Prieš kelias dienas viešojoje erdvėje pasirodžiusi publikacija apie Uosto direkcijos bylinėjimąsi su buvusiu Uosto direkcijos vadovu Eugenijumi Gentvilu dar kartą parodė, kad gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Esu viešai kaltinamas nebūtais dalykais, o bandymas kelti teorijas, esą iš mano asmens turėtų būti išieškotos bylinėjimosi su E. Gentvilu išlaidos, prasilenkia su sveiku protu (žinoma, jeigu dar tokia sąvoka šiandieninėje teisinėje sistemoje egzistuoja).
Beveik 2 milijonai eurų – tai suma, kurią Uosto direkcija buvo priversta sumokėti už buvusio vadovo, švelniai tariant, keistus sprendimus.
Pretenziją dėl žalos atlyginimo E. Gentvilui teikė ne Uosto direkcijos generalinis direktorius, kaip nuolatos teigia E.Gentvilas, o Uosto direkcija, remdamasi teisės aktais, Palmiros Mart nuotr.
Nemaišykite – tai nėra suma už padarytus darbus. Tai baudos, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė Uosto direkcijai sumokėti teismai dėl to, kad E. Gentvilui, būnant įmonės vadovu, buvo nesilaikoma teisės aktų, buvo nutraukinėjamos sutartys, buvo nemokama rangovams už padarytus darbus. Būtent tokią chaotišką situaciją radau atėjęs dirbti į Uosto direkciją.
Ką aš, kaip valstybės įmonės vadovas, turėjau daryti? Užsimerkti ir nematyti, kad valstybei buvo padaryta kone 2 milijonų eurų žala, juk tuos pinigus teismo sprendimu uosto direkcija sumokėjo? Ar reikėjo ieškoti asmens, dėl kurio kaltės valstybės įmonė patyrė tokio masto žalą? Apie tai buvo daug diskusijų su Uosto direkcijos valdyba, susisiekimo ministru Roku Masiuliu. Kreipėmės į draudimo bendrovę, kad būtų atlyginta įmonės patirta žala, tačiau draudikai konstatavo, kad tai nedraudžiamieji įvykiai.
2015 m. dėl patirtos žalos kreiptasi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir į Klaipėdos apygardos prokuratūrą – šių institucijų atstovai pateikė išaiškinimą, kad žalos išieškojimas turi būti vykdomas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Į prokuratūrą, beje, kreipėsi ir vienas Seimo narys, kuris kėlė klausimą, kodėl Uosto direkcija, patyrusi tokio masto finansinę žalą, nebando išieškoti šios sumos iš galimai kaltų asmenų. Teisminės procedūros dėl sutarčių, pagal kurias buvo pareikšta pretenzija, buvo baigtos 2016 m.
Tuomet paaiškėjo ir iš E. Gentvilo reikalautinų sumų dydžiai. Atitinkamai tad ir buvo pateikta pretenzija E. Gentvilui. Informavus tuometę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybą. Uosto direkcija 2018 m. rugpjūčio mėnesį pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Apie tai buvo informuotas ir tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kalbos, kad teismai susiję su politiniais rinkimais, mažų mažiausiai keistos ir nelogiškos, nes, mano supratimu, tai puiki proga politizuoti civilinę bylą.
Pretenziją dėl žalos atlyginimo E. Gentvilui teikė ne Uosto direkcijos generalinis direktorius, kaip nuolatos teigia E.Gentvilas, o Uosto direkcija, remdamasi teisės aktais.
Absurdiškai skamba teiginiai, kad bylinėjimasis yra susijęs su rinkimais – juk diskusijos su teisininkais, draudikais dėl įmonės patirtos žalos įsivažiavo dar 2015 metais, o užuomazgos – eilę metų iki man pradedant dirbti Uosto direkcijoje!
Ponas E.Gentvilas matomai specialiai interpretuoja situaciją taip, kaip jam patogu, kaip matosi, siekdamas bylą politizuoti. Teismai, o ne A.Vaitkus, priėmė sprendimus, kad KVJUD buvo padaryta 1,9 mln. EUR žala. Nekyla abejonių, kad Gentvilas specialiai sieja padarytus nuostolius valstybės įmonei su politika, kurdamas iliuzijas apie politinius persekiojimus, vaidinant politinę auką, nors tame nėra jokio realaus pagrindo
Veiksmai dirbant Uosto direkcijos vadovu ir tuo laiku padaryta didelė žala valstybės įmonei, kas reikštų Lietuvos žmonėms, niekuo negali būti siejama su politika. Ieškinio padavimą į teismą sąlygojo ne tik Aukščiausiojo Teismo sprendimai, bet, kaip minėjau, ir prokuratūros bei STT pozicijos.
Pateikti ieškinį teismui yra kiekvieno įmonės vadovo pareiga, apibrėžta įstatymu. Buvo kreiptasi į E. Gentvilą padengti padarytą žalą pačiam, bet tai jis padaryti atsisakė. Vienintelis sekantis būdas – kreiptis į teismą, o ne noras ar nenoras kaip bando įpiršti mintį p. Gentvilas.
Be to, keistai skamba politiko E. Gentvilo nuolat linksniuojamas tik vienos bendrovės pavadinimas šiame kontekste. Jis nuolat kalba apie bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą sutartį ir teikia argumentus, kodėl jis tariamai teisingai pasielgė. Tačiau kažkodėl stebuklingai nutylima, kad pretenzija buvo pateikta dėl keturių skirtingų objektų netinkamai vykdytų sutarčių su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, taip pat „pamiršo”, kad viena iš šių sutarčių buvo pasirašyta ir su įmone „STRABAG Wasserbau GmbH“. Taip pat nutylėjo tai, kad didelė dalis iš E. Gentvilo reikalaujamos sumos buvo priteista teismo dėl E. Gentvilo vadovavimo Uosto direkcijai laikotarpiu netinkamai vykdytos sutarties su „Rohde Nielsen A/S“. Tačiau šie faktai nėra įdomūs, nes kažkam, matyt, taip naudingiau.
Tai privalo valstybinės įmonės direktorius išieškoti padarytą žalą ar ne? Apie tai kalbama teisės aktuose, prokuratūros ir STT raštuose, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatuose. Tiesa, ponas Laurynai Kasčiūnai? Betgi jūs šių metų pradžioje kreipėtės į Susisiekimo ministrą Roką Masiulį, ragindamas atlikti patikrinimus ne dėl ko buvo padaryta valstybės įmonei žala, bet dėl to, kodėl Arvydas Vaitkus nori išieškoti įmonei padarytą žalą.
Šiomis dienomis Susisiekimo ministrui Jaroslav Narkevič jau rašo Bronislovas Matelis (koks netikėtas sutapimas – abu konservatoriai), prašydamas inicijuoti civilinį ieškinį prieš mane už tai, kad aš, būdamas valstybės įmonės vadovu, siekiau išieškoti įmonei padarytą žalą.
Aš puikiai suprantu, kodėl buvau atleistas iš direkcijos generalinio direktoriaus pareigų BE KALTĖS (taip rašoma Susisiekimo ministerijos rašte teismui), prieš atleidimą gaudamas tūkstantinę premiją už geriausius Uosto direkcijos rezultatus uosto istorijoje. Aš puikiai suprantu, kodėl esu toliau atakuojamas tos pačios politinės jėgos, kodėl šiandien uosto direkcija nusprendė toliau nebesibylinėti su E. Gentvilu ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo neskundė. Ar tikrai turime taip gyventi?
Paradoksalu yra viena – valstybės įmonės vadovas, kuris privirė košės už beveik 2 milijonus eurų, yra neliečiamas, nekritikuojamas, nes jis – politikas. Tačiau jeigu bandai apginti valstybės interesą ir išieškoti įmonės patirtą žalą – esi kalamas prie kryžiaus. Taigi susidaro kuriozinė situacija: matai įmonei padarytą žalą – tylėk ir nieko nedaryk? Taip bus saugiau. Visiems. Tiesa?
Minkštuose krėsluose su gražiom panoramom, paslaugiom sekretorėm – išlempama. Suprantu, sunku. p. Vaitkau, kam Jums tie „protingi” PATARIMAI ? Negi neaišku kas tai yra? Problema tik Jumyse. Gentvilas nebeturi nieko, nei politinės ateities, nei partijos, nei miestiečių pagarbos (pats pabėgo iš miesto) nei noro, greičiausiai, kažką bedaryti – nuobodus, pasipūtęs ir arogantiškas seniokas. O Jūs ? Pradėjote naują , politiko, miesto tarybos nario etapą. Žmonės dar tikisi, laukia, bet Jūs vis dar „uoste”. Su kažkuo mat jis kovoja, kažkokių teisybių ieško 🙂 tikisi – tai gi mes be jos gyvename visą amželį. Atsibusk, Žmogau. Mes neturime nei krūtų advokatų, nei tūkstantinių algų prisikaupę, nei milijonierių hebrytės aplinkui zujančios. Atsikvošėk. Išdūrei miestą su savo uosto plėtra – taip ir pasakykit visiems. Žmonės patikėjo ir dar dabar kažko laukia. Ilgai lauks , manote? Burkite gabius žmonės, verslą, intelektą, tarkitės tik ne spęskite pats vienas -nykuma- padėkite bristi miestui iš tos liberalios grubliauskais užžėlusios pelkės – totalaus liūno. Ardykite ryšius, tinklus ir kurkite. Tai daug daugiau nei uosto generaliniu ar kokiu ministru būti. Inicijuokit tą savo uosto BP naikinimą ir jo plėtrą mieste. O tie 2 mln nei uosto, nei Klaipėdos nei juolab Lietuvos neišgelbės. Ne teismuose ir garbė kuriama. Tik 4-ius komentatorius tai šiek tiek domina. Manes tai ne, neskaičiuokit, bet neatsistebiu ištižimu – žmogaus, norėjusio būti meru. Atsibuskite, baikite savęs gailėti ir verkti. Imkitės darbo, pralauksite dar pusmetį ir bus vėlu. Va tada jau visi juoksis, net ir artimiausi šiandien. Va tada galėsit dejuoti ir vakarais ir dienomis. Ar tikslas išsidejuoti nuskriaustojo pensininkių balsus nors į Seimą ir toliau ramiai tūnoti? Tada Pirmyn.
siek tiek paklaidziokit per pastarasias Klaipedos naujienas ir rasite, kad išskirtinai aktyviai dalyvauja ir rūpinasi taryboje. Bet o ką daryti, kai seimūnai pila viešą purvą? tylėti? Idomu, kad iki siol niekas neklause Vaitkaus versijos, tai gal ir gerai, kad parase pats. O Gentvila girdejome gal 5 kartus. Kodel neturime etiskos ziniasklaidos, kuri is karto nepateikia abieju versiju? Atrodo logiskai ir su faktais isdestyta. Jei tai tiesa, tai tokie kaip Gentvilai ir Kasciunai yra intrigantai ir visuomenės padugnės.
Šie sostų karai būna konfidensialūs, kai ateina vieši teismų sprendimai – „gelbėkit” :). Minimas ponas negebėjo suskaičiuoti iki trijų – nesuprato ir tie kas skaičiuoja Eur, kad negalima viešai remti uosto direktoriaus politikoje savo slaviškom pavardėm. O slaviškas biznis tuom ir paremtas „aš pasakiau” – Arvydas neatsilaikė, prognozavau, kad taip bus – silpnai vyrai, silpnai kopėte į politiką, čia jums ne su VLPFK konkuruoti ir jo vadovu – čia biški rimčiau.
Ponas A. Vaitkau: ar jūs žinote nors vieną žmogų, kuris būtų prisipažinęs, kad buvo neteisus, tuo labiau, kai figūruoja milijoninės sumos.Tą ką aš sakau. liečia ir jus..Tuo blogiau jums, kaip būsimam politikui ( o čia didelis klausimas), kad jus dirbote labai tiesmukiškai :Ką jūs pasakėte per derybas su Klaipėdos savivaldybę ; „Bus taip, kaip aš pasakiau”, matyti, kad jus pasirėmėte aukščiau stovinčiais , lėlininkais. Jūs net negalvojote apie tai, kas laukia Klaipėdos pereinančios Kinijos įtakai
Perdėm didelis pono Vaitkaus noras (ir naivumas) teismuose rasti teisybę. Yra ir kitų būdų susikalbėti su oponentais. Jeigu nepakako nugyvento gyvenimo suprasti, kas yra žmogiškumas, tai teismai nepadės. Kas kardą pakelia, nuo kardo ir žūna.
Ar žinote kiek kartų buvo bandyta susišnekėti? Gal galite visiems papasakoti apie tuos paslaptingus būdus, kuriuos žinote tik jūs, kaip protingas žmogus?