Miestas, Svarbu

Dangėje prašoma įkurdinti karinį laivą (20)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-10-29


Lietuvos kariuomenei nebereikalingas minų paieškos laivas „Sūduvis“ galėtų būti prišvartuotas Dangės krantinėje ir tapti traukos objektu. Tokio pasiūlymo sulaukė uostamiesčio valdžia, tačiau ji nori pasitarti ir su Klaipėdos senamiesčio bendruomene, ir su Dangės upėje irkluojančiais sportininkais.

Laivas “Sūduvis”. lietuvoskariuomene.lt nuotr.

Į Klaipėdos savivaldybę kreipėsi Lietuvos jūrų muziejus. Jis planuoja perimti jau nebenaudojamą laivą „Sūduvis“. Jame planuojama įrengti ekspoziciją, rengti edukacines programas. Tačiau problema ta, kad Lietuvos jūrų muziejus neturi krantinės, kur galėtų laivą prišvartuoti, todėl ir kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę. Pirmadienį vykusiame pasitarime svarstytos galimybės laivą prišvartuoti prie Dangės krantinės, netoli „Meridiano“, arčiau Jono kalnelio.

„Pasiūlymas yra labai įdomus, tačiau kyla nemažai ir politinių, ir techninių, ir net estetinių klausimų. Į visus juos reikia atsakyti, tik tada imtis projekto įgyvendinimo“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Jo žodžiais, Klaipėdos savivaldybei priklauso tik tos Dangės krantinės, kurios yra nuo Biržos tilto Jono kalnelio link. Tad tik apie jas, kaip apie tinkamas „Sūduviui“, ir galima kalbėti.

„Tačiau reikia įvertinti, ar prišvartuotas laivas netrukdytų laivybai Dangėje. Be to, juk šalia yra sutvarkyta Klaipėdos irklavimo bazė, sportininkai šioje Dangės vietoje treniruojasi, tad kyla klausimas, ar „Sūduvis“ jiems netrukdytų. Be to, manau, reikia atsiklausti ir senamiesčio bendruomenės, kaip ji reaguotų, jei laivas būtų prišvartuotas prie Dangės krantinės. Tačiau visų pirma reikia politinio sprendimo. Miesto politikai turėtų apsispręsti, ar toks projektas reikalingas miestui“, – kalbėjo A. Cesiulis.

Jo paties nuomone, Dangės upėje prišvartuotas laivas būtų įdomus ir miestiečiams, ir turistams, nes jame numatoma įrengti ekspoziciją, rengti edukacines programas.

„Daugelyje užsienio miestų yra prišvartuoti istoriniai laivai ir jie turistams įdomūs. Mes taip pat galėtume tai išnaudoti. Idėja gera, bet ją reikia realizuoti taip, kad visi būtų patenkinti“, – teigė vicemeras.

Laivas „Sūduvis” (M52) pastatytas 1958 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978-1979 m. laivas buvo modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą. 1999 m. birželio 22 d. laivas perduotas Lietuvai. 47 metrų ilgio laivas išskirtinis tuo, kad jo korpusas yra medinis, tačiau labai gerai išsilaikęs. Šis laivas Lietuvos kariuomenei nebereikalingas, todėl netrukus baigs savo tarnybą.

„Sūduvio“ brolis dvynys – laivas „Kuršis“ – pernai buvo utilizuotas, nors kelerius metus gyvavo idėja jį prišvartuoti Dangės upėje ir paversti jaunimo viešbučiu.

Tokiai idėjai buvo pritarusi ir Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija. Ji net nurodė krantinę, kurioje būtų galima įkurdinti „Kuršį“ – prie Jono kalnelio, netoli „Meridiano“.

Svarstyta, jog „Kuršyje“ galėtų būti įrengtas 18 vietų jaunimo viešbutis, taip esą būtų surinka lėšų išlaikyti laivą.

Tačiau tokia idėja galiausiai žlugo, nes neatsirado nei norinčių, nei galinčių prižiūrėti nurašytą „Kuršį“. Be to, karinių laivų niekam negalima parduoti ar naudoti komercijos tikslais.

„Kiek man pavyko sužinoti, „Kuršio“ niekas nenorėjo perimti, nes jo būklė buvo bloga. Lietuvos jūrų muziejaus atstovai patikino, kad „Sūduvio“ situacija yra kitokia – laivas prižiūrėtas, jam remonto nereikia. Todėl tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kaip jį išsaugoti, ir jis taps dar vienu jūrinės valstybės simboliu“, – vylėsi A. Cesiulis.


2019-10-29

20 komentarai apie “Dangėje prašoma įkurdinti karinį laivą”

  1. 1. Laivas „SŪDUVIS“ stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas rašo tinklaraštyje ir nežino kur stovi Klaipėdoje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”, rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodąjį garvežį.

  2. Senamiestyje karinis laivas ! Jūs ką, nuo proto nušokote? Tai gal atstatome patranką, buvusią Pergalės (dab. Lietuvininkų) aikštėje. Matyčiau tik vieną tinkamą vietą prie Jūrų muziejaus.

  3. Karo laivas turėtų būti eksponuojamas buvusių Laivų kapinių prieplaukoje. Nuo jos netoli iki buvusios Priešlėktuvinės gynybos baterijos liekanų . Tad už II perkėlos galėtume turėti puikų karo istorijos kompleksą . Tai būtų naujas ir įdomus turistų traukos centras pietinėje miesto dalyje.

  4. Didžiausias čia klausimas kyla kur tą laivą statyti reikia tai tų variantų yra tarkim: Prie piliavietės kažkur būtų galima pastatyti, ekspozijai, edukacijai ar net gal kažkoks ,,pabėgimo kambarys” pačiam laive, o dėl išsaugojimo matau visi pritaria.

  5. Manau galėtų stovėti kiek toliau link marių, prie merijos, prieš boso turtą

  6. Kuo ypatinga senamiesčio bendruomenė? Kitų bendruomenių Klaipedos mieste nėra?! Čia miesto centras, vieta aktuali visiems žmonėms atvira ir vienintelė tikra unikali su savo istorija. Paklauskite senamiesčio bendruomenės ar jiems patinka Bastionų tilto projektas su Danės gatvės platinimu iškertant visus medžius dėl parkavimo muzikiniui? Ar jiems patinka Atgimimo aikštėje iškertant visus medžius, todėl kad požeminiai garažai Muzikiniui įrengiami bus?… Laivas minimali problema, lyginant su pseudoprojektų senamiestyje katastrofa….

  7. Toks laivas būtų labai Klaipėdai naudingas jūrinės kultūros akcentas, atviras visuomenei ir naudingas miestui. Mano kuklia nuomone, tai nėra upeivių barža, jei turite suvokimo ką tai reiškia. Ir tai nėra dar viena kebabinė, ar “viešalka” reklamai upėj. Šis laivas nieko blogo Klaipėdai nepadarė, kad jį į adatas paleisti, ar gėdingą istorijos galą jam sukurti. Šioje Kuršmarių pusėje jis būtų naudingas, atviras žmonėms ir turistams ir realiai veiktų – o šalia Jūrų muziejaus ant kranto – tik dar vienas griozdas krante. Bet jei kada nors Klaipėda atsibustų, prasikrapštytų akeles, kad ji labai-labai nori tos jūrinės kultūros, kad ji yra ne vien uostas kažkieno išgalvotiems rekordams ir milijonų skalbykla, o tikras, šiuolaikiškas ir europietiškas uostamiestis – tokio laivo vieta tikrai atsirastų istoriniame Žiemos uoste, kur būtų atkurta erdvė be tvoros į miestą, uosto ir miesto sintezės vieta, kaip kadaise Klaipėdos/Memelio uoste kad buvo, kur vandens energijos, miesto gyvenimo ir jūros verslų mixas kuria tą vien uostamiesčiuose esančią atmosferą ir ypatingo miesto aurą – visiškai nesuprantamus dalykus mūsų savivaldybės name sutūpusiems žmonėms.

    “… valdžia nori pasitarti su Senamiesčio bendruomene, ir su Dangės upėje irkluojančiais sportininkais”. Puiku, laukiam visų minėtų dialogo dalyvių nuomonių viešai ir tolimesnės diskusijos.

    • p. GintaraiR. Nelįskite prie mūsų Žiemos uosto. Kaip Jūs drįstate galvoti ir siūlyti už mus? Žiemos uostą mes užverčiame ir čia planuojame krauti geležies rūdą. Tai generuoja pajamas ir tuo labai dera prie gerovės valstybės politikos. Mes esame taiki kompanija ir taikus civilizuotas uostas tad jokie militaristiniai „Sūduviai“ nesuderinami nei su mūsų taikia Achemos politika nei su nuostabiu taikaus miesto pramoniniu kraštovaizdžiu. Sveikiname draugą A. Ceciulį su gražia iniciatyva ir savo ruožtu siūlome apsvarstyti galimybę šį kilnų, nepriklausomybės simbolį pastatyti Atgimimo aikštėje apsodinant gėlėmis. Ilgametę patirtį jau turime, nereikės tartis su irkluotojais. Tai kainuos ženkliai pigiau nei poliruotas dangaus skliautas tad ir senamiesčio bendruomenei labai patiks. Kurkime savo miestą pozityviai, tvariai ir draugiškai.

    • Jūrinės kultūros akcentas? Nuo kada militaristinis objektas patampa kultūra? Patrankas, tankus, lėktuvus ir karo laivus labai mėgsta mūsų “gerieji” kaimynai. Jau geriau tegu būna upeivių barža kaip Amsterdame, nei dar viena Aurora. Tas karo kateris atrodo juokingai ir turistų juo nenustebinsim.

    • Visos pasaulio jūrinės, o ne artojų valstybės turi karinius jūros laivynus, kurie yra jūrinės tradicijos ir kultūros dalis. Nuo amžių amžinųjų įtaką ir klestėjimą valstybėms niekas ant lėkštelės nenešė, o viską tekdavo jeigu ne patiems užkariauti, tai mokėti ir turėti kuo apsiginti. Ne karinis laivynas kaltas, kad Lietuva niekada nesuprato sostinės-uosto vaidmens ir savo politiką dažniausiai į Rytus kreipė. Perfrazuojant posakį apie kariuomenes – kas nemaitina ir negerbia savo laivyno, tas šeria ir leidžiasi dusinamas svetimo. Juoko dėlei – va, prisikviesim kinus išorinio uosto statybai, kaip uosto vadukai kad ilgus metus mums žadėjo – garantuotai gausim ir jų laivyną, tie tai moka savo investicijų saugumu pasirūpint 🙂 Lietuvoje, kaip ir visur, turi būti gerbiami kiek komercinis laivynas, tiek žvejybinis, karinis ir pramoginis laivynai – jie visi yra sudėtinėmis jūrinės valstybės dalimis. Turi būti – bet tikrai nėra ne tik gerbiami, nėra ir vertinami, o naikinami – ir nei jūrinė kultūra, nei tradicija šioje šalyje beveik niekam nėra įdomi. Tamstos nuomonė taip pat patvirtina… Na, bent jau šaukštų-samčių pagerintų valstybė kartais nuperka, didelis ačiū. Tai ar pavarysite dabar, kad amerikonus militaristus tai šeriam, kaip negerai meškas už ūsų tampyti, taikos balandžiai, reikia draugauti mir-drūžba-balalaika, kiek pinigų pensijoms liks 🙂 Pirmyn.

  8. jau tampa kitiems nereikalingų senų daiktų priglobėja? Kaip muziejaus eksponato nauda abejotina, o išlaikysime mes – mokesčių mokėtojai.

  9. Joks čia simbolis. Tiesiog eksponatas. Tegu jūrų muziejus šį katerį pasistato ant kranto šalia kitų laivų į kolekciją. Manau Dangėje jam ne vieta.

  10. Žinoma, būtų galima jį ir įdarbinti, pritaikant edukacijai, kitoms patirtims kariniame laive ar net nakvynei. Puikiai išsilaikęs laivas. Labai papuoštų ir įtvirtintų Merdiano krantinės paskirtį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt