Miestas, Svarbu

Nykstantis Smeltalės upelis sulauks dėmesio: jis turi gelbėti nuo potvynių (8)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-10-25


Daugybę metų nevalytas ir akyse nykstantis Smeltalės upelis pagaliau sulauks dėmesio. Jį norima išvalyti ir dėl to, kad pietinėje miesto dalyje būtų galima išvengti liūčių sukeliamų potvynių, ir todėl, kad iš vadinamosios valčių prieplaukos nesunkiai pavyktų pasiekti marias.

Palmiros Mart nuotr.

Ekspertų vertinimu, neatidėliojant reikėtų išvalyti bent 300 metrų Smeltalės ruožą nuo Minijos g. tilto upelio ištakų link.

„Toje vietoje yra didysis lietaus vandens iš pietinės miesto dalies išleistuvas. Dabar jis užneštas smėlio sąnašomis, o tai trukdo lietaus vandeniui patekti į Smeltalę. Jei būtų smarki liūtis, gali būti, jog pietinėje miesto dalyje patvintų gatvės. Būtina šį ruožą išvalyti, kad mieste nekiltų potvyniai“, – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Jo teigimu, finansavimas šio Smeltalės ruožo išvalymo darbams turėtų būti rastas ir jie galėtų prasidėti įpusėjus kitiems metams.

Kur kas sudėtingesnė situacija yra dėl vadinamosios valčių prieplaukos. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ miesto valdžiai jau ne kartą rašė raštus, prašė išvalyti Smeltalės upelį, nes juo bendrijos nariai valtimis ir mažaisiais laivais išplaukia žvejoti į Kuršių marias ir grįžta atgal. Tačiau problema ta, jog Smeltalė taip užnešta smėliu, prižėlusi meldų ir lelijų, kad beveik nebeįmanoma išplaukti iš prieplaukos. Teigiama, kad išplaukti gali tik laivai, kurių grimzlė yra ne didesnė nei 30 cm.

Bendrija ne kartą siūlėsi ir pati išvalyti upelį, tačiau jai neleista, nes Smeltalė – ne bendrijos nuosavybė.

„Ekspertai siūlo, kad prieplaukoje ir aplink ją Smeltalę reikėtų taip išvalyti, kad vandens gylis siektų 1,2 metro. Tada jau galėtų patogiai vykti laivyba mažaisiais laiveliais. Mūsų noras yra sutvarkyti šią teritoriją, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip pavyks rasti finansavimą. Reikia skaičiuoti, ar lėšų ieškoti tik miesto biudžete, ar dairytis ir kitų šaltinių, jei jų yra. Neabejojame, kad išvalyti Smeltalę reikia. Tačiau veikiausiai darbai vyks dviem etapais. Pirmiausia išvalysime tą ruožą, kuris svarbus lietaus vandens nutekėjimui, o paskui sutvarkysime ir prieplauką“, – aiškino A. Barbšys.

Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ vadovai neseniai viešai žadėjo, kad jei miesto valdžia nepasirūpins Smeltalės upelio išvalymu, jie kreipsis į teismus ir ne tik Lietuvos, reikalaus žalos atlyginimo dėl valtininkų veiklos sužlugdymo.


2019-10-25

8 komentarai apie “Nykstantis Smeltalės upelis sulauks dėmesio: jis turi gelbėti nuo potvynių”

  1. Virginija Spurytė matomai pati nesitikėjo tokio komentarų reveranso. Kas bendro tarp lietaus nuotekų ir kultūros? Pasirodo daug ir net tokiam negausiam dialoge jėga. Gimsta įdėja. Kad taip valdžiai į ausį.

  2. idomu ar imanoma dar is kanalo atkurti upeli? Zemelapyje ziurint uz rimku matosi vieta, kur vingiuojantis upelis baigasi ir prasideda tiesus griovys… O galetu buti grazi vieta.
    Valciu uostelis tai atsiprasau, bet primena Afrikos ne pacias geriausias vietas 🙁

    • įmanoma ir tokia praktika naudojama ir tai nėra labai brangu. Pvz. Singapūre tokie upeliai, ežeriukai sukuriami daugiabučių namų gyvenamuose kvartaluose net tada , kur jų niekada nebuvo. Taip siekiama megapolyje gyvenamosios teritorijos gyvenimo kokybės, mikroklimato ir t.t. 5-10metų ir nepasakysi, kad tai žmogaus rankų darbas. Gamta kieme. Toks panašios koncepcijos kvartalas tebevystomas Latvijoje. Toks užmanimas buvo Klaipėdoje Tauralaukyje Dvaro slėnio kvartale I ir II. Paradoksas tame, kad miestas inicijuoja surogatinių “japoniškų sodų” kūrimą apie kuriuos niekas net supratimo neturi, nes tai jau gyvenimo būdas ir visa kultūra, o tokių kaip Smiltelė net nesuvokia, kad turi. Pvz. Rytinis gyvenamojo rajono specialusis 🙂

    • tokiai koncepcijai “gamta kieme, mieste” kažkada įdealios vietos buvo Kauno gatvėje kur dabar AKROPOLIS, Šilutės pl. kur dabar DEPO. Dabar nereikėtų sukti galvos kur dėti miesto lietaus nuotekas ( natūralus garinimas, ir miesto dalių mikroklimatas) . Paskutinis akivaizdžiausias – Sąjūdžio parkas ( buvo natūralūs pelkynai). Tačiau pas zombius ( Budino valdžia) atėjo zombiai ( Hidroprojektai) nupiešė ir pastatė ( Hidrostatyba) zombiams zombišką daiktą ir pavadino jį PARKAS. Dabar taip bus ir su Smiltelės “upelis”.

  3. dalyvis
    niekaip neina suprasti,kodel zurnaliste Virginija klausia vicemero Barbsio ka sako ekspertas.O ekspertas sake:ji istiko sokas susipazinus su realia smilteles upelio situacija,jis nera mates taip suniokotos ir uzleistos upes,jo atlikti upes vandens matavimai rodo,kad toki vandeni,pagal galiojancius normatyvus draudziama pilti i miesto nuoteku surinkimo tinklus,jis netiki,kad sioje upeje gali nersti slakiai,nes neimanoma,kad jie gyvi nuplauktu iki aukstupio.JIs pasake,kad siuo metu laiku,kai vandens temperatura upeje yra apie 11 laipsniu istirpusio vandenyje deguonies kiekis turetu buti apie 9 salginius vnt,o yra-3.Vandenyje vyksta intensyvus organiniu tarsalu puvimo procesas.Jis pesciomis praejo Smiltele iki Rimku kelio ir rado tokiu terseju ,kad jei nebutu nuotrauku su konkreciai nurodytom vietom-niekaip nepatikeciau.Ka veikia aplinkosaugininkai,kam reikalingos tos akcijos”Lasisa…”?Jis sake kad jam”dideli ispudi”padare valciu uostelis.Jis negalejo patiketi ,kad toks”reiskinys” gali egzistuoti 21a.Jis sake, kad upeli nuo didziausio lietaus kanalizacijos isleidejo 100m. pries srove ir 200m. pasroviui reikia isvalyti kuo skubiau,ir tai galima padaryti paprastuoju budu,be jokiu PAV,eskavatoriaus pagalba, suderinus su AAD.Tuos darbus atlikus butu apsaugotas kanalizacijos kolektorius virs upelio.Kas liecia valciu uosteli ir gilinimus ik 1,2m.,tai jis informavo kad tai ir yra butent gilinimas ir tuos darbus reglamentuoja kiti istatymai,tai nieko bendro neturi su upelio valymo darbais.
    Taip isgirdau as.Atsiprasau uz EN raidyna

    • Juokas pro ašaras. Planuojami renginiai ir projektai, kurių šimtatūkstantinės ir milioninės vertės, o štai upeliukščiui, nuo kurio priklauso – tvinsim ar ne – pinigų nėra. Teks ieškotis kitais metais. Kažkoks absurdo teatras.

    • deja taip. Man dabartiniai laikai kuo toliau tuo labiau primena 1917-23 metus, kai tuometiniai beraščiai skurdžiai tapo valdžia ir atsisėdo į kėdes valdyti šalį. Pradėjo su naganais “auklėti” profesūrą, kurti ” meną ir kultūrą” bei specialistus (Bulgakovas Šuns širdis). Panašus atvejis ir čia, gal skirtumo tik tiek, kad nėra nagano ir ne visiškas skurdžius, bet valdančioji dauguma -ji žino geriau ir ji visada teisi.

  4. Kai vaikas buvau, karštomis vasaros dienomis kaimynas suorganizuodavo ir su dviračiais kiemo vaikai važiuodavome į šį upelį. Ten už Rimkų, Šernų kryptimi. Buvo fantastinis upeliukas maudynėms, smėlio dugnu, negilus. Gausybė vėžių. Dabar, betoniniais krantais kanalas ir sukišime miesto lietaus nuotekas. Gal derėtų visą Smiltelės upelį renovuoti? Vaikams, žvejams pramoga, o ir užterštiems pietinių rajonų gyventojams prie namų atgaiva. Dabar iš upelio liko tik ženklas su dviem cinkuotom kojom. žiūr.foto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt