[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos uoste baigėsi kruizinių laivų sezonas – jį ketvirtadienį vainikavo 1956 metais pastatytas ekspedicijų laivas „Nordstjernen“. Su Norvegijos vėliava plaukiojantis laivas atplukdė 85 turistus.

Kadangi šis laivas Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą, jo įgulai Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna įteikė uostamiesčio herbą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nė vienais metais neteko laivų įguloms įteikti tiek daug uostamiesčio herbų – įprastai tokių dovanų sulaukia tie laivai, kurie į Klaipėdos uostą atplaukia pirmą kartą. Šiais metais uostamiestis priviliojo rekordinį skaičių pirmą kartą atplaukusių laivų – net 11, paprastai būna po 3–4. Džiugina ir tai, kad šiais metais pavyko pritraukti 4 naujas kruizines linijas, tradiciškai būna po 1–2“, – pasakojo Uosto direkcijos Tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Šiais metais Klaipėdos uoste kruiziniai laivai švartavosi 51 kartą, laivais atplaukė daugiau kaip 68 tūkstančiai turistų. Apie 60 proc. turistų buvo iš JAV, 20 proc. – iš Vokietijos, taip pat daug sulaukta italų, ispanų, prancūzų.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 450 okeaninių kruizinių laivų (panašus skaičius yra ir upinių kruizinių laivų). Numatoma, kad 2019 m. kruizinių keleivių skaičius gali siekti apie 30 mln., Baltijos jūros regione – apie 5 mln. keleivių, tai sudaro 16 proc. visos pasaulinės rinkos dalies. Iki 2027 metų bus pastatyta ne mažiau kaip 120 naujų kruizinių laivų. Daugiausia naujų laivų bus pastatyta 2021 metais, todėl tikėtina, kad būtent po dvejų metų regionuose kruizinė laivyba dar labiau augs.

„Skirtingai nei kitos linijinės laivybos sritys, kruizinė laivyba yra įgijusi „imunitetą“ prieš ekonominę recesiją. Pasaulyje kruizinė laivyba per metus auga vidutiniškai po 6–7 proc. Tokio tipo laivyba sparčiai diferencijuojasi: laivai, paslaugos laivuose ir uostuose orientuojasi į vis naujas ir didesnes potencialių keleivių grupes. Šiuo metu ypač sparčiai auga ekspedicinių kruizų segmentas, šiandieninis uosto svečias – laivas „Nordstjernen“ yra būtent toks. Yra pastebima ir kita tendencija – labai sparčiai auga upinių kruizų segmentas, todėl yra rizika, kad tokie kruizai gali tapti labai rimtais konkurentais okeaniniam turizmui“, – sakė K. Gontier.

Nors Klaipėdos uoste registracija 2020 metų kruiziniam sezonui dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, kad jis atplauksiančių laivų ir turistų skaičiumi sutriuškins visus buvusius rekordus. Naujausiais duomenimis, yra užsiregistravę net 76 kruiziniai laivai, kuriais turėtų atkeliauti apie 80 tūkst. turistų, uoste apsilankys 10 naujų kruizinių laivų. Tai bus ne tik intensyviausias, bet ir ilgiausias kruizinės laivybos sezonas – prasidės kovą ir baigsis tik spalio pabaigoje.

„Matome, kad Klaipėdos uostas kruizinėms linijoms tampa vis patrauklesnis, jaučiame didžiulį tarptautinį susidomėjimą. Todėl ateityje iškyla grėsmė, kad nebegalėsime priimti tiek kruizinių laivų, kiek jų norėtų atplaukti į Lietuvą. Kad taip nenutiktų, būtina pavirtinti uosto bendrąjį planą, atsivertų galimybės uoste pastatyti dar vieną modernią kruizinių laivų krantinę. Tai leistų dar labiau plėtoti jūrinį turizmą ir duoti dar didesnę pridėtinę vertę miestui ir valstybei“ , – teigė K. Gontier.

Skaičiuojama, kad tradiciškai vienas kruizinio laivo turistas, išlipę į krantą, palieka 50–70 eurų.

INFORMACIJA

Kruizinis laivas „Nordstjernen“, priklausantis kompanijai „Bergen Line“, buvo užsakytas kaip skubus buvusio bendrovės flagmano, taip pat vadinamo „Nordstjernen“, pakeitimas, kuris buvo pastatytas 1937 m. ir prarastas po žemės drebėjimo Raftsundet 1954 m. rugsėjį.

Užsakymas naujam keleivių, pašto ir krovininiam laivui buvo pateiktas „Blohm & Voss“ laivų statyklai Hamburge, kuri tik neseniai atsigavo po sunkios karo žalos. Laivų statybos apribojimai Vokietijoje buvo panaikinti tik 1953 m., o laivų statykla norėjo sulaukti tarptautinių užsakymų ir atkurti jų reputaciją. Jie galėjo garantuoti greitą pristatymą 1956 m. pavasarį, ir tai labai gerai atitiko „Bergen Line“ reikalavimus.

Laivo interjeras pakankamai paprastas, tačiau papuoštas garsaus norvegų menininko bei grafiko Paul Rene Gauguin darbais. Beveik visi meno kūriniai tebėra savo vietose.

Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”106201,106202,106203,106204,106205,106206,106207,106208,106209,106210,106211,106212,106213,106198,106214,106215,106216,106217,106218,106219,106220,106221,106222,106223,106224,106225,106226,106227,106228,106229,106230,106231,106232,106233,106234,106235,106236,106237,106238″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]