P0

Nuomonės

(Ne) turistiniai įspūdžiai iš Neapolio (2)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-10-13


Ar matėte Michaelio Haneke’s filmą „Pakvaišę žaidimai“ („Funny games“)? Jei nematėte – ne bėda, jį galima papasakoti dviem trim sakiniais.

Į vasarnamyje atostogaujančios gražios šeimos duris pasibeldžia du simpatiški, mandagūs jaunuoliai, jie paprašo atsigerti, po to – paskolinti kiaušinių. Šeima kiaušinių neturi, vyksta draugiškas pokalbis, kuris palengva ima vystytis neįprasta, keista, vis didesnį šiurpą keliančia linkme. Filmas baigiasi tuo, kad „mandagieji“ jaunuoliai juos maloniai sutikusią, paklusnią ir naivią šeimynėlę išžudo.

Šį filmą kažkodėl prisiminiau, vaikštinėdama ne istorinėmis puikiojo Neapolio gatvėmis, pavykus kelioms dienoms ištrūkti iš lietingos Klaipėdos į vis dar 25 laipsnių karščiu alsuojantį romantiškąjį pietų Italijos uostą, o viename konkrečiame šio milijoninio miesto rajone, kuris jau dūsta nuo pabėgėlių iš Afrikos. Tų pačių, kuriuos mes vis rečiau matome televizijų ekranuose, nes ši tema Lietuvoje jau nebėra tarp „topinių”. Nors turėtų.

Po juodaodžių prekybos turgaus vieta tampa viena didele šiukšliadėže. Palmiros Mart nuotr.

Neapolyje gyvenome centrinės stoties rajone, kuriame (bent jau išoriškai susidarė toks įspūdis) apie 90 proc. gyventojų, ko gero, sudarė juodaodžiai. Jauni, nuo kokių 18 iki kokių 35 metų vyrai. Afrikiečių moterų gatvėje – vos viena kita. Galbūt jos, skirtingai nei vyrukai, dirba? Tiesa, „dirba” ir dalis vyrukų – pardavinėja „Adidas”, „Gucci”, „Prada” etc. žymių prekinių ženklų falsifikatus bei kitus niekučius. Po jų prekybos turgaus vieta tampa viena didele šiukšliadėže. Šiukšlių krūvos nuo ryto iki vakaro mėtosi ir visame minėtame stoties rajone.

Žinia, pietų italai irgi vokiška tvarka nepasižymi, tačiau kažkodėl tuose miesto rajonuose, kuriuose tamsiaodžių prekijų nematyti, tvarka visai kitokia, skiriasi kaip diena ir naktis nuo tų vietų, kuriose bazuojasi pabėgėliai iš Afrikos.

Tuose miesto rajonuose, kuriuose tamsiaodžių prekijų nematyti, tvarka visai kitokia, skiriasi kaip diena ir naktis. Palmiros Mart nuotr.

Grįžtant vakare į viešbutį pro daugybę gatvėse besibūriuojančių, savo kalba garsiai kalbančių, įdėmiai baltaodžius turistus apžiūrinėjančių afrikiečių, jausmas nebuvo pats maloniausias. Džiaugiausi bent tuo, kad mano palydovas – vyras. Grįžti, pavyzdžiui, dviem moterims būtų buvę itin nejauku. Ir, ko gero, nelabai saugu.

Tačiau teko matyti ir išimčių. Nedideliame viešbutyje, kuriame apsistojome, indų nurinkėju dirbo vienas iš, tikėtina, tų pačių afrikiečių. Vyrukas sukosi stropiai, buvo neblogai pramokęs italų kalbos.

Visgi paskutinį rytą iš didžiulės balkono lodžijos stebėtas vaizdelis smagiai prajuokino, tapęs finaliniu kelionės akcentu.

Kitoje siauros gatvėles pusėje, priešais esančiame remontuojamo namo balkone – lodžijoje du vyrukai bandė tvarkyti statybinį laužą. Baltaodis su kastuvu nuolaužas metė į didelę krūvą, o juodaodis stoviniavo aplinkui, tiesiog imituodamas darbą. Taip jis sukinėjosi geras 15 minučių, vis eidamas ratais aplink savo besidarbuojantį partnerį. Pagal logiką tą laužą, matyt, reikėjo sukrauti į šalia pastatytus didelius krepšius – kibirus: vieną iš jų, tuščią, juodaodis tai pakeldavo, tai padėdavo ant žemės.

Baltaodis su kastuvu nuolaužas metė į didelę krūvą, o juodaodis tiesiog stoviniavo. Palmiros Mart nuotr.

Tačiau kai nuolaužos buvo sustumtas į vieną didelę krūvą, abu „darbininkai” kažkur prašapo. Įtariu, kad ilgam – per maždaug valandą, kol pakavomės daiktus, jokio judėjimo ano namo lodžijoje matyti nebeteko…

P. S. Beje, filme „Funny games“ jaunuoliai, nužudę šeimą, buvo baltaodžiai…


Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

2019-10-13

2 komentarai apie “(Ne) turistiniai įspūdžiai iš Neapolio”

  1. Būtų galima pridurti dar vieną dalyką – šie juodaodžiai nelabai turi su kuo pasidulkinti. O juk jauni, kraujas verda nuo hormonų audrų. Mėnesį kitą susilaikius, vėliau gali iš proto išeiti. Ir jau niekas nesustabdys…

  2. Palmira, ta filma dar karta paziurekite, nes pradzia ne taip prisimenate 😉 Taip pat paziurekite rusu trumpametrazi filma “Mes statome nama” (tiesiog filmuojama statybu aikstele) ten visi statybininkai elgiasi taip pat kaip tas juodaodis, tik kad visi balti 😉 Ir siaip ar daug laiko praejo nuo “astriadanciu lietuviu ginkluotu golfo lazdomis”?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt