Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-15 |
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, jog Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 metams. Europos Komisija (EK) pasiūlė stipriai mažinti žvejybos kvotas beveik visiems ištekliams, o rytinių Baltijos jūros menkių tikslinę ir mėgėjų žvejybą visai uždrausti.
Lietuvai rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinei ir mėgėjų žvejybai neskiriama nė vienos tonos. Livijos Grajauskienės nuotr.
Šį pasiūlymą EK pateikė remdamasi tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslininkų rekomendacijomis ir įvertindama itin prastą beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklę.
Lietuvai rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinei ir mėgėjų žvejybai neskiriama nė vienos tonos. Siekiant išvengti rytinių menkių priegaudos, kitais metais nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos bet kokių išteklių žvejyba pagrindinėse menkių neršto teritorijose bus draudžiama.
Centrinio Baltijos jūros baseino strimelių žvejybos galimybės Lietuvai mažinamos 10 proc., šprotų mažinamos 22 proc., centrinio Baltijos jūros baseino lašišų mažinamos 5 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių mažinamos 60 proc., taip pat įvedami žvejybos draudimai ir ribojimai žuvų neršto metu.
ES ministrai pripažino, kad kritinė Baltijos jūros rytinių menkių ir bloga kitų šios jūros žuvų išteklių būklė turi būti gerinama pasitelkiant visus turimus instrumentus, kurie mažintų užterštumą, ekosistemos kitimą, buveinių nykimą, ruonių populiacijos ir parazitų poveikį menkių ištekliams bei subalansuotų verslinį laivyną. Šie valstybių įsipareigojimai išdėstyti prie politinio sutarimo pridedamoje deklaracijoje.
Žvejybos laivyno pajėgumams suvaldyti ir priderinti prie žvejybos galimybių Europos aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenu Vella pažadėjo nedelsiant pateikti Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento keitimo projektą dėl visiško žvejybos nutraukimo priemonės atnaujinimo (ši priemonė nustojo galioti 2017 m. pabaigoje).
„Šį sunkiai pasiektą politinį kompromisą galime vertinti pozityviai, nes jame buvo atsižvelgta į daugelį Lietuvai svarbių momentų. Pirmiausia, nebus siekiama įdiegti papildomų kontrolės priemonių priegaudai fiksuoti. Mes aiškiai pasakėme, kad tokios papildomos priemonės taps nepakeliama finansine ir administracine našta mūsų žvejams. Antra, šprotų kvota bus mažinama ne 25 proc., o 22 proc. O svarbiausia tai, kad Europos Komisija išgirdo mūsų prašymus ir įsipareigojo pateikti teisinį pasiūlymą dėl socialinių-ekonominių pasekmių suvaldymo, kuris bus itin aktualus mūsų žvejams, netenkantiems galimybių tęsti savo veiklą dėl krizinės situacijos Baltijos jūroje. Pasiektas kompromisas yra geras, tačiau kol kas negalime iki galo jam pritarti, nes norime pamatyti konkrečius Europos Komisijos veiksmus ir teisės aktų pasiūlymus“, – teigia pranešime cituojamas ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Lietuvai atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.
KOMENTARAS
Simonas Gentvilas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas
Sveikintina, kad Europos vadovai išgirdo apie mokslininkų metai iš metų trimituotą itin prastą Baltijos jūros žuvų rūšių būklę ir ėmėsi draudimų žuvies ištekliams atstatyti. Blogiau yra tai, kad šalies valdžia turinti galių priimti vienokius ar kitokius sprendimus, kurie lemia Lietuvos žuvininkystės ir su juo susijusių verslų bei čia dirbančių žmonių ateitį, nepasivargina su jais pasitarti ar bent jau jų informuoti. Panašu, kad taip nutiko ir šįkart – kuomet šalies žvejai mėgėjai vos keliems mėnesiams iki sprendimo įsigaliojimo sužinojo, kad kitąmet nebegalės gaudyti vertingiausios Baltijos jūros žuvies.
Oficialiai kreipiausi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas paaiškinti kokios pozicijos svarstant šį klausimą ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje laikėsi Lietuvos atstovai, taip pat ar ji buvo derinta su Baltijos jūroje žvejojančiomis Lietuvos žvejų mėgėjų asociacijomis.
Europos Komisija planuoja mokėti kompensacijas verslinės žvejybos atstovams dėl menkių žvejybos uždraudimo. Deja, panašu, kad mūsų šalies žvejai mėgėjai greičiausiai nepateks nei į europinių, nei į mūsų šalies pareigūnų dėmesio lauką. O juk tai ne vien žvejai, bet ir jų laimikių dėka plėtojamas įvairiapusis verslas priekrantėje, ypač svarbus Klaipėdai ir Palangai.
Mano galva Evaldas Gustas atstovauja verslo interesams. Nepriegaudu nestebėjimas minimas kaip didelis pasiekimas derybose, tai reiškia, kad žvejai verslininkai turės galimybę sukčiauti esant kritinei menkių išteklių būklei. Jau vien pagavus 10 tonų kitos žuvies, galės legaliai parsivešti 1 toną menkių. Bandau įsivaizduoti, koks kiekis gautųsi per metus. Juolab žvejams mėgėjams uždrausta išvis meškerioti. Absurdas. Va taip dirba profesionalų vyriausybė. Už grobuonis verslininkus, kurie viską nustekeno, o ne už paprastus žmones, mokesčių mokėtojus – žvejus mėgėjus. Primenu, kad pagal iki šiol galiojančios mėgėjiškos žvejybos taisyklės Baltijos jūroje, vienos žvejybos metu galima pagauti 15kg. menkių