Istorinį Klaipėdos pašto pastatą gelbės iniciatyvinė grupė, antradienio vakarą įkurta atvirame klaipėdiečių susirinkime.
„Oro grupės” nuotr.
Jame diskutuota, kaip galima sustabdyti Karališkojo pašto pardavimą. Ir vieningai nutarta, jog padėti gali tik prezidentas Gitanas Nausėda, nes jis yra klaipėdietis.
„Pastato kaina – pigiau grybo”
Atvirą diskusiją „Ar reikalingas uostamiesčiui Karališkasis paštas“ inicijavo Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė. Į diskusiją ji pakvietė ir istorikų, ir architektų, ir verslininkų, ir nekilnojamo turto ekspertų. Visų jų klausėsi keliasdešimt miestiečių, kuriems rūpi istorinio pastato likimas.
Juo susirūpinta, nes valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas iš Liepų gatvėje esančio pastato išsikėlė į Herkaus Manto gatvėje esantį verslo centrą. Todėl net neslepiama, kad istorinis pastatas artimiausiu metu bus parduotas.
„Paštas bus užrakintas, o raktai pakabinti ant vinies. Todėl lieka atviras klausimas, kas bus šių rūmų šeimininkas. Noriu priminti, kad 2016 metais „Lietuvos paštas“ paskelbė apie senamiestyje, Aukštojoje gatvėje esančio Balandžių pašto pardavimą. Tada sujudo visuomenininkai ir miesto Taryba priėmė sprendimą dėl pašto pastato perėmimo. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo tas pastatas jau trejus metus stovi nenaudojamas. Tuomet buvo prabilta ir apie centrinio Klaipėdos pašto pardavimą. Meras Vytautas Grubliauskas ramino, kad savivaldybė daro žingsnius, jog pastatas būtų perimtas socialinei ir kultūrinei veiklai. Dabar jau aišku, kad tokie žodžiai buvo tik dūmų uždanga, kuria norėta visus nuraminti, o dabar turime grėsmingą situaciją“, – teigė N. Puteikienė.
Ji patikino žinanti, kad yra verslininkų, kurie domisi galimybe įsigyti istorinį pastatą, galbūt net yra ir potencialių pirkėjų. Bet neaišku, kokie jų planai, ką jie ketina daryti su pastatu.
Nekilnojamojo turto ekspertas Algimantas Bružas teigė, jog istorinis pašto pastatas gali kainuoti 1,6 mln. eurų.
„Jo plotas yra apie 3,5 tūkst. kvadratinių metrų, vadinasi, vieno kvadratinio metro kaina yra 500 eurų, o tai yra pigiau grybo. Įsigyti tą pastatą nėra brangu, bet jį sutvarkyti ir išlaikyti tikrai sudėtinga. Blogai, kad nėra adekvačios valstybės pozicijos prisidėti prie istorinių pastatų išsaugojimo. Blogiausia būtų, jei pastatas būtų išskaidytas ir perparduotas skirtingiems asmenims. Garantuoju, kad jie nesusitartų skirti lėšų fasado priežiūrai ir jis bus apleistas. Faktas tas, kad miestiečiai turi susitelkti ir neleisti pastato išdarkyti, jis negali stovėti užkaltais langais“, – vienytis pastato išsaugojimui kvietė A. Bružas.
Jis samprotavo, kad Karališkajame pašte galėtų įsikurti prestižinis viešbutis.
„Taip bent bus išsaugotas fasadas. Aišku, kariljono klausimas liks atviras“, – dėstė A. Bružas.
Kariljonas centrinio Klaipėdos pašto bokšte veikia nuo 1987 metų. 48 varpų koncertais kiekvieną savaitgalį ir per šventės džiuginami klaipėdiečiai ir miesto svečiai.
„Klausytis kariljono yra sveika, nes varpų skleidžiamos bangos užmuša gripo bacilas“, – juokavo karilionininkas Kęstutis Kačinskas.
Bet prakalbęs apie kariliono likimą jis labai surimtėjo.
„Jei kas nors įsigytų šį pastatą, matyt, kariljonui lieptų išsikraustyti. Išsikėlimas kainuotų tiek, kiek trečdalis to pastato kainos. Kyla reali grėsmė, jog kariljono nebebus, jei reikės išsikelti“, – neslėpė K. Kačinskas.
Savivaldybei priklausantį kariljoną valdo jos biudžetinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė.
Vieta Civilinės metrikacijos skyriui
Pati N. Puteikienė bėrė idėjas, kas galėtų įsikurti buvusiam Karališkajame pašte. Anot politikės, pastato pirmajame aukšte galėtų veikti savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, kur galėtų būti registruojamos santuokos, vyktų krikštynų šventės. Kitose pastato erdvėse galėtų įsikurti Klaipėdos galerija, kuri taptų ir erdve rengti prasmingas klaipėdiečių šventes.
„Tokia idėja beveik įtikinau kolegą, miesto Tarybos narį Vidmantą Damdrauską. Tačiau galiausiai jis pareiškė, kad tik savižudis galėtų įsigyti tokį pastatą“, – teigė N. Puteikienė.
Pats V. Dambrauskas tvirtino apžiūrėjęs pastato būklę ir jam pasidarė baisu.
„Šis pastatas tikrai negali būti parduotas. Čia yra vienas iš Klaipėdos briliantų, kurių yra tik trys ar keturi. Verslas yra rizika. Pavyzdys – „Baltijos“ kino teatras. Tarkime, verslininkas turi viziją, pradinį kapitalą. Dar pasiskolina iš banko ir nusiperka tą pastatą. Tačiau pasirodo, kad jo vizija neturi poreikio, todėl pastatas kelerius metus stovi apleistas, kol visiškai sunyksta. Aišku, yra pavyzdžių, kai verslininkai gerai susitvarko su paveldosaugininkų saugomais pastatais, bet būna ir atvirkščiai“, – optimizmu netryško V. Dambrauskas.
Todėl, jo nuomone, geriausia būtų, jog pastatą perimtų Klaipėdos savivaldybė ir į jį iš įvairių pastatų būtų sukeltos valdiškos įstaigos.
„Pastatus, kuriuose tos įstaigos yra įsikūrusios, būtų galima parduoti, o už gautus pinigus sutvarkyti pašto pastatą. Taip būtų nulis ant nulio, jokių nuostolių, o istorinis pastatas išsaugotas“, – siūlė V. Dambrauskas.
Reikalaus atiduoti miestui
Visuomenininkas, muziejininkas Dionyzas Varkalis siūlė nieko nelaukti ir kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Klaipėda yra jo miestas, todėl prezidento galime paprašyti, kad jis sustabdytų pašto pastato pardavimą, kol bus sudaryta komisija, kuri rinks idėjas, kaip sutvarkyti ir naudoti šį objektą“, – ragino D. Varkalis.
Asociacijos „Klaipėdos bendruomenė“ atstovas pasisiūlė apklausti septynių jai priklausančių organizacijų vadovus, gauti jų pritarimą ir kreiptis į miesto tarybą, kad ši priimtų sprendimą pripažinti Karališkąjį paštą bendruomenei svarbiu objektu.
„Turint tokį raštą būtų lengviau kalbėtis dėl pastato likimo“, – teigė klaipėdietis.
Galiausiai atviroje diskusijoje N. Puteikienė perskaitė rezoliucijos tekstą. Jis taip pat pasiūlė įkurti Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinę grupę. Tokiam siūlymui pritarta bendru sutarimu. Iniciatyvinei grupei priklausys N. Puteikienė, D. Varkalis, A. Bružas, V. Dambrauskas, menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė, istorikas Dainius Elertas, karilionininkas K. Kačinskas.
„Greičiau nei per savaitę turime paruošti rezoliucijos tekstą, jį suderinti su bendruomene ir išsiųsti prezidentui G. Nausėdai, premjerui Sauliui Skverneliui“, – teigė N. Puteikeinė.
Rezoliucija reikalaujama stabdyti istorinio pašto pastato pardavimą, jį perduoti į Klaipėdos savivaldybės ar valstybės balansą, pritaikyti socialinėms ir kultūrinėms reikmėms, o tada suteikti uostamiesčio bendruomenei visas teises ir pareigas pasirūpinti pastato likimu.
Spalio 10 d. kreipimąsi dėl „Karališkojo pašto Klaipėdoje arba unikalaus ryšių paveldo objekto likimo šių dienų Lietuvoje“ pasirašė 11 klaipėdiečių. Šis kreipimasis adresuotas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui, Klaipėdos merui Vytautu Grubliauskui ir Lietuvos pašto generalinei direktorei Astai Sungailienei.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Aukcionas – šį mėnesį
Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė teigė, jog aukciono, kurio metu turi būti parduotas Klaipėdos pašto pastatas, data dar nėra žinoma.
„Tikimės, kad aukcionas įvyks dar šį mėnesį. Mes esame akcinė bendrovė, todėl niekaip kitaip su savo turtu negalime elgtis, privalome jį parduoti viešame aukcione. Nors ir norėtume, bet negalime pastato niekam perleisti neatlygintinai, turime jį parduoti“, – aiškino V. Budrienė.
Ji kol kas neatskleidė pradinės pastato pardavimo kainos, nes esą bus sąžininga, jei ji bus paskelbta tik aukciono dieną.
V. Budrienė dar kartą paaiškino, jog centrinis Klaipėdos paštas iš istorinio pastato išsikraustė, nes jis nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Be to, pašto veiklai reikia vos 120 kv. m ploto, o ne 3,5 tūkst.
„Geriausia, kas šiam pastatui gali nutikti, yra surasti jam gerą ir socialiai atsakingą šeimininką. Mes nekeliame sąlygų, kas turi būti šiame pastate, bet pasauliniai pavyzdžiai rodo, jog istoriniuose pašto pastatuose dažniausiai įsikuria viešbučiai, privatūs muziejai, kitos patrauklios erdvės“, – komentavo „Lietuvos pašto“ atstovė.
Ji svarstė, jog pastate būtų galima išlaikyti ir pašto simbolių. Esą jei naujas šeimininkas pritartų, pastate būtų galima atidaryti, pavyzdžiui, filatelijos (pašto ženklų) krautuvėlę.
„Galiu tik pasikartoti, jog naujas ir rūpestingas šeimininkas šiam pastatui yra geriausia išeitis“, – pabrėžė V. Budrienė.
Viskas bus taip kaip norės kapitalas. Pinigai valdo žmonių gyvenimus, ne atvirkščiai. Gerai tai, ar blogai, spręskite patys. Tačiau vieną dalyką galima numanyti gana aiškiai, jog šis pastatas bus parduotas ir naudojamas kokiems nors komerciniams tikslams. Ar jį nupirkęs verslininkas (verslo grupė) bus pakankamai sąmoningas, kad išsaugotų pastato kultūrinį aspektą – šiandien, ko gero, nežino niekas.
Aha prezidentas tik tokius dalykus tik tvarko. Atejo Puteikiene papilste is tuscio i kiaura, papezejo nesamoniu, o susirunkusiems tai puikiai prilipo:):):)
Ne klaipėdietis- tu tikrų tikriausias balvonas pezalas.
dar truputi apie paštą šiandien čia: https://www.facebook.com/romas.gailius.1
kad paveldas – ne tik pastato fasadai, bet ir paskirtis; kaip buvo paštas taip ir turėtų likti paštas, kad ir mažas jo skyrius, ar pašto muziejus. Nesuprantu, kaip su objektu, priklausančiu valstybei, galima šitaip elgtis? Tad ar yra kokia valstybės pozicija paveldo klausimu, ką veikia kultūros ministerija, departamentas, įvairūs komitetai, komisijos ir t.t.?
Gal galėtumėte pasidalinti kada ir į kokį muziejų paskutinį kartą pirkote bilietą. O gal dar netyčia pasidomėjote, nuo keliasdešimt milijonų prasideda paprasčiausio šiuolaikinio muziejaus įrengimo kaštai.
Nemenka tikimybė, kad Prezidentas įsikiš, tik kaži, ar jis tai skelbs. Nenuvertinkit jo įtakos. Kur yra žmogus, ten ir galimybė susitarti. Svarbu, spėt užkirsti kelią privatizacijai, kol priklauso valstybinei įmonei. Savivaldybė turi aiškiau artikuliuoti savo siekį išlaikyti statinį savo balanse, gal įkurdinant kad ir metrikacijos skyrių ar pan. Kitąvertus, mieste tiek sėkmingų uosto ir ne verslininkų, kuriems jokie čia pinigai, susimetus dovanoti jį miesto bendruomenei- būtų gražus žestas.
Nereikia turėti iliuzijų kad Prezidentas padės. Čia ne jo kompetencija. Čia yra kultūros ministerijos reikalai. Išpūtė kreipimąsi į Prezidentą lyg vienintelę ir racionalią priemonę, o vėl bus eilinis burbulas sprogęs be naudos. __________Nėra pas mus pasišventusių ir išmintingų miesto visuomenės lyderių, kurie pagriebtų daugiametę Klaipėdos turto pardavinėtojų gaują už gerklės..
geras, tai kam savivalda, jei viska meras pades, patvarkys, atstatys, parems… kaip islepusi mergaite ta klaipeda pasidare
Į straipsnį papuolė šioks toks netikslumas, bet gal taisyti neverta, nes esmė yra pašto rūmai, o ne pavadinimai. Į miesto Tarybos narius su prašymu pripažinti Klaipėdos pašto rūmus bendruomenei svarbiu objektu kreipsis ne asociacija „Klaipėdos bendruomenė”, kaip teigia autorė, o Klaipėdos Bendruomenių asociacija (KBA). KBA šiuo metu bendriems tikslams ir veiklai vienija 7 miesto vietos bendruomenes, o visa Klaipėdos bendruomenė – tai visi klaipėdiečiai, neabejingi tam kas vyksta ir besirūpinantys savo miestu. VIETOS BENDRUOMENĖ – tai Savivaldos įstatymu įtvirtinta žmonių, gyvenančių apibrėžtoje vietovėje, kaimynystėje ir turinčių bendrų tikslų, veikimo KARTU forma, tai yra pirmoji demokratijos proceso pakopa, kai pilietis ima veikti nebe vienas (pvz. atiduoti savo balsą rinkimuose), bet organizuotai kartu su kaimynais. Šis komentaras gal padės redakcijai kiek aiškiau suprasti kas yra vietos bendruomenė ir kuo ji skiriasi nuo visų kitų bendruomenių, kas yra tapę madingu žodžiu, ar visokių kitų asociacijų, bendrijų, būrelių, ratelių, draugijų ir klubų.
Tikime, kad miesto Tarybos nariai KBA iniciatyvą palaikys ir pašto rūmų pripažinimas bendruomenei svarbiu objektu padės pristabdyti įvairiuose kabinetuose labai skubinamą pardavimo procesą, kol tolimesnis šio Klaipėdos paveldo ir turto likimas bus aptartas su miesto gyventojais ir bus atsakingai apsvarstyti visi įmanomi sprendimai, kad pastatas išliktų miesto nuosavybe . Apgailėtina, kad toks siurprizas klaipėdiečiams numetamas likus vos kelioms dienoms, ar savaitei iki aukciono.
Ką dar galima pažymėti – Lietuvos Paštas AB yra Susisiekimo ministerijos įmonė. Ministerija savo interesus dėl uosto plėtros realizuoja visiškai nekreipdama dėmesio nei į miesto valdžios, nei į miesto žmonių pageidavimus, atmetė pastabas, reikštas dėl atskirai nuo miesto bendrojo plano rengiamo uosto bendrojo plano sprendinių. Galima pagalvoti, kad jiems Klaipėda tik pinigų pompa, įmerkta į jūrą. Jeigu Susisiekimo ministerija šiuo jautriu pašto rūmų klausimu bendraus su Klaipėda vėl tik jėgos svertais – teks tai suprasti kaip dar vieną ryžtingą Vilniaus žingsnį tolyn nuo sąžiningo ir padoraus lygiaverčių partnerių dialogo dėl Klaipėdos ateities, ko mes siekiame.
nenusišnekėk, tai ką dabar ministerija turi užpumpuoti klaipėdą pinigais? Ta prasme, kur tik paprašo ten ir skiria? Paštui nereikia ir akcione paaiškės kam to pastato reikia. Matai čia daugumai svarbu varpai, tai ir pirkit ir išlaikyki griūvantį pastatą
jumorui>>> matai, Klaipėda suras savo sprendimus visais miestui svarbiais klausimais – anksčiau, ar vėliau. 🙂 Pačiam vertėjo bibliotekos salėj vakar pabūti, gal būtum sužinojęs daug apie tai, kad Klaipėdos mieste tie rūmai tikrai ne vien varpai.
Lygtai nieks nežino kad šita draugelių draugija yra Grubliauskio projektas? Atlėkė kad eilinį kartą pasireklamuoti. Kodėl žiurnalistė nerašo apie kitus, iš salės skambėjusius pasiūlymus?
Metrikacijos skyrius labai gera mintis. Pritrauktų daug susijusių verslų: foto paslaugos, grožio paslaugos, vestuvių paslaugų mugė, pokylių salė, restoranas, konditerija…
O kur senuosius „santuokų/skyrybų rūmus” dėsite.
Reikėjo būti ir girdėti tikrai vertingų pasiūlymų, vienas, kad tarybinių laikų savivaldybės pastatus, o tai ir šiandieninius santuokos rūmus parduoti, o persikelti į istorinius, tokiu būdu išsaugant ir miestą padarant žymiai patrauklesniu.
Galėtų būti įkurtas Filatelijos muziejus (čia ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio ženkliukai, žmonės tikrai sudovanotų, aš kiek). Taip galima susipažinti ne tik su ženklais,bet ir su valstybių geografija. Dar būtų gerai, kad paštas toliau veiktų, tik daug mažesnėse patalpose, ten būtų ir Klaipėdos pašto istoija aprašyta.
Žmogau, pastatą PARDUODA. Ir jei kas nupirks, tikrai galvos apie tai, kaip tie pinigai galėtų atsipirkti. O „Lietuvos paštas” nusiplovė rankas. Klaipėdai ir tokio kampo, kokį išsinuomojo „Manto namuose” , pakaks. Tai tendencija: Klaipėda lieka bažnytkaimis su vienu paštu, po vieną banko skyrių ir niekam nereikalingais istoriniais pastatais pačiame centre.
Autorė turėtų dar sykį perskaityti tekstą, nes pilna visokių kliauzių…
prezidentas sutvarkys :DD nejuokinkit, kai kurie komentarai, dabar prezindentas ims ir baznycia jono atstatys ir pašta paremontuos 😀
Skaitykit kas parasyta, pries komentuodamas 😉