Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-24 |
Seime svarstomas Transporto lengvatų įstatymo pakeitimas, nustatantis 80% transporto lengvatą visiems nedirbantiems pensininkams (dabar galioja 50% nuolaida 70+, 80% nuolaida 80+).
Tyros širdies žmonės tegu džiaugiasi (mažiau džiaugsis, kai iki 80 metų turės kas mėnesį rankiotis pažymas, jog niekur nedirba), o ne toks tyras aš matau čia blogus dalykus.
Transporto lengvatų įstatyme reikėtų apskritai naikinti visas lengvatas, už kurias sumoka savivaldybės. Palikti pačioms savivaldybėms teisę nusistatyti tiek keleivių kategorijas, tiek konkretų lengvatų dydį. Taip bus tik geriau jautriausioms kainai keleivių grupėms: savivaldybių tarybų nariai nėra politiniai savižudžiai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Už tą banketą pagal nutylėjimą turės mokėti savivaldybės. Senovėje už įstatymines lengvatas mokėdavo šalies biudžetas, tačiau nuo 2006 m. padėtis pasikeitė: lengvatas nustato Seimas, tačiau už jas moka savivalda. Štai čia vilniečių patirtis: „Jeigu 2006 metais viešojo transporto lengvatoms reikėjo 40,7 mln. litų, 2011 metais Vilniaus biudžete turėjome rasti net 84,6 mln. litų“, – skaičiuoja savivaldybė.
Praėjusiais metais „Vilniaus autobusai“ keliems bankams pardavė susikaupusią 43 mln. litų skolą – tiek savivaldybė buvo skolinga bendrovei.
Dabar Susisiekimo ministerija (projekto rengėjas) ir Seimas nusiteikę dar prievarta pagramzdinti savivaldybes į skolas.
Įstatymo pataisos sumanytojai stengiasi įtikinti senolius, kad jie labiau nei savivalda jais rūpinasi. Tuo tarpu – nė kiek negiriant savivaldybininkų – papildomos viešojo transporto lengvatos brandaus amžiaus žmonėms yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Tų lengvatų dydis ir „dizainas“ skirtingas trijuose miestuose, tačiau pensinio amžiaus žmogus juose gali važiuoti
pigiau nei nustato dabar galiojantis įstatymas.
Ir yra esminis tų lengvatų skirtumas nuo Seime dabar svarstomos: kiekvieno miesto valdžia jas nustatė po ilgų diskusijų, įvertinusi taip pat ir savo biudžeto galimybes. Bendras siekis padaryti viešąjį transportą kuo prieinamesniu yra visoje Lietuvoje, nėra jokios būtinybės iš Seimo tribūnos lazda niukinti savivaldybes.
Taigi, ką Seime veikia tie jo nariai, kurie pagal deklaruojamas pažiūras turėtų ginti savivaldos – valdžios, kuri yra arčiausiai žmogaus – teises?
Matau, ką veikia: siūlo mažinti PVM ir paremti turtingiausius vairuotojus.
Tai nėra blogai. Tačiau bent kiek proto turintis žmogus supranta, jog tai yra tik viešųjų ryšių triukas, – tas jų projektas neturi jokios perspektyvos.
Tuo metu aptariama Lengvatų įstatymo pataisa turi perspektyvą (Susisiekimo ministerija juk ne pati susigalvojo ją parengti), ir grėsmingą; būtina ją palaidoti. Ir kaip tik čia Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija) bei Viktorija Čmilytė (Liberalų sąjūdis) galėtų suremti pečius ir apginti savivaldos teises.
Kitas dalykas, kad dabar galiojantis transporto lengvatų įstatymas yra visiškai archaiškas ir taisytinas, pirmiausia naikinant pasenusias normas bei sulyginant visų vaikų teises.
Pasenęs ir perrašytinas yra įstatymo 3 skirsnis (Vežėjų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarka ir šaltiniai). Klaipėda jau daug metų dirba pagal kitokį modelį.
Moksleiviai, pagal dabartinį įstatymą, yra kelių rūšių. Vieni važinėja išvis nemokamai, kiti moka penktadalį kainos, dar kiti – pusę kainos. Kaip čia taip yra, išmintingieji kurmiai? Ar viskas jums čia atrodo normalu?
Ak taip – vaikai juk neturi teisės balsuoti Seimo rinkimuose, tai ir tegu eina pievomis…
Iš tiesų Transporto lengvatų įstatyme reikėtų apskritai naikinti visas lengvatas, už kurias sumoka savivaldybės. Palikti pačioms savivaldybėms teisę nusistatyti tiek keleivių kategorijas, tiek konkretų lengvatų dydį. Esu tikras, kad taip bus tik geriau jautriausioms kainai keleivių grupėms: savivaldybių tarybų nariai nėra politiniai savižudžiai. Klaipėdoje, štai, vienas politikas netgi siūlė vežti išvis nemokamai.
Parašykite komentarą