Aktyvūs uostamiesčio moksleivių tėvai inicijuoja diskusiją, kaip mokyklų valgyklose pagerinti maitinimą. Politikai pritarė, jog pokyčiai yra reikalingi.

Klaipėdos L. Stulpino progimnazijos Tėvų tarybos pirmininkė, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili kreipėsi į Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narius, kad išdėstytų problemas ir pasiūlymus dėl mokyklų valgyklų veiklos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, daugumoje Klaipėdos mokyklų maitinimo paslaugą teikia konkurso būdu parinktos privačios įmonės.

„Tikslas vienas – efektyvumas. Jis reiškia, kad savivaldybės įsteigtoms mokykloms nebereikia rūpintis valgyklos išlaikymu, personalo parinkimu, maisto produktų pirkimu, valgiaraščių sudarymu. Visu tuo pasirūpina profesionalai, kurie dar ir sumoka mokyklai už patalpų nuomą. Nauda vaikams ir tėvams/globėjams tokia, kad hipotetiškai privatininkams pasiūloma pakankamai didelė rinkos dalis, o tai skatins juos konkuruoti, o konkurencija bus naudinga tuo, jog potencialiai mažės paslaugos kaina ir augs kokybė“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Jos nuomone, šios klasikinės, net vadovėlinės tiesos tikriausiai veiktų, jei maitinimo paslaugos tiekėjas turėtų pakankamai laisvės gaminti tai, ką valgo pagrindiniai klientai, t. y. mokiniai, tačiau teisės aktai šią laisvę labai stipriai suvaržo. Todėl konkurencija dėl šios rinkos dalies nėra tokia didelė, kad suveiktų rinkos dėsniai ir atpigtų paslauga bei išaugtų kokybė.

„Dar daugiau – jau eilę metų stebime procesą, kai konkurse dalyvauja ir jį laimi vienas iš vieno paslaugos tiekėjo, kainos auga, kokybė krenta. Tėvai ir globėjai skundžiasi, kad vaikai nebevalgo mokyklose. Tuo tarpu dalis ugdymo įstaigų vadovų arba ignoruoja problemas, arba šantažuoja tėvus, kad jų skundai privers pasitraukti paskutinius likusius paslaugos tiekėjus ir tada mokykla liks be maitinimo. Girdime ir pasiūlymą labiau rūpintis vaikų ugdymu, o ne ką jie valgė mokykloje, nes tai ne mokyklos rūpestis. Ignoravimas, neigimas ir šantažas problemos neišspręs“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Jos teigimu, į procesą pagaliau turėtų įsikišti ir mokyklų savininkas – Klaipėdos miesto taryba ir savivaldybės administracija.

Tėvų tarybos pirmininkė įsitikinusi, kad savivaldybės atsakingos institucijos turėtų imtis griežtesnės maitinimo paslaugos organizavimo priežiūros ir kontrolės bei sutelkti dėmesį į du esminius klausimus. Vienas jų – kodėl viešieji pirkimai maitinimo paslaugai negali būti organizuojami centralizuotai savivaldybės specialistų? Kitas – ar maitinimo paslaugos teikimo klausimu kada nors domėjosi Kontrolės komitetas?

G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, viešųjų pirkimų bei kontrolės centralizavimas yra tapęs būtinybe. „Esama pasaulinė viešosios vadybos praktika rodo, kad visos valstybės suka didesnės centralizacijos keliu, nes iki šiol taikyta decentralizacijos praktika pasiekė savo ribas ir nebeteikia pageidaujamos naudos. Be to, maitinimo paslaugos gavėjai yra vartotojai. Jie turi teisę gauti kokybišką paslaugą. Tačiau šiandien yra susidariusi ydinga situacija, kad šios konkrečios paslaugos gavėjai (vartotojai) nežino, kur ir kaip kreiptis, kai pažeidžiamos jų teisės, o ir teisėti lūkesčiai. Savivaldybės rūpestis ir atsakomybė yra jau šiandien imtis priemonių, padėsiančių užtikrinti maitinimo paslaugos organizavimo efektyvumą, skaidrumą bei mokesčių mokėtojų pinigų nešvaistymą“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji reziumavo, kad jei savivaldybės administracija paskelbtų vieną viešąjį pirkimą teikti maitinimo paslaugas visose mokyklose, galbūt tai paskatintų dalyvauti daugiau tiekėjų, o tada būtų galima išsirinkti kokybiškesnę paslaugą.

„Pavyzdžiui, L. Stulpino mokykla turėjo didelę problemą. Ir nediskutuojame skanu ar neskanu. Problemos buvo gilesnės – porcijos, netinkamai atiduodama grąža ypač mažiesiems moksleiviams. Paslaugą teikiančios bendrovės savininkas mums, tėvams, buvo pasakęs, kad jei skųsimės, jis pasitrauks, informuos ir kitus paslaugos tiekėjus, todėl maitinimo paslauga išvis nebus teikiama. Manau, kad centralizavus paslaugos pirkimą, problemą galima išspręsti“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tačiau Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys Edmundas Kvederis suabejojo tokia alternatyva. „Žinau, kad kai kuriose mokyklose, kurios atskirai sau perka maitinimo paslaugą, problemų lyg ir nėra, o keliose susivienijusiose mokyklose, kurios bendrai pirko paslaugą, problemų daug, nes jos pritraukė stambų tiekėją“, – teigė E. Kvederis.

Jam antrino ir Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Tačiau komiteto narė Judita Simonavičiūtė patikino, kad šis kreipimasis tikrai bus perduotas savivaldybės administracijai. „Diskusija tikrai reikalinga. Būtina išdiskutuoti, kiek savivaldybė gali ir turi dalyvauti organizuojant maitinimo paslaugą mokyklose. Matyt, ateityje reikės ir darbo grupės, kuri spręs šį klausimą“, – teigė J. Simonavičiūtė.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili patikino, jog diskusija ir yra pirminis tėvų siekis. Anot jos, netrukus į komitetą turėtų kreiptis ir Vakarų Lietuvos forumo atstovai, kurie turi surinkę nemažai informacijos apie maitinimo mokyklose organizavimą.