Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nusprendė kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administraciją, kad ši išsiaiškintų galimybes Tauralaukyje suformuoti Prūsijos karalienės Luizės vardo parką.

Taip buvo sureaguota į kreipimąsi, kurį pasirašė beveik porą dešimčių žmonių.

Paminklą Luizei Tauralaukyje 1900 m. pastatė Pagrąžinimo sąjunga. Jis buvo nugriautas apie 1960-uosius. Atvirukas iš Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvo. 

„Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos karalystės sostinė nuo 1807 m. sausio 7 d. iki 1808 m. sausio 15 d., į šį miestą buvo atvykusi reziduoti Vilhelmo III ir Luizės karališkoji pora. Mes esame susirūpinę dėl Klaipėdos miesto istorinės tapatybės ir reikalaujame, kad Klaipėdos miesto sostiškumas ir ypatumas būtų akcentuojamas šiomis dienomis. Todėl prašome, kad Tauralaukyje būtų įkuriamas Karalienės Luizės parkas ir atstatomas prieškariu buvęs paminklas, perkeliant į kitą vietą, Klaipėdos miesto savivaldybės, ES fondą ir kt. rėmėjų lėšomis, tiltas per Dangę būtą pavadinamas Karalienės Luizės vardu, sutvarkoma aplinka prie Velnio akmens, aptveriamas Karalienės Luizės ąžuolas, sutvarkomos kapinaitės, ir įrengiamos turistinių objektų nuorodos. Taip pat prašome ant Mažojo Tauralaukio dvaro rūmų pastato sienos prikabinti atminimo lentelę, nurodant, jog čia svečiavosi (lankėsi) Prūsijos karališkoji pora, čia violončele grieže didysis virtuozas Antenas Radziwill. Žinotina, jog karališkoji pora buvo pamėgusi Tauralaukį kaip poilsio vietą ir tapo viena prestižiškiausių Klaipėdos miesto vietų. Atsižvelgtame taip pat, kad Tauralaukyje trūksta traukos vietų ir poilsio zonų bei istorinio palikimo aktualizavimo”, – rašoma kreipimęsi, kuris buvo adresuotas ir Klaipėdos merui bei miesto Tarybos nariams.

Minėtajai komisijai pirmininkavęs vicemeras Arvydas Cesiulis teigė, jog „reikia eiti step by step, o ne iškart kokį Luizogradą padaryti”.

„Tačiau niekas tikrai neneigia tos idėjos”, – sakė jis.

Tuo metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška akcentavo, kad negalima bet kokį pasirinktą plotą pavadinti parku.

„Pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar nėra privačių sklypų, yra nemažai parengiamojo darbo. Parkas nėra vien medžiai, turi būti takai, privažiavimas, želdynai tvarkomi”, – dėstė tarnautojas.

„Su tokiu pasiūlymų reikėtų eiti į Tarybą, bet ką ką pasiūlysime? Reikia, kad administracija išsiaiškintų galimybes ten suformuoti parką. Jei tai įmanoma, tada būtų galima suteikti pavadinimą”, – antrino Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė.

Sprendimą kreiptis su tokiu prašymu į savivaldybės administraciją komisija priėmė bendru sutarimu.