Beveik dvigubai pabrangęs Dangės upės krantinių ir skvero su fontanais rekonstrukcijos projektas ir toliau bus tęsiamas, tačiau politikai ieško būdų, kaip tokių situacijų ateityje išvengti. Pirštais baksnojama į valdininkus, kurie esą neturi atsakomybės.
Dangės upės krantinių ir skvero projekto labiau nei akivaizdus pabrangimas sukėlė klausimų kone visų miesto tarybos komitetų nariams. Ypač daug klausimų ir pasiūlymų žėrė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.
Jie taip pat buvo informuoti, jog projektas brangsta nuo 6,1 mln. eurų, kokia buvo jo vertė iš pradžių, iki 10,7 mln. eurų, nes tokia kaina paaiškėjo po konkurso išrinkti rangovą.
„Projekto vertę mes prašome didinti iki 11,2 mln. eurų, nes į kainą dar įsiskaičiuoja techninis projektas, priežiūra“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Ji aiškino, kodėl projektas taip pabrango. Pirminė jo investicinė vertė buvo skaičiuota dar 2012 metais, kai buvo rengiamas tikslinės teritorijos sutvarkymo projektas. Tuomet planuota, jog sutvarkyti reikia tik Dangės skverą ir tai gali kainuoti apie 3 mln. eurų. Tačiau nuspręsta, jog reikia tvarkyti ne tik skverą, bet ir Dangės krantines, todėl projekto vertė išaugo iki 6,1 mln. eurų.
Kai buvo parengtas Dangės upės krantinių ir skvero su fontanais rekonstrukcijos techninis projektas, skaičiuota, kad jį realizuoti prireiks 8 mln. eurų. Kaina esą išaugo dėl numatomo krantinių sutvirtinimo, nes dalis jų dar ir įgriuvo.
Kai buvo atplėšti vokai, pateikti konkursui dėl rekonstrukcijos rangos darbų, paaiškėjo, kad Dangės krantinių ir skvero sutvarkymas kainuos mažiausiai 10,7 mln. eurų, nes tokią mažiausią kainą pasiūlė konkurso dalyviai. Siūloma leisti su mažiausią kainą pasiūliusiais statybininkais pasirašyti sutartį ir pradėti darbus.
I. Butenienė aiškino, kad 5,4 mln. eurų – sumos, kuria pabrango projektas, reikės ne iškart, o per trejus metus. Visos sumos reikės ieškoti miesto biudžete, todėl jau dabar numatoma, kad teks atsisakyti kai kurių dar neprasidėjusių projektų, Dangės krantinei ir skverui skirti biudžeto viršplanines lėšas. Projektui taip pat bus panaudota 5 mln. eurų ES parama.
„Jūs akcentuojate, kad projektas pabrango, nes pasiūlyta mažiausia rangos darbų kaina yra beveik 11 mln. eurų. Tačiau juk projekto kainos padidėjimas yra todėl, kad išaugo jo apimtys. Bet ne visi išgirsta šias objektyvias priežastis, todėl prasideda kaltinimai, kad blogai planuojame“, – teigė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.
I. Butenienė paaiškino, kad didžiausias kainų pokytis atsirado, nes nuspręsta naudoti kokybiškesnes dangas. „Dangoms buvo planuota 1,9 mln. eurų, o kai nuspręsta, kad jos turi būti kokybiškesnės, kaina pakilo iki 4,5 mln. eurų. Projektą išbrangino ir mažosios architektūros akcentai. Be to, reikia įvertinti, kad projektas beveik 600 tūkst. eurų pabrango dėl to, kad kyla ir statybų kainos, jos tikrai yra kitokios nei 2012 metais. Aišku, galima keisti projektą, mažinti jo apimtis, bet čia laiko klausimas. Jei užtruksime, prarasime ES paramą“, – dėstė I. Butenienė.
Komiteto narys Vidmantas Dambrauskas priekaištavo, kad savivaldybės administracija politikus prieš jų valią įvelia į mūšį. „Administracijos darbuotojai bijo iškart pasakyti visą projekto kainą, todėl pradeda nuo mažesnės, kad gautų finansavimą, o paskui viskas pabrangsta. Taip mus įvaro į kampą, nes trauktis nebegalėsime, turėsime pritarti skirti daugiau lėšų, nes darbai sustos. Juk nepaaiškinsi kiekvienam klaipėdiečiui, kad Dangės skverui reikia daugiau pinigų, nes vietoj betono atsirado granitas. Todėl akivaizdu, kad reikia kuo tiksliau planuoti ir taip išvengti tokių pabrangimų“, – kalbėjo V. Dambrauskas.
J. Simonavičiūtė taip pat pripažino, jog projektų ir juose numatytų darbų planavimas yra didelė problema. „Reikia kažkaip kitaip daryti. Projekto eigoje turime gauti daugiau informacijos apie jo įgyvendinimą. Juk negalime nereaguoti ir tiesiog pakelti rankas, taip pritarti pabrangimui“, – teigė J. Simonavičiūtė.
I. Butenienės nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad projektų vadovams trūksta atsakomybės. „Reikia griežtinti atsakomybę kiekvienam projekto vadovui. Yra aiškus projekto biudžetas ir kiekvienas euras, kuris viršija biudžetą, turi būti suderintas, turi būti suderinti tie pakeitimai, dėl kurių papildomai reikia pinigų. Dabar tenka pripažinti, kad atsakomybės trūksta, todėl ir atsiduriame prieš faktą“, – neslėpė I. Butenienė.
V. Dambrauskas siūlė ir technines projektų užduotis ruošti ne formaliai, o gerai išdiskutavus. Kai bus kuo aiškesnės užduotys, tada bus tiksliau planuojami ir projektai bei jų išlaidos.
Artimiausiu metu visiems uostamiesčio politikams dar kartą bus išsamiai pristatytas Dangės krantinių ir skvero rekonstrukcijos projektas, paaiškinta, kodėl jis pabrango.
Tvarkykit ta Danes skvera nors ir 20mln tesiog nervas ima kaip letai viskas juda. Pasikvieskit kiniecius kol diskutuosite jie jau puse Klaipedos perstatys is naujo. O cia kazkoki skvera negali sutvarkyti pradeti tvarkyti 7metai diskusiju ir projektu kazkoks siaubas piramide jau galim buvo pastatyti …….
Mažokai pakilo. Kas tie 11 mln., kai alkanų – visas būrelis! Nepritars. Prisiminkit Atgimimo a. projektą. Taip pat spyriojosi, kol kainos nepakėlė tiek, kad visi buvo užganėdinti.
Muzikinis 30 milijonų, požeminiai garažai Atgimimo aikštėje 100 milijonų, Bastionų tiltas 50 milijonų, ką tos krantinės? Kas tas 11 milijonų, bet va visus kartu sudėjus, gal ir nemažai išeis procentų nuo išpūstų sąmatų… Todėl nebesvarbu ta visuomenė, svarbiausia kad būtų pinigų, betgi visa tai visuomenės vardu?!… ☝️??
Mieli klaipėdiečiai! Žinoma, kad pikta, kad savivaldybė nesugeba dirbti nei su miesto objektais, nei su mūsų pinigais. Bet, jei pažiūrėt iš aukščiau, tai mes dabar draskomės (pagal komentarų kiekį ir jų intensyvumą) tik dėl kelių taškų miesto centre ir dėl kelių (keliolikos) milijonų: Danės skveras, Atgimimo aikštė ir dar koks nelaimingas K. Donelaičio skveras. Patikėkit, tai smulkmenos, palyginus su tom „džiugiom” naujienom, kurias ką tik parvežė nenuilstantis kovotojas už klaipėdiečių gyvenimo kokybę – meras V. Grubliauskas. Kovotojas už negyvenimą palei uosto tvorą, grįžęs iš sostinės pradžiugino Klaipėdą, kad maksimali uosto plėtra bus, bus ir maksimali uosto krova ir maksimali uosto tarša taip pat bus, nes, nepriklausomai nuo mero važinėjimo į Vilnių, Vyriausybė ruošiasi patvirtinti Uosto bendrąjį planą. O klaipėdiečiai bus neužmiršti, nes kartu su Uosto BP tvirtinimu, tai Vyriausybei bus teikiama (taip pat neskubiai! Čia yra dar vienas mero parvežtas „laimėjimas” iš sostinės) ir… legendinio Dalykinių sąlygų sąvado (DSS) įgyvendinimo programėlė. DSS programėlė yra parengta tam, kad sudarytų iliuziją, jog ji kažką duoda gero miestui ir miestiečiams. Ji kažką gero duos, bet tik ne miestui ir miestiečiams, o tą programėlę pasirengusiems uostininkams – t.y. Uostui. Visų tų gatvių, kelių ir n lygių sankryžų Klaipėdai visai nereikėtų, jei tos gatvės, keliai ir n lygių sankryžos neaptarnautų to paties Uosto, nebūtų to paties Uosto komplekso sudedamosios dalys.
Klaipėdiečiai, lėtai pasiskaitykit Atviros Klaipėdos Politikos skyrelyje mero V. Grubliausko kelionės į Vilnių įspūdžius. Ne gi Danės skvero architektūriniai sprendimai yra svarbesni už VISOS Klaipėdos ateitį? Pasidomėkim, reaguokim. Po Uosto BP patvirtinimo Vyriausybėje visos kalbos apie maksimalius Uosto krovos
darbus Klaipėdos mieste, kvapus, triukšmus ir kitas Uosto taršas niekam bus nebeįdomios. Tad ateityje su Uosto BP pagalba krausim rekordinius baltarusiškų trąšų kalnus mieste ir … masiškai važiuosim gyventi į kaimyninį Klaipėdos rajoną. Gal sureaguokim?..
teoriškai logiška. Sutinku. Uosto BP ir miesto BP svarbiausias klausimas miesto ateičiai. Tačiau tam suvokti reikia šiek tiek smegenų, kantrybės, pastangų ir matyt svarbiausio -padorumo. O kai nėra nei vieno ir dar nesugebam nei šapelio pajudinti ( net skverelio) tai kaip pajudinsi tokį dramblį kaip Achema ir visus kitus? Architekte, o ar Klaipėdos Architektų Sąjunga, Klaipėdos RAT išstenėjo nors vieną žodelį apie tai? Ar padarė nors kažkokį tylų pirst, kad taip nebūtų? O gal architektai ( kaip mokytojai) buvo išėję į gatvę ir sakė miestiečiams – bus blogai miestui! Kilkit. Nemačiau, bet mačiau , kad už savivaldybės (mūsų) pinigėlius rengė konferenciją ir porino kaip nieko negali ir kaip viskas bus gerai. Uosto plėtros nerodom, bet truputi įvertinam ir rodom. Jie gi visi tamstos kolegos. Tai kas tada tie sureaguotojai ? Kaip visada, kai blogai, pirmi mes – turginiai, taksistai ir kitos vargo blusos. Tuo tarpu pats čia išminti vienas tribūnoj raižai ir babkes iš tos savivalbybės su ta savo hebryte ėmei ir imi, o aš turiu lėkt, kažkur kažką kažkaip reaguot? Gal pradžiai jau dabar Jūs? Pragydo mat, S U R E A G U O K I M, o kas tai? Varyk konkrečiai
Gerbiamas Architektas visiškai teisus. Reiktų sureaguoti. Bet.. Ar žinote, kad pas mus mieste(o ir Valstybėje) gali reaguot nereagavęs :D), o į tą tavo veiksmą visiems iš valdžios nusispjaut? Kiek teko patirti jokie prašymai, raštai institucijoms, merui ar ministerijoms ar delegacijos pas šiuos galinguosius mėginant gauti pažadėjimą padėti, yra tuščias reikalas. Kaip ir protestai. Įstatymo patvirtinančio, kad visuomenės balso reikia klausyti, nėra. Savivaldybių įstatyme rašoma kad gyventojų balsas yra tik rekomendacinis… Išvadas darykite patys.
SAVYVALDYBES NUSIKALTELIUS SODINTI I KALEJMA SU TURTO KONFISKACIJA. TAI LIECIA SAKALIENE >DUDA,JU EILE PO A.SIMKAUS.
Sodinti ir tiek.
Danės skvero klausimas jau senokai virto demokratijos mieste klausimu. Ar ji YRA ar NE mieste? Jei YRA tai turi būti įvardintos sisteminės bėdos, priežastys ir nustatyti kalti. Po to sukurtas mehanizmas kaip to išvengti ir padaryti skvero projektą tokį, kad visi džiaugtusi ir svečiui parodyti būtų ne gėda. Jei NE, tai finansavimas ir kultūros projektų beprasmis ir bendruomeniškumo mieste žaidimas komedijinis žanras neįgaliems – tiek valdžiai tiek miesto bendruomenei. Ar yra mieste nors kažkokia demokratija, kultūra ir miesto bendruomenė?
LABAI TEISINGAS PASIULYMAS …..pakelti aktus kieno parasai SERMUKSNIU ,BIRUTES ,GATVIU , SAKALIENE .DUDA.
SAKALIENE .DUDA projektų nederina :). Jie vaikšto po posėdžius (kai projektai aptarinėjami ir teikia šmaikščius pasiūlymus ir už nieką neatsako. Šiaip, smagiau posėdžiauti nei su tais durnais miestiečiais aiškintis. Lai sekretorės aiškina, o jos ir paaiškina-načialnikas posėdyje, aš nieko nesprendžiu ir nežinau.
SODINTI I KALEJMA. APRASYTI TURTA .
Blogai dar ir tai, jog kai kurie valdininkai ir planuotojai grožį neretai primityviai ir buduliškai supranta. Gražiausiai tokiems būna betono aikštė be medžių, su kažkokiu sintetiniu šū…..viduryje.
logiška, nuo didelių betoninių aikščių traktoriui sniegą stumdyti patogiau. Negi buduliai turi norėti, kad jiems būtų sudėtingiau?
Buduliams homobetonikai tinka… Jiems ir uosto plėtra gerai, nes jie uosto galimai ir viskas tokiems vienodai…
tiesą pasakius, nebežinau ką tiems miesto žmonėms ir daryti. Tokio valdžios įžulumo ir bukumo kokteilio dar nebuvo. Žmonės susirenka į taip vadinamą viešą projekto pristatymą ( susipažinti, nuomonei išsakyti, išklausyti ir atsižvelgti) ir visi gvaltų šaukia – BLOGAI, tokio NENORIM! Reakcijos jokios. Na gerai – kvailiai ir nieko nesupranta nei apie viešas erdves, nei apie medžius, nei apie skverus nei apie projektus. Tada miesto žmonės kreipiasi į specialistui architektai-ekspertai ( 18 valstybės institucijų atestuotų, patirtį turinčių architektų, aplinkos ministerijos, savivaldybių asociacijos, akademinio pasaulio atstovų) svarsto ir juodu ant balto surašo – blogai, tokį projektą meskit lauk ir darykite iš naujo. Valdžia vis vien neklauso ir skelbia statybos darbų konkursą. Vėl klyksmai. Gal reikia eiti savivaldybei langų daužyti, bet tada būsim apkaltinti huliganizmu ir miesto niokotojai. Laukti kitų rinkimų ir per tą laiką susitaikyti su mums daromomis akivaizdžiomis nesąmonėmis ir dar už mūsų sąskaitą? P. V.Dambrauskai gal Jūs pasikvieskite žmones, o ne butenienių kabinamų makaronų klausykite. Ir kartu galvokime kaip iš šios situacijos išbristi. Gal rasis tradicijos, sistema ir kitiems garsiems projektams ir naujiems, ateičiai. Reikia gi kažkada pasakyti STOP durnizmui. Ar ir Jums dzin?
Jeigu dzin, tada atstatydinimo mechanizmo reikalauti! Jie priesaiką pažeidžia, neatstovauja visuomenės vadinasi lauk iš tarybos!
Tegu savivaldybė pasako: kas atsakė už projektų,darbų vėlavimą, kas neteko Savo užimamos „kėdės”? Greičiausia, kad tos kėdės tokios pritraukiančios, kad jose besėdintį apima mieguistumas
sutartį pasirašė S. Budinas jis ir atsako. Kėdės nebeturi, bet ar tai ką guodžia? Miestiečiai galėtų jo ir pareikalauti, kad jis asmeniškai gražintų.
Tris kartus perskaičiau, tik supratau, kad kainas valdininkai skelbia,, iš lempos,, dar net neparengus techninio projekto. Deputatai pritaria, laimingi.Galvoja kad ras durelių. Per kelis metus susiprojektuoja.Rangovai paskaičiuoja.Deputatai,, apanka,, Pasirodo nebėra durnių. Visi diskutuoja kur dingo,, durneliai,,….. Pasižiūrėkit į veidrodį…
iš dalies sutinku, taip skelbia iš lempos net neparengus projekto tačiau, jie daro galimybių studijas ( apie tai niekam nesako) ir jose jau prognozuoja. Jos kainuoja nemažai, bet kas jas daro, kodėl apie jas niekas nežino neaišku, bet tai visad buvo R.Zulco nekaltas biznelis. Jis viską ir sudiktuodavo ir suprognozuodavo. Ir taip jau 20 metų. Vėliau tik pasekmės.
Reiškia viskas paremta prognozem už pinigus… Hm, gera specialybe… Jokios atsakomybes už gerus pinigus.
specialybė tai ekskursijų vadovas, bet duotu atveju tai pareigybė savivaldybėje – investicijų ir plėtros (kažkas tokio) departamento direktorius. Visas departamentas ten panašus – negi gali būti kietesni pavaldiniai :), nepadoru. Kažkokio bendrumo turi ir specialybė ir pareigybė :). Ar ne kyla klausimų , kodėl Klaipėdoje toks nuolatinis štilis?
strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė teigdama, kad projektas brango dėl techninės priežiūros sako netiesą ar jokio supratimo pati neturi. Projekto vykdymo priežiūra buvo jau numatyta ir įkalkuliuota į projekto paslaugos pirkimą ir ši suma (nežinia kokia?) privalėjo būti mokama tik pilnai atlikus statybos darbus. Tuo tarpu techninė statybos priežiūra yra viso statybos etapo sudėtinė dalis ir ji nėra jokia „papildomai atsiradusi”. Gal strateginio planavimo vedėja įvardins, kad ir darbininkai šioje statyboje turės dirti ar žvyro reiks atsivežti ir tai jau bus PAPILDOMA paslauga? Maža to, J. Simonavičiūtės pastangomis šiam projektui buvo Taryboje „prakištas ” dar 55 000eur. papildomas apmokėjimas už „papildomus” darbus. Jų tik įvardinti niekas nesugebėjo. Tada ji visai tarybai teigė, kad pasitvirtinkime, bet tai nereiškia, kad mokėsime -šiaip, dėl viso pikto. Kol tokios viešo administravimo specialistės I. Butenienės su ekskursijų vadovu R.Zulcu strategiškai miestą planuos, politikai žandikaulius atkabinę jų pasakų klausys, nesuvokdami ką klauso, mokėsime labai brangiai ir turėsime ŠŪDĄ.
Pritariu
Ką čia spangstat? Gal perskaitykite straipsnį, ten rašoma, kad skveras pabrango dėl brangesnio tipo dangų pasirinkimo, o ne techninės priežiūros. Gal visai „kū-kū”?
O jei brangstant suplanuotiems projektams proporcingai mažėtų priedai prie atlyginimų tarnautojams, atsakingiems už šios projektus? Kaip jums toks tarybos sprendimas, o ne kaltų ieškojimas?
Iš principo mastymo logika klaidinga nes priedas prie algos skiriamas už pasisekimus ir labai gerus rezultatus, o ne šiaip už buvimą ir niekų pliurpimą. Todėl nesutinku: 1. savivaldybėje kaltų nerasi 2. miestui reikia gero skvero, o ne „priedo” dydžio tarnautojams ( tokių ten dar nėra -99proc. valdinikai ir tai akivaizdu iš proceso ).
absurdas, taigi miestiečiai nori, kad jų parkai, skverai būtų gražūs, o ne PIGŪS. Bėda, kad diletantai visą procesą organizuoja net nesuvokdami kas tai yra.
Pastovus, eilinis ,, kvailių ieškojimas,, , tik vis rečiau randa. Turiu eurą, bet reikalauju už dešimt…Niekam Jus nebeįdomus. Jūs dikutuokit dar ilgiau. Gal grižkit į žemę valdininkeliai…
Jie mano, kad nemirs, sukasi iš paskutiniųjų kad tik prasisukti, nors ir prieš smertį…
paradoksas tame ir yra, kad yra ir tie 9, bet jų niekaip nesugeba „įsisavinti”. Šiandien kurti reikia ne už 10, o už visus 20 ir tik labai gerai, nes tiek Klaipėda, tiek Lietuva nesugeba įsisavinti ir praranda kasmet milijardus.