Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-14 |
Spalio pradžioje peržengėme psichologinę Pradinuko bilietų skaičiaus ribą – dabar jų turime daugiau dviejų tūkstančių ir tas skaičius – dabar jau nežymiai – kasdien auga.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pavasarį Klaipėdos miesto taryba svarstydama galimą Pradinuko bilieto populiarumą įsivertino, kad juo naudosis kas ketvirtas miesto pradinių klasių moksleivis. Absoliučiais skaičiais – tai 1948 mokinukai. Taigi, bilieto populiarumas jau viršijo lūkesčius, ir iki mokslo metų žiemos pabaigos bilietų skaičius dar turėtų po truputį augti.
Ne taip tiksliai, ne vieneto tikslumu galime įvertinti kitą lengvatinę keleivių kategoriją, kuri naudojasi vadinamu Senjoro bilietu. Mat prieš porą metų miesto Taryba ne nustatė naują bilieto rūšį, o tiesiog dviem bilietų rūšims nuleido amžiaus/socialinės būklės kartelę tiems pensininkams, kurie dar nesulaukė 70 metų. Jie gali naudotis pusmečio arba metų terminuotaisiais visų dienų I tarifinės zonos (miesto) bilietais su 50% nuolaida. Bendroje tokių bilietų statistikoje unikalųjį Senjoro bilietų skaičių mes galime vertinti tik pagal bilietų pirkimo šuolius įvedus (ir besikartojančius nuo įvedimo kas 6 ir 12 mėnesių) tą lengvatą. Taigi, ji negali būti absoliučiai tiksli.
Ekspertiniu vertinimu, dabar Senjoro bilietu naudojasi apie 1 200 keleivių. Taigi, viešojo transporto papildomomis lengvatomis šiuo metu naudojasi apie 3 200 klaipėdiečių – kartu skaičiuojame mažiausiuosius bei jau solidžios brandos amžiaus sulaukusius mūsų keleivius.
Miesto biudžetui šitos lengvatos kasmet papildomai kaštuos apie trečdalį milijono eurų. Daug tai ar mažai? Prasmingos tos lengvatos ar tai tiesiog populizmas?
Savo laiku nustatant šias papildomas lengvatas miesto Taryboje būta ilgų diskusijų, kuriose rasta racionali lengvatų argumentacija. Pradinuko bilietas – tai ne tik finansinės naštos jaunai šeimai palengvinimas, tačiau ir būdas „auginti“ viešojo transporto keleivį, pratinti jį prie šios transporto rūšies.
Senjoro bilietas – tai ne šiaip dovana pagyvenusiems; to bilieto rūšių apribojimas tik pusmetiniais ir metiniais visų dienų bilietais leido išskirti tikslinę kategoriją pensininkų, kurių biudžete išlaidos transportui sudarydavo tikrai didelę dalį. Taigi, tai yra įmanomai tikslinė parama žmonėms, kurių pajamos išėjus į pensiją sumažėjo, tačiau poreikis naudotis viešuoju transportu išliko didelis.
Ar sunki ta papildomų lengvatų našta miesto biudžetui? Absoliutūs skaičiai tikrai atrodo dideli. Tačiau miesto biudžete tos išlaidos sudaro tik maždaug 0,2%.
Ir gal paradoksaliai tai skambės, bet tos išlaidos duoda naudos ir asmeninių automobilių vairuotojams. Kuo didesnė klaipėdiečių dalis naudosis viešuoju transportu, tuo erdviau lengviesiems automobiliams bus gatvėse, tuo greitesnė bus ir jų vairuotojų kelionė.
Ne pradinukai moka po 5€ mėnesiui ir nieko baisaus. Jaunos šeimos vistiek emigruoja tūkstančiai žmonių, tegul likusiems prieš mirtį senjorams invalidams palengvina keliavimo viešuoju transportu kaštus.