Prof. dr. Volker Wittpahl iš Vokietijos Klaipėdos universitetui padovanojo II pasaulinio karo propagandinių skrajučių kolekciją. Profesorius pasirinko būtent Klaipėdą, nes palaiko gerus ryšius su miesto universitetu, o, be to, tokių dokumentų Lietuvos archyvuose greičiausiai nėra, kai Vokietijoje jų yra išlikę nemažai.

Artūro Maslak nuotr.

Nacistinės Vokietijos propagandinė medžiaga buvo leidžiama angliškai ir nukreipta į kareivius dažnai su potekste, kad jie nebedalyvautų kare.

Pavyzdžiui, vienoje skrajučių parašyta: „Vyriškiai mėgsta blondines, tačiau blondinės mėgsta sveikus vyrus, ne luošius. Ar esi įsitikinęs, kad tu būsi tas laimingasis? Būtent taip galvojo dešimtys tūkstančių sužalotųjų ir suluošintųjų, kol į juos nepataikė“.

Tuo tarpu Sąjungininkų skrajutėse buvo labai įvairi medžiaga, pateikiama vokiškai. Pradedant žiniomis apie įvykius fronte, baigiant informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo bombardavimo, kaip ir kur trauktis, kad nežūtum. Taip pat buvo platinami savotiški leidimai – skrajutės, kurios reiškė garantiją, kad jeigu pasiduosi Sąjungininkams, nebūsi sulaikytas ar sušaudytas.

Klaipėdos universiteto prof. dr. Vygantas Vareikis sako, kad Vokietijoje tokių skrajučių išlikę daug, tačiau Lietuvoje neturime nieko panašaus.

Artūro Maslak nuotr.

„Ši kolekcija brangi kaip materialinis elementas ir kaip realus dokumentas, menantis, kaip propaganda buvo vykdoma karo metu. Tų lapelių buvo milijonai. Rytų fronte taip pat pasiduoti buvo raginami Sovietų Sąjungos kariai, tačiau pas mus tokių fizinių istorijos liudijimų neišliko“,– kolekcijos svarbą įvertino V. Vareikis.

Kolekciją dovanojantis profesorius iš Vokietijos sako, kad šios skrajutės svarbios, nes jos liudija istoriją ir kaip propaganda veikė karo metais. Anot jo, dovanotieji dokumentai turėtų būti įdomūs ir naudingi vietos mokslininkams, ypač tiriantiems karybos istoriją Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.

Vokietijos įmonės VDI/VDE Inovacijų ir technologijų instituto vadovas V. Wittpahl šią kolekciją gavo padedamas savo dėdės, kuris jas surinko dirbdamas prie bombų nukenksminimo Vokietijos Šiaurės Reino ir Vestfalijos regione. Dėdė jam dar jaunam dovanojo šias skrajutes, stengdamasis motyvuoti sūnėną siekti savo svajonių ir tapti istoriku bei archeologu.

Vokietijos ir Sąjungininkų aljanso propagandinės skrajutės buvo platinamos sukišant jas į bombų kiaurymes, o nuo smarkaus vėjo krentant bombai skrajutės dažniausiai išsibarstydavo po apylinkes.

„Įsivaizduokite, guli sužeistas po sprogimo ir dar krenta demoralizuojantys popieriukai, raginantys pasiduoti“, – pavyzdį, kodėl tokios frazės paveikdavo karius, pateikė profesorius.