Tradicinę metinę konferenciją žurnalistams ir bendruomenės atstovams surengę atliekų deginimo jėgainės „Fortum Klaipėda” vadovai perspėjo, kad centrinės valdžios veiksmai gali priversti įmonę didinti nuo pat jos atidarymo nekeistą vartų mokestį, o tai esą neišvengiamai atsilieptų žmonių ir juridinių asmenų mokamai atliekų rinkliavai.

Kartu jie dalinosi savo įtarimais, kad uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija” gudrauja siūlydama aukcionams esą nepagrįstai mažą savo naujųjų biokurų gaminamos šilumos kainą. Tačiau šios įmonės vadovas Antanas Katinas tokias kalbas vadina neturinčiomis jokio pagrindo.

„Fortum Klaipėda” teigia, kad vartų mokestis sudaro 27 proc. jos pajamų. Įmonės pardavimo pajamos pernai sudarė 27,187 mln eurų, grynasis pelnas siekė 9,237 mln. eurų (2017 m. – 8,228 mln. eurų).

Sako nebegalintys prisiimti naštos

Pasak pagrindinio „Fortum Klaipėda” akcininko – bendrovės „Fortum Heat Lietuva” generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, jėgainė dar 2016 m. spalį buvo įtraukta į subjektų, kuriems privalu pirkti apyvartinius taršos leidimus (ATL),  sąrašą, nors europinės direktyvos leidžia neįtraukti tokių įmonių į šią sistemą. Dėl brangstančių ATL įmonės išlaidos nuo 693 tūkst. eurų 2017 m. išaugo iki 2,58 mln. eurų šiemet.

Anot V. Žutos, „Ignitis” grupės statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra atleidžiama nuo prievolės pirkti ATL, nes nedegins pramoninių atliekų – tik komunalines, surenkamas Vilniaus ir Utenos apskrityse. Tad „Fortum Klaipėda” prašo Aplinkos ministerijos (tvarką nustato aplinkos ministras savo įsakymu), kad nuo ATL pirkimo būtų atleista ir uostamiestyje deginamų komunalinių atliekų dalis, kuri dabar sudaro apie pusę viso srauto.

„Be to, dabar dar kalbama ir apie mokestį už atliekų deginimą, nors niekur Europoje nėra tokio dvigubo apmokestinimo”, – sakė V. Žuta.

Pasak jo, atsiradus tokiam mokesčiui arba ir toliau didėjant išlaidoms ATL, įmonė bus priversta didinti vartų mokestį, kuris nebuvo keičiamas nuo pat jos veiklos pradžios. Žinia, pagrindinis „Fortum Klaipėda” klientas yra Dumpių sąvartyną eksploatuojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

„Koks mokestis atsirastų, tiek reikėtų dėti prie vartų mokesčio”, – sako Vitalijus Žuta.

„Fortum Klaipėda” teigia, kad vartų mokestis sudaro 27 proc. jos pajamų. Įmonės pardavimo pajamos pernai sudarė 27,187 mln eurų, grynasis pelnas siekė 9,237 mln. eurų (2017 m. – 8,228 mln. eurų).

Tuo metu „Fortum Klaipėda” vadovas Tomas Eikinas akcentuoja ir aplinkybę, kad ATL mokesčiai net nepatenka į valstybės biudžetą, jie „vaikšto” europinėje rinkoje.

„Nebegalime tokios naštos daugiau vien ant savęs priimti. Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija irgi palaiko mūsų poziciją”, – teigia Tomas Eikinas.

Jis taip pat informavo, kad įmonė derasi su atliekų kompostavimu Dumpiuose užsiimančia bendrove „Branda LT”  dėl dalies jos atliekų deginimo. Taip pat kalbamasi su „Grigeo Klaipėda” dėl jos nuotekų valykloje susidarančio dumblo sudeginimo. Jėgainė jau degina „Klaipėdos vandens” nuotekų valyklos dumblą, įmonės „Mars Lietuva” gamybines atliekas.

Įžvelgia nesąžiningą veiklą

T. Eikinas spaudos konferencijos metu dalinosi ir bendrovės įžvalgomis, kad jos šilumą superkanti uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija”, pati investavusi į naujus biokuro katilus, pradėjo nesąžiningai konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG).

Iš jau įvykusio aukciono matyti, kad „Klaipėdos energijos” biokuro katilų pagaminta šiluma lapkritį bus pigiausia tarp visų uostamiesčio NŠG – 1,79 ir 1,87 ct/kWh. Artimiausias konkurentas – AB „Klaipėdos mediena”, šilumą gaminanti iš gamybinių atliekų ir už ją paprašiusi 2,49 ct/kWh. Didžiausios kainos, už kurią bus superkama šiluma, pasiprašė būtent „Fortum Klaipėda” – 3,03 ct/kWh.

„Lapkritį „Klaipėdos energija” pasiūlė drastiškai mažesnę kainą, nors biokuras tiek neatpigo. Mums kilo įtarimas, bet pradžioje dar turime išsiaiškinti, jog gali būti, kad jie pasiūlė įskaičiavę tik kintamąją dalį – tik kurą. Gali būti, kad pasinaudojo tam tikra spraga ir pastoviąją dedamąją uždės tik po to. Vartotojui tai reiškia, kad tokia šiluma visgi nėra pigiausia. Kreipsimės į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kad išsiaiškintų, ar tai ne pažeidimas, ar neiškraipomos konkurencijos sąlygos. Taryba gali nepripažinti sąnaudų ir rizikos nusikels į kitą laikotarpį, atsilieps tiesiogiai vartotojui. Kitus nepriklausomus šilumos gamintojus irgi informuosim, kad negalima taip spekuliuoti. Kai bus gauta pilna informacija, būtinai paviešinsime. Matyt, taip elgiamasi todėl, kad jiems nelieka kitos išeities, kaip atpirkti investicijas”, – dėstė T. Eikinas.

Pasak jo, dėl to šilumą, kuri nebus nupirkta, jėgainė lapkritį tiesiog išmes į orą.

Lapkričiui aukcione „Fortum Klaipėda” buvo pasiūliusi parduoti 59 040 MWh šilumos energijos, o iš jos dabar bus nupirkta 53 360 MW. „Klaipėdos energijos” biokuro katilai per ateinantį mėnesį pagamins 30 240 MWh šilumos energijos.

KOMENTARAS

Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija” generalinis direktorius 

Gyvename teisinėje valstybėje, jie turi teisę ir gali kreiptis į reguliavimo tarnybą, bet nelabai suprantu, kokio atsakymo jie tikisi. „Klaipėdos energija” dirba jau devyniasdešimt metų ir bankroto situacijoje nėra buvusi – ekonomistai moka skaičiuoti. Esame viena lyderiaujančių šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje ir stabiliai uždirbame akcininkams pelną. Skaičiuojame, atsakome už savo veiksmus. 

Viena pagrindinių dedamųjų buvo mūsų geros investicijos į biokuro katilus. Joms mes gavome Europos paramos ir reikėjo prisidėti tik pusę sumos. Yra palankios biokuro rinkos sąlygos – jis dabar yra labai pigus. Visa tai ir suteikia galimybę „Klaipėdos energijai” gaminti ir tiekti pigesnę šilumą, duoti naudą klaipėdiečiams. Tarifas yra suskaičiuotas pagal patvirtintą kainodarą taip, kaip ir priklauso. Paskaičiavome, kad iš to tarifo dar uždirbtume ir pelno, nes tokia yra akcinės bendrovės priedermė. Mes už savo skaičius atsakome.