Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-10-10 |
Klaipėdos „Neptūno“ moterų krepšinio komanda penktadienį debiutuos 2019-2020 m. Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Pirmojoje dvikovoje klaipėdiečių laukia Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ krepšininkių išbandymas. Kartu trenerio rolėje debiutuos ir žaidžiančioji trenerė Andra Gabalytė.
Dar penkiolikos metų profesionalės karjerą pradėjusi Andra, kaip pati sako, su moterimis sportuoti pradėjo daug anksčiau.
„Esu be galo dėkinga pirmajam savo treneriui Jonui Kuliešiui, kuris mane ir supažindino su tuo tikruoju moterų krepšiniu, sulaukus vos 12 metų, – prisiminimais dalinosi trenerė. – Nors ir buvau labai jauna ir nepatyrus tarp vyresnių komandos draugių, bet savo energija tikrai nenusileisdavau”.
Vingiuota karjera Andrą sugrąžino į Klaipėdą, kur pastaruosius tris sezonus ji gynė Klaipėdos „Fortūnos“ garbę, o nuo šio sezono priėmė ir vyriausiosios trenerės posto iššūkį.

„Labiausiai kišą koją komandinių treniruočių stygius, trūksta susižaidimo, bet viskas dar priešaky”, – sako Andra Gabalytė. bcneptunas.lt nuotr.
A. Gabalytė tinklapiui „bcneptunas.lt“ papasakojo apie naujai sukurtą moterų krepšinio komandą, sezono tikslus, naująjį savo amplua ir vasarą U-16 merginų jaunučių čempionate spindėjusią Juste Jocytę.
Tai yra labai sveikintinas dalykas, kuriuo tikrai džiaugiuosi tiek aš, tiek ir visos merginos esančios „Neptūno“ krepšinio klube. Jaučiame didelę pagarbą ir atsakomybę prieš tuos žmones, kurie yra suinteresuoti išsaugoti moterų krepšinį Klaipėdoje. Tikrai matosi klubo pastangos suteikti mums geriausias įmanomas sąlygas.
Sezonui pradėjome ruoštis pakankamai vėlai. Komandoje turime jaunimo, kuris vasarą žaidė Lietuvos rinktinėse, todėl toms merginoms turėjome suteikti poilsio. Su likusia komandos dalimi pasirengimą pradėjome rugsėjo pradžioje, bet tai buvo daugiausia fizinio pasirengimo treniruotės. Tiesą sakant labiausiai kišą koją komandinių treniruočių stygius, trūksta susižaidimo, bet viskas dar priešaky.
Mano kaip trenerės didelis tikslas sau yra tai, kad jaunimas kažko išmoktų, įgautų ar žaidybinės ar treniruočių patirties. Komandinis tikslas – iškovoti medalius.
Kai gavau pasiūlymą būti žaidžiančia trenere, man tai pasirodė kažkoks kosmosas. Tiesą sakant dar ir dabar taip atrodo, tarsi du nesuderinami dalykai. Bet pirmąja patirtimi aš esu patenkinta, mane tai veža, man įdomu. Trenerio darbas tikrai nėra lengvas ir man dar reikės daug ko išmokti.
Mano vizija ir noras – suteikti daugiau žaidimo laiko jaunimui. Prieš sezoną su kiekviena mergina buvome susėdusios, daug kalbėjomės, kad visoms reikės įsijungti, prisidėti prie komandos rezultatų. Ir bent jau šiai dienai aš įsivaizduoju, kad jos darys pagrindinį darbą, o aš prisijungsiu, kai reikės.
Jomis nusiskundimų tikrai neturiu. Visos klauso, imliai priima informaciją. Džiaugiuosi, kad dar neturėjome konfliktinių situacijų ir tikiuosi pavyks jų išvengti ateityje.
Iš tikrųjų tai mano vaikai jau iš manęs juokiasi ir prieš kiekvieną sezoną man sako, kad mama jau prieš daug metų sakei, kad tavo paskutinis sezonas. Bet kaip nebaigiu karjeros taip nebaigiu. Aš dar kartą pasikartosiu ir manau, kad tai mano paskutinis sezonas, bet kaip bus – nežinau. Tikrai po šio sezono esu linkusi pakabinti sportinius batelius ant vinies.
Dėl Justės kilo tikrai didelis ažiotažas ir aš už ją džiaugiuosi ir džiaugiuosi už moterų krepšinį, kad pagaliau atsirado toks perliukas, kokį mes senai esame matę. Manau, kad ji į moterų krepšinį turėtų įsilieti neblogai. Negaliu pasakyti ar jai nuo pirmų rungtynių pavyks būti komandos lydere, bet tikrai žinau, kad ji puikiai įsilies į komandą ir bus rimta pagalbininke mums.
Komandai palinkėčiau vienybės, stiprybės, kad visos būtų kaip vienas kumštis. Tikiuosi, kad vyresnės komandos draugės padės jaunesnioms patarimais, o pastarosios prisidės savo energija. Na, o sau turbūt palinkėsiu ramybės. Labiausiai noriu, kad merginos mane suprastų, kad galėtume susišnekėti, kad vyktų sklandus bendradarbiavimas.
Parašykite komentarą