Mažosios Lietuvos herbe, kuris neįteisinamas jau beveik dvejus metus, turi būti briedis, nors Lietuvos heraldikos komisija jo ir nenori pripažinti. Taip nusprendė pirmadienį vėl posėdžiavusi Mažosios Lietuvos heraldikos kūrimo darbo grupė. Nuspręsta kilti į lemiamą kovą, o jei prireiks, kreiptis ir į teisines institucijas.

Briedžiai Mažosios Lietuvos savivaldybėse yra paplitę gyvūnai, todėl jį norima matyti ir šio regiono herbe. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos norą turėti savo regiono – Mažosios Lietuvos – herbą gesina prie prezidentūros veikianti Lietuvos heraldikos komisija. Ji atmetė projektą, nes jai neįtiko pagrindiniu herbo simboliu pasirinktas briedis, kuris, komisijos nuomone, esąs vokiškas.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybai siekiant, kad regionas turėtų savo heraldiką, herbą ir vėliavą kūrė Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė.

Siūlomas herbas – auksinis briedis mėlyname skyde, kurį įrėmina du skydininkai – riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Po skydu – kaspinas su šūkiu „Salus publica suprema lex“ (lot. Žmonių gėris aukščiausias įstatymas).

Tokiam herbui ne vieną kartą nepritarė Lietuvos heraldikos komisija, kuri pasiūlė simboliu pasirinkti knygą.

„Mes esame pasirengę savo briedžio nenurašyti, nepaisant to, kad Vilniaus geležiniams vilkams jis nepatinka“, – po pirmadienį vykusio Mažosios Lietuvos heraldikos kūrimo darbo grupės posėdžio „Atvirai Klaipėdai“ sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jo nuomone, nesuprantama, kodėl komisijai neįtinka briedis, neįtikina, jos argumentai, kad šis gyvūnas netinka būti simboliu, nes esą yra per daug vokiškas.

„Veikiausiai nėra nė vieno gyvūno ar paukščio, kuris nebūtų naudojamas simbolikoje. Briedis – ne išimtis. Bet tai neturėtų būti kliūtis, kad jis atsirastų Mažosios Lietuvos herbe“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Darbo grupė sutarė, kad Mažosios Lietuvos regionui priklausančių savivaldybių merai dar kartą kreiptųsi į Heraldikos komisiją.

„Mes paaiškinsime, kodėl nepritariame nepritarimui ir prašysime, kad būtų išdėstyti aiškesni argumentai, nes dabartiniai tikrai neįtikina. Jei dar kartą gausime atsakymą, kad mūsų briedžiui ragai, neatmetu galimybės kreiptis į teisines institucijas. Neleisime geležiniams vilkams papjauti mūsų briedžio“, – teigė V. Grubliauskas.

Mažosios Lietuvos regionui priklauso Klaipėdos miesto, Neringos, Pagėgių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.

V. Grubliauskas svarstė, kad briedis Heraldikos komisijoje nesulaukia pritarimo todėl, kad herbą pasirinko pačios savivaldybės, o ne jis buvo nuleistas iš viršaus.

„Matyt, kažkam nepatinka, kad apačios priima sprendimus. Kas tai galėtų paneigti?“ – samprotavo Klaipėdos meras.

Jo teigimu, Mažoji Lietuva turi turėti savo herbą, nes ji dabar yra vienintelis regionas Lietuvoje, neturintis savo simbolikos.

„Kovosime ir žiūrėsime, ar geležiniai vilkai perkąs briedžiui gerklę, ar šis su savo ragais iškovos pergalę“, – vaizdingai kalbėjo V. Grubliauskas.

Mažosios Lietuvos herbo projektui turi pritarti Lietuvos heraldikos komisija, o vėliau jį patvirtinti šalies prezidentas.