P0

Regionas

Atviras laiškas Neringos vadovams, švietimo bendruomenei

Atvira Klaipėda

Albertas Danilevičius
2019-10-29


Kreipiuosi į gerbiamus Neringos merą, mero pavaduotoją, savivaldybės tarybą, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkciją ir jos vadovus, Neringos švietimo įstaigas ir jų vadovus, Juodkrantės bendruomenę, tikėdamasis, kad mano nuomonė sulauks dėmesio.

Rašau dėl susidariusios painios situacijos, susijusios su buvusiais ir esamais Juodkrantės mokyklos pastatais. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad mokymo įstaigos kartais vadinamos šventovėmis ir jas reikėtų saugoti, puoselėti.

Juodkrantė. Palmiros Mart nuotr.

Juodkrantėj buvo trys šventos vietos. Tai Griekų dauba su Griekų liepa. Visi žinom, kad liepos neliko, o pati Griekynė patapo valymo įrenginiais tiesiogine prasme (po viso sakralumo). Kita – Juodkrantės bažnyčia, kuri pripažinta kaip kultūros paveldo objektas ir yra saugoma valstybės. Tačiau akivaizdu, kad bažnyčiai jau seniai reikalinga restauracija, situacija intensyviai prastėja (valdžia nemato, nesaugo).

Trečia šventovė – Juodkrantės mokykla- valstybės šimtmečio proga sulaukė išbandymų. Ši mokykla turi turtingą istoriją, niekada nebuvo uždaryta, atlaikė karus, okupacijos laikotarpius. Tačiau Lietuvai atkovojus nepriklausomybę dėl netinkamų valdžios prioritetų į mūsų šalį ateina mada, vajus uždarinėti mokyklas. Šio reiškinio mokykla, berods, neatlaiko. Mokykla nyksta keliais etapais, darant klaidas.

Pirma. Vykstant privatizacijos vajui, mokykla prarado pastatą, kuris dabar vadinamas „Vila Flora“, ir mokyklos kieme stovintį pagalbinį pastatą. (Būtų buvę lengva spręsti vėliau iškilusį bendrabučio klausimą.)

Antra. Įvykdžius mokyklos pastatų renovacijas, senasis mokyklos pastatas tapo Liudviko Rėzos kultūros centru (prarastos patalpos neleidžia kurti idėjas, kurioms tų patalpų reikėtų).

Trečia. Vaikų namų „Aušros žvaigždės“ iškeldinimas iš Žalio kelio gatvėje esančių kareivinių. (Krašto apsaugos sistemos klaida. Žlugo Jūrų kadetų mokykla, dėl to ir neberuošiami būsimieji karininkai. Jei yra Lietuvos priešų, tai tuo jie labai džiaugiasi). Mokyklos šeimininkai (Neringos savivaldybė) nesugebėjo „Aušros žvaigždės“ apgyvendinti Juodkrantėje.

Ketvirta. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus, dėl ekonominių nuostolių, dėl šeimininkų keistokų prioritetų ir negebėjimo išspręsti susidariusių problemų mokykla uždaroma. (Kol kas kelias klases nuomoja Neringos meno mokykla. Kiek ilgai?)

Penkta. Nusprendžiama mokyklos patalpas išnuomoti KNNP direkcijai, kuri svarsto, kaip geriau čia įsikūrus. Sprendžia, kurias sienas griauti, o gal apsimokėtų ir dalį pastato sunaikinti? Dirbau parko direkcijoje kultūrologu. Kai ko ten išmokau, praplėčiau savo akiratį. Neturiu nieko prieš šią įstaigą, tik manau, kad čia ji smenga į didžiulę istorinę klaidų virtinę. Dirbau ir šioje mokykloje. Suvokiu mokyklos reikšmę miestelio bendruomenei. Nelieka švietimo įstaigos, gyvenvietė pasmerkiama nykimui. Pavyzdžiui, Gotlando sala merdėjo, kol neatsirado mokymo įstaiga su daugybe studentų. Pafantazuokim, gal galėtų Juodkrantėje įsisteigti koks nors „Gyvybės kultūros“ institutas, ar kurio nors universiteto filialas.

Atskirą nuomonę turiu ir dėl mokyklos pastatų. Turtinga pastatų istorija tiek architektūrine, tiek kultūrine prasme. Vizualiai pavykusi rekonstrukcija. Eksterjeras priderintas prie vilų rajono. Jaukus, harmoningas interjerų sukomponavimas. Daugeliui smagu užeiti į savo buvusią klasę. Todėl manau, kad verta pagalvoti, ar neįtraukus Juodkrantės mokyklos pastatų ansamblio į kultūros paveldo sąrašą, kaip kultūrinį ir istorinį paminklą (šiuo metu sąraše tik senasis mokyklos pastatas). Parko direkcija turėjo tikrai vertą dėmesio variantą keltis į Smiltynę. Visur savi pliusai ir minusai. Bet jei apsispręsta įsikurti Juodkrantėje, turiu pasiūlymą.

Dar nesibaigus Raganų kalno ekspozicijai, visų akys užkliūva už parduodamo statinio griuvėsių. Jei juos nupirktų direkcija, nugriautų ir pastatytų pastatą ar kelis, pritaikytus savo ir turistų poreikiams, manau, dėkingi būtų visi. Būtų išvengta galimai nereikalingos konkurencijos su Liudviko Rėzos kultūros centru.

Jei šie siūlymai būtų atmesti, gal atkreiptumėte dėmesį į dar vieną: direkcija jau turėjo ekspozicines patalpas Smiltynėje. Eksponatų likimas neaiškus. Kai kurie turbūt gamtos muziejuje. Manau, kad ten jie ir turi likti. O atraktyvios ekspozicijos idėja, dėl kurios norima griauti Juodkrantės mokyklos sienas, atrodo pasenusi. Gal geriau būtų įrengti šiuolaikines kino klases, sukurti pilnus efektų dokumentinius, mokslinius filmus, pritaikytus turistams.

O kodėl neapmokius specialistų ir visais metų laikais neorganizavus atraktyvių, pažintinių ekskursijų į gamtą? Aprengti lankytojus spec. rūbais – žiemą tinkamais stintauti, pavasarį, rudenį apsaugančiais nuo lietaus. Kažką panašaus mačiau Lafotenų salose Norvegijoje, ledo skulptūrų.

Labai prašau visų neįsižeisti dėl šiame laiške pasitaikančios kritikos. Tai tik mano nuomonė, kuri gali būti ir klaidinga, nes neklystančių nėra. Siunčiu ją Jums, norėdamas geresnių sprendimų, kurie tiktų visiems ir vėliau niekas jų nelaikytų klaidingais. Maloniai lauksiu atsakymų.


    2019-10-29

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt