„Atvira Klaipėda“ baigia pasakojimą apie naujos senamiestį turėjusios aplenkti gatvės ir naujo tilto per Dangės upės istoriją.

Antrojoje rašinio dalyje – apie tokių planų likimą po nepriklausomybės atgavimo.

2004-ieji. Buvusioje Grūdų produktų kombinato teritorijoje, per kurią planuojama tiesti Bastonu gatvės tiltą tebestovi sovietmečiu pastatyti jo pastatai.

Nebuvo net rožinėse svajonėse

Pasak į visas nuo nepriklausomybės paskelbimo Klaipėdos miesto tarybas išrinkto buvusio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, naujos gatvės ir tilto statybų idėja niekada nebuvo pamiršta, tačiau jos nebuvo net rožinėse svajonėse.

„Kai pradėjau merauti 2001 metais miesto biudžetas buvo 47 milijonai skaičiuojant eurais, nebuvo tada dar jokios europinės paramos. Kai baigiau merauti 2011 metais – beveik 99 milijonai eurų, jau buvo šiek tiek ir europinės paramos. Palyginimui – šių metų biudžetas yra 184 milijonai. Tad mes tais laikais turėdavome rožinių svajonių sąrašą, ką darytume, jei būtų daugiau pinigų. Tai tarp tų rožinių svajonių naujo tilto tikrai nebuvo“, – sakė R. Taraškevičius.

Pasak jo, pirmas realus šansas naujai gatvei ir tiltui buvo atsiradęs, kai norvegų kapitalo bendrovė „Verdispar“ ėmė planuoti naujo kvartalo statybas buvusioje Grūdų produktų kombinato teritorijoje.

Buvusioje Grūdų kombinato teritorijoje jau plynlaukė.

Norvegijos investicinės ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“, ketinusi čia statyti apie 50 000 kv. m gyvenamosios paskirties ir apie 10 000 kv. m komercinės paskirties pastatų, senuosius kombinato pastatus nugriovė 2007 m.

Pagal paskutinę 2009 m. dieną patvirtintą detalųjį teritorijos tarp Gluosnių gatvės, Gluosnių skergatvio, Dangės upės ir bastionų komplekso planą kvartalo statytojai ne tik turėjo sutvarkyti prie jų sklypo esančias Dangės krantines, bet ir parengti naujos keturių eismo juostų Bastionų gatvės projektą abipus upės bei naujojo Bastionų tilto techninį projektą.

Statytojai turėjo įrengti gatvės atkarpą nuo Gluosnių – Bastionų gatvių sankirtos iki numatomo tilto per Dangės upę.

Pagal preliminarius detaliajame plane numatytus duomenis tiltas turėjo būti keturių eismo juostų, pakeliamas arba pasukamas, 5,5 m aukščio. Abiejose tilto pusėse numatyti pėsčiųjų takai, gatvės ir pėsčiųjų zonos apšvietimas, dviračių takas.

Tačiau ekonominė krizė pakeitė verslininkų planus ir iki šiol teritorija stovi tuščia, sklypą šiuo metu nuomojasi UAB „Versipar Gluosniai”.

Pajudėjo 2014-aisiais

Beveik lygiai prieš penkerius metus – 2014 m. spalio 17 d.  – Klaipėdos savivaldybė pranešė paskelbusi atvirą tarptautinį Bastionų gatvės su naujuoju tiltu per Dangės upę projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros konkursą. Savivaldybė teigė, kad laukiama idėjų, kurios būtų „ne tik ekonomiškai naudingos, bet ir pažangios inžineriniu atžvilgiu bei originalios architektūros požiūriu“.

Pranešime taip pat buvo tvirtinama, kad projektuotojams palikta nuspręsti, ar tiltas bus pakeliamas, ar pasukamas.

Vėliau informuota, kad Savivaldybei iš viso buvo pateikti trys galimi tilto architektūrinių ir inžinerinių sprendinių pasiūlymai.

2012-ieji. Buvusio Grūdų kombinato teritorija jau virto apžėlusiu sklypu. Martyno Vainoriaus nuotr.

2015-ųjų spalį pranešta, kad Savivaldybės skelbtą Bastionų gatvės ir tilto projektavimo konkursą laimėjo bendrovė „Kelprojektas” kartu su partneriais – Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove „Royal HaskoningDHV” ir architektų biuru „Andrijauskas ir partneriai”. Jie darbus įsipareigojo atlikti už 859,4 tūkst. Eur.

„Atsižvelgiant į laivybos eismo ir miesto infrastruktūros raidą ateityje”, buvo pasirinkta statyti pakeliamą tiltą su  gerviniu pakėlimo mechanizmu bei „skulptūriškais pilonais ir svertais”. Teigta, kad šis originalus sprendimas yra susietas „su istorine tradicija ir aplink supančiu kraštovaizdžiu – plokščia pajūrio zona ir ateityje greta išdygsiančiu gyvenamųjų namų kvartalu”. Visgi jis jau iškart iššaukė nemažai kritikos – esą ar būtina statyti gerokai brangesnį pakeliamą tiltą, kai vargu, ar kada bus intensyvi laivyba Tauralaukio kryptimi ar iš ten į miesto centrą.

„Kelprojekto” vizualizacija

Skelbta, kad projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame bus įrengta keturių eismo juostų Bastionų gatvė nuo Dangės iki Gluosnių gatvės, pastatytas naujas tiltas per Dangės upę, atlikta upės krantinės rekonstrukcija. Antruoju etapu būtų tiesiama Bastionų gatvės rekonstrukcija nuo Gluosnių iki Bangų gatvės.

Kilo pasipriešinimas

Jau 2015 m. gruodį įvairioms centrinėms ir vietinės valdžios institucijoms 107 Liepų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio gyventojai nusiuntė raštą, kuriame išreiškė protestą prieš Bastionų tilto statybą numatytoje vietoje.

Jame tvirtinama, kad toks projektas žalotų senamiestį, o jis pati uždraudus eismą esą visiškai apmirs, kad esama gatvių struktūra yra nepalanki būsimai eismo schemai. Žmonės rašė, jog jiems susidaro įspūdis, kad visas projektas yra palankus tik Jono kalnelio pusėje planuojamiems nekilnojamojo turto projektams.

Pasirašiusieji reikalavo sudaryti nepriklausomą tarptautinę ekspertų grupę, kuri išanalizuotų tokio objekto poveikį įvairiais aspektais. Tarp jų reikalavimų buvo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikimas.

„Kelprojekto” vizualizacija

O tuo atveju, jei visgi tiltas būtų statomas, žmonės reikalavo numatyti esą nuvertėsiančio jų nekilnojamojo turto kompensavimo mechanizmą.

Nuogąstavimus raštu aplinkos ministrui buvo išdėstė ir Bangų g. 6 namo atstovai. Esą jau ir dabar yra prasta 1920 m. statyto namo pamatų būklė, yra skilusi siena, o pro šalį pradėjus važiuoti gerokai didesniems transporto srautams ji gali tapti net kritiška.

Internetinę peticiją „Nepritariu naujo Bastionų tilto statybai” pasirašė 156 asmenys.

Pareikalavo PAV

2016 m. lapkričio 25 d. pasirašytame papildomame savivaldybės ir „Kelprojekto“ sutarties sutarime buvo numatyta, kad I projekto etapo projektavimo darbai (įkaitant tiltą) turėjo būti baigti per 20 mėnesių, o II etapo – per 24 mėnesius. Terminai galėjo būti pratęsiami dėl nenumatytų aplinkybių, bet ne ilgiau nei 4 mėnesiams.

Tačiau beveik po metų, 2017-ųjų lapkričio 6 d., buvo pasirašytas dar vienas papildomas sutarimas, kuriame jau dėstoma, kad abiejų etapų darbai turi būti baigti per keturis mėnesius „nuo paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo (sklypo dalies) įregistravimo valstybės vardu, įskaitant statybą leidžiančio dokumento gavimą“.

„Kelprojekto” vizualizacija

Svarstant Savivaldybės 2018–2020 metų strateginio veiklos planą 2018 m. sausį tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas politikus informavo, jog paveldosaugininkų ir sveikatos apsaugos specialistų pageidavimu turės būti rengiamas PAV.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė „Atvirai Klaipėdai“ tada aiškino, kad esminis dalykas, kodėl buvo paprašyta atlikti PAV, yra jo architektūrinė išlaida, tai, jog planuojamas tiltas „yra labai gremėzdiškas”, jo atraminė dalis planuojama 17-18 metrų aukščio, tad reikia įvertinti jo vizualinį poveikį senamiesčiui. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad esą nėra įvertintas būsimų transporto srautų poveikis Naujamiesčiui, kur siauros gatvės, detalusis planas padarytas tik senamiesčio pusėje.

„Pats tiltas yra jau ir bendrajame miesto plane, tačiau poveikio aplinkai vertinimas turėtų atsakyti, koks jis turėtų būti. Ar iš tiesų taip aukštai iškeltas? Projektuotojai lyg ir daro aliuziją į vieną XVII amžiaus Klaipėdos graviūrą. Tačiau atidžiai pasiskaičius visą dokumentaciją galima rasti teiginį, kad gervinis tiltas projektuojamas todėl, kad jį per metus reikės pasukti 500 kartų. Ar tai realu, kokie laivai čia taip plaukios?” – tada dėstė paveldosaugininkė.

O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui buvo „daug neaiškių duomenų dėl triukšmo, oro taršos, eismo organizavimo“.

Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą, kad turi būti rengiamas PAV, priėmė 2018 m. kovo 2 d.

Sukritikavo ir architektai

Dangės bendruomenės asociacijos ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos prašymu Bastionų tilto projektą šią liepą svarstė Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninė architektų taryba.

Tarybos narių nuomone, tiltas yra reikalingas, tačiau tiek projektuojamo tilto, tiek gatvės parametrai kelia rimtų abejonių.

Konstatuota, kad tilto pakėlimo konstrukcijos savo dydžiu yra nekontekstualios, nemasteliškos.

Tarybos narių nuomone, projektuojama keturių eismo juostų gatvė urbanistiškai yra neintegralus sprendinys – komplikuotos jungtys su dviejų eismo juostų Bangų ir Danės gatvėmis nesudaro sklandžios susisiekimo sistemos, dėl neišvengiamų „butelio kaklelių“ ties sankryžomis su esamomis dviejų eismo juostų gatvėmis suplanuota keturių eismo juostų Bastionų gatvė neatliks savo funkcijos.

„Kelprojekto” vizualizacija

Architektai nusistebėjo ir tuo, kad deklaruojama tilto lokali reikšmė, tačiau projektuojama keturių eismo juostų gatvė. Toks sprendinys, anot jų, nėra pėstiesiems ir dviratininkams draugiškas elementas darnaus judumo prasme, nepaisant projektuojamų pėsčiųjų ir dviračių takų.

Kartu Tarybos nariai sutiko, kad siūlomi tilto architektūriniai – konstrukciniai sprendiniai dėl asociacijų su uosto kranais yra tinkami uostamiesčio kontekste.

Anot architektų, judančios tilto dalies ilgis turėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į planuojamos Dangės upėje laivybos mastus ir laivų tipus.

Apibendrinant buvo konstatuota, kad sprendiniai neatitinka daugumos iš nustatytų architektūros kokybės kriterijų.

Taryba rekomendavo peržiūrėti tilto ir gatvės fizinius parametrus, rekomendavo projektuoti ne pakeliamą, o pasukamą tiltą, nes toks esą netaptų „vizualiniu svetimkūniu“ istorinės miesto dalies kontekste.

Siekiant mažinti galima neigiamą poveikį nekilnojamajam kultūros paveldui, rekomenduota projektuoti dviejų eismo juostų gatvę.

Sprendimo dar nėra

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad ši institucija kol kas nėra priėmusi jokio galutinio sprendimo Bastionų gatvės su nauju tiltu PAV.

Pasak L. Gaidžiūnaitės, agentūra šių metų sausio 9 d. gavo UAB „Kelprojektas“ parengtą PAV programą ir po poros savaičių pateikė pastabas ją papildyti ir pataisyti.

„Kelprojekto” vizualizacija

„Po pateiktų pastabų patikslinta PAV programa Aplinkos apsaugos agentūrai iki šiol nėra pateikta, todėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra baigtos ir sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai kol kas nėra priimtas“, – informavo agentūros atstovė.

Ar bebus kada nors?

Šių metu liepą naujosios kadencijos miesto Taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano pakeitimus ir 2019-2023 metų veiklos prioritetus. Tarp šiuose dokumentuose fiksuojamų svarbiausių darbų vietos Bastionų tiltui nebeliko.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, iš PAV procedūros eigos matyti, kad turės būti ieškomi alternatyvūs tilto variantai.

Paklaustas, kada tos alternatyvos gali būti suformuotos, G. Neniškis atsakė tik tiek, kad dabar yra nemažai kitų žymiai didesnį prioritetą turinčių projektų, nei Bastionų tiltas.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“.