Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo“ pranešė, kad jos valdybos posėdyje nutarta nutraukti įmonės generalinio direktoriaus konkurso procedūras ir skelbti naują konkursą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Nusprendėme pradėti vadovo atrankos procedūrą skaidriai, be praeities intrigų šleifo“, – pranešime cituojama Regina Derkintytė-Kaupienė, AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos pirmininkė.
Pasak jos, naujai suformuotą bendrovės valdybą sudaro daugiau kaip pusė nepriklausomų narių. Būtent iš jų sudaryta darbo grupė organizuos bei vykdys įmonės generalinio direktoriaus atrankos procedūras.
Pasak R. Derkintytės-Kaupienės, tokiu būdu naujoji AB „Klaipėdos vanduo“ valdyba siekia užtikrinti, jog vadovo atranka būtų vykdoma laikantis aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų.
Konkursas AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus pareigoms užimti buvo paskelbtas dar praėjusių metų gruodį, tačiau 2019 m. balandį sustabdytas, prašant pagrindiniam bendrovės akcininkui – Klaipėdos miesto savivaldybei. To priežastimi tapo ir „Atviros Klaipėdos” publikacijos apie intrigas vykstant šiam konkursui.
AB „Klaipėdos vanduo“ valdybą sudaro nepriklausomi nariai Regina Derkintytė-Kaupienė, Alenas Gumuliauskas, spalio pradžioje į ją paskirtas Valdas Tekorius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai Andrius Kačalinas bei Alina Mikalauskė.
Gerai atrodo tie visi rinkimai. Iš pradžių sumokėjo už konkurso organizavimą dešimtis tūkstančių eurų, po to dėl savo neorganizuotumo ar neįgalumo pratempė 7 mėnesius ir kai naujoji valdyba pamatė, kad tarp išrinktųjų nėra nei vieno saviškio, nieko geriau nesugalvojo kaip nutraukti konkursą, kad galimai galėtų prakišti savus kadrus.
Gražus vaizdelis – įmonė be vadovo greitai metai, negana to, be valdybos ir stebėtojų gyveno kone pusmetį. Ir kam jie tada išviso reikalingi? Savivaldybė kaip savininkas į viską spjauna ir jai neįdomu. Tai gal žuvis genda nuo galvos?
Dabar belieka laukti, kad buvę kandidatai valdybos sprendimą apskųs teismui ir pareikalaus po milijoną kompensacijos už moralinę žalą dėl neišsipildžiusių lūkesčių ir bergždžiai atlikto darbo bei prarastų galimybių.
Kas mums belieka – pasiimti popkorno ir žiūrėti spektaklį. Nors už bilietus nereikia mokėti, bet už vandenį užtai mokėsime gerokai daugiau mes visi.