[vc_row][vc_column][vc_column_text]Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas paleis į Baltiją vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje. Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta net 16 ruoniukų, penki, deja, neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.

Alfonso Mažūno nuotr.

Pirmieji keturi ruoniukai – Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas nėrė į Baltiją jau antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau trys dešimtys metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus. Smiltynėje į jūrą panėrę rubuiliai ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti.

„Visų jų būklė buvo sunki. Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus”, – pranešime spaudai cituojamas Arūnas Grušas.

Pasak jo, keičiantis klimatui, keičiasi ir žiemos: nesusidaro ruonių veisimosi vietose tvirtas ledas, todėl ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.

„Visi jie iš Rygos įlankos, – sako biologas. – Įlanka užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo ir jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki Lietuvos kranto. Šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris. Pritvirtinti siųstuvus ir apmokyti, kaip sisteminti gaunamą informaciją, atvyko mokslininkas iš Estijos Mart Jüssi. Paskutinį kartą tokia informacija rinkta daugiau nei prieš porą dešimčių metų. Tada siųstuvai parodė, kad ruoniukai neužsibuvo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos – Saremos salų”.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.

Arūnas Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“, jau dabar ženkliais prisidedanti prie muziejaus aplinkosauginės veiklos: bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Alfonso Mažūno nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”106968,106969,106970,106971,106972,106973″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]