos bendruomenės asociacijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė ir Melnragės bendruomenės asociacijos pirmininkė Daiva Kavaliauskienė – išplatino pranešimą, kuriame išdėstė savo poziciją.

„Skulptūrų parko tvarkymas yra klimato kaitos totalus ignoravimas. Klimato kaita tapo svarbiausia problema pasaulyje. Kaip pasiekti politikų ausis ir protus, kad jie privalo priimti sprendimus padedančius piliečiams prisitaikyti prie klimato kaitos? 16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją JT būstinėje pasakė kalbą , jog politikai ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį. Deja, tiek vietiniai, tiek pasaulio politiniai lyderiai nenori įsiklausyti į piliečių prašymus ruošti programas, kuriose būtų aiškiai numatytos konkrečios priemonės. Matyt, žmonių paprasčiausias reikalavimas, kad norime gyventi – negirdimas, nes politikams pinigai užkemša ausis. Kodėl prie ignoruojančių pasaulio atšilimo problemą prisideda ir Klaipėdos valdantieji? Kodėl Skulptūrų parke , kuriame išaugo virš 500 savaiminių medžių jie nutarė juos iškirsti? Kodėl vietiniams politikams medžiai nėra pagrindinė prisitaikymo priemonė ryškiai progresuojant klimato kaitai? Matyt, kaip pasaulio politiniam elitui, taip ir vietiniam rūpi tik pinigai. Prašome stabdyti Skulptūrų parko tvarkymo projektą, kuris kainuos milijonus eurų ir sunaikins pagrindinius miesto plaučius”, – rašė protesto iniciatorės.

Pageidauja darbo grupės

Jau prieš pradedant projekto rengėjams pristatyti informaciją komiteto pirmininkas, konservatorių atstovas Aidas Kaveckis pareiškė, jog „jei ruošiamasi tiek išpjauti medžių, mes vetuosime šį projektą”.

Už beveik 67 tūkst. eurų techninį projektą rengusios UAB „Klaipėdos projektas” architektė Margarita Ramanauskienė iškart pabrėžė, kad juo numatoma kristi per pusę mažiau medžių nei planuota ankstesniais metais – 504 nustelbti, trukdantys kitiems medžiams kamienai iš 1998, augančių visame parke.

„Bus einama ir tariamasi, nebus nupjautas nė vienas medis be reikalo. Didžioji dalis yra savaime suaugę, nes 30 metų niekas nebuvo tvarkoma. Prieš karą čia buvo erdvu, gražu, buvo miesto sodas”, – sakė architektė.

Projekto dalį, susijusią su medžiais, paruošusi kraštovaizdžio architektė Rita Goliakovienė aiškino, kad yra numatyta išsaugoti ir kiek įmanoma gaivinti visus iki 200 metų amžiaus medžius, taip pat tuos, kuriems iki 100 metų. Numatoma palikti ir tuopas, kurios nėra laikomos vertingomis ir dažnai kelia pasipiktinimą dėl alergijos priežastimi esančių pūkų, nes jos yra vertinamos kaip taršos sugėrėjos – būtų kertama tik keletas problemiškų.

„Problematiškiausia vieta yra prie Trilapio gatvės. Čia klevai patys prisisėjo ir pradėjo augti labai tankiai. Lajos siauros, aukštai iškeltos, dažnai net negalima pavadinti jų laja. Jie užgožia senųjų medžių lajas, atima iš jų tiek šviesą, tiek svarbų maitinimosi plotą. Dėl to čia yra ir tik juoda plikažemė. Net garšva neauga, o tai jau kažką sako. Reikėjo prieš 30-40 metų retinti, kai buvo dar laibi. Jei nieko nedarysime, netolimoje ateityje turėsime tik styrančius kamienus. O atsiradus šviesioms properšoms galėtų atsigauti senieji medžiai. Parką norime išlaikyti ne tik šiandienai, o ateities kartoms. Tačiau viską reikia daryti etapais”, – sakė R. Goliakovienė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Po specialistų pristatymo daugiausiai kalbėjo ir klausimų turėjo komiteto narys Arvydas Vaitkus.

„Nuostabiai suaugę medžiai, tas natūralumas pats svarbiausias, suaugimas pasakiškai gražus, sukuria vientisą lają. Aš palaikau visuomenės nuomonę. 500 medžių – siaubingai didelis skaičius. Drastiški skaičiai. Jei daryti, labai atsargiai, po truputį. Numatoma 20 000 sodinukų – dėl to tikriausiai tiek ir pjaunama. Reikia vertinti naujai, kiek kainuos priežiūra”, – dėstė jis.

Reaguodama į tokį pasisakymą R. Goliakovienė akcentavo, kad didžiąją dalį sodinukų sudarytų paklotiniai visžaliai augalai, sodinami ten, kur prastai auga žolė, tokie, kaip gebenė.

A. Vaiktus taip pat abejojo, ar reikia parką aptverti daugiau nei 500 m neaukšta tvora, nes ji irgi „turės kainą”.

„Sutikti ten žmonės aiškina, kad tai būtų užtvaras ir darytųsi nejauku įeiti. Noras statyti vartus – irgi klausimas. Dabar yra graži laisva įėjimo erdvė, o norime ją užgožti”, – dėstė politikas.

Prie projekto rengimo prisidėjęs dizaineris Kęstutis Mickevičius aiškino, jog prie judrios gatvės turi būti atitvaras, o kartu tvora esą yra ir simbolinis dalykas.

„Per kažką perėjęs žmogus kitaip elgiasi. Norime, kad rimtų kažkiek rimties. Reikia parodyti, kad ten buvusi kitokia teritorija. Tam tikra disciplina turėtų būti. Atkuriami vartai irgi parodo istoriją. Kodėl nepasinaudoti turima autentiška medžiaga?” – sakė dizaineris.

Konstatavęs, kad jam patiko koncepcija, jog nenorima parko paversti pramoginiu parku, A. Vaitkus dėstė, jog nenori, kad atsirastų nauja automobilių stovėjimo aikštelė.

„Kiek važiavau, niekada neturėjau problemos pastatyti automobilį. Tokia aikštelė sugadintų bendrą gražų vaizdą”, – dėstė politikas, dar išreiškęs abejonę ir dėl to, ar reikia atkurti buvusius kapinių takus, nes tai esą irgi paveiks „žaliąją dalį”.

M. Ramanauskienė aiškino, kad atkuriamais takais norima sudaryti sąlygas vaikščioti žmonėms ir prie Trilapio gatvės, nes dabar srautai koncentruojasi tik vakarinėje parko dalyje. Dėl takų esą būtų pjaunami tik keli medžiai.

Galiausiai A. Vaitkus pasiūlė kurti darbo grupę, kuri be visų diskutuotinų klausimų dar „nueitų ir apžiūrėtų vietoje kiekvieną medelį, kurį norima kirsti”.

„Jaučiuosi kaip dendrologų ir architektų sąjungos jungtiniame komitete. Tai būtų miesto gėdos sutvarkymas. Kas gražu ar negražu, yra visiškai subjektyvu. Administracija samdo specialistus, jais išreiškiamas pasitikėjimas avansu. Mano nuomone, išgirdome absoliutų ekspertiškumą. Reikia šalinti kai kuriuos medžius vardan to, kad parkas turėtų ilgaamžiškumą. Prie Trilapio gatvės dabar, atsiprašant, yra šiukšlynas. Labai sveikinu su tokiu profesionali darbu”, – sakė komiteto narys Vytis Radvila.

Buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas sakė matęs, kad šis projektas buvo vienas iš tų, dėl kurio daugiausiai aiškintasi, svarstyta su įvairiais specialistais.

„Visi darbai atlikti pakankamai profesionaliai. Aišku, tikriausiai šokiruoja visus medžių kirtimas. Tačiau darant darbo projektą pasižiūrima dar kartą, ar viskas sutampa. Reikėtų dar atidžiau šiuo atveju pasižiūrėti, kadangi tai labai jautri vieta”, – dėstė S. Budinas, kartu išreiškęs abejones dėl tokios darbo grupės sukūrimo, nes savo žodį jau yra tarę visi specialistai, gautas leidimas vykdyti darbus.

Visgi ir komiteto pirmininkas A. Kaveckis siūlė sudaryti darbo grupę, į ją įtraukiant ir bendruomenės atstovus, kad „dar kartą pasižiūrėti į projektą ir išsakytas pastabas”.

Prieš politikams apsisprendžiant, dar pasisakė ir į posėdį atėjęs istorikas Dainius Elertas, priminęs, kad be įvairiausių bei identifikuotų įvairių tautybių kareivių kapaviečių čia yra žinomos ir apie dvidešimties žymių miestiečių kapų vietos.

„Ar mes turime nusigręžti nuo tų asmenų?  Tačiau tai – ne kapinių atkūrimas. Šis projektas leidžia sugrąžinti sužeistą atmintį. Noriu pasidžiaugti projektuotojais, kurie iš paveldui neabejingos visuomenės buvo sulaukę daug radikalių pastabų. Palinkėčiau nestabdyti ir judėti į priekį”, – sakė istorikas.

Tuo metu posėdyje dalyvavusi V. Jurgilevičienė tokį jo požiūrį pavadino kaimietišku ir priminė, kad miestas apie kapines, uždarytas iki XIX a. pradžios, nepalikdavo jokių žymių ir jų teritoriją naudodavo pagal to meto poreikius. O dabartinis poreikis esą yra, kad ši teritorija būtų parkas.

Galiausiai visi keturi posėdyje dalyvavę komiteto nariai vienbalsiai nutarė siekti, kad būtų įkurta projekto priežiūros darbo grupė.

ISTORIJA

Miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

1856 m. kapinių teritorija buvo beveik užlaidota, todėl miestas kreipėsi į valdžią leidimo užpilti kapines žemių sluoksniu ir senąją vietą panaudoti antriniam laidojimui. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą laidojimui antrąkart – piltos žemės, kurios buvo atgabentos laivais į Klaipėdą kaip balastas. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

Nuo 1820 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.