Klaipėdos savivaldybė iš naujo ieškos verslo atstovų, kurie norėtų ir galėtų buvusios II vandenvietės vietoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti didžiulį sporto ir laisvalaikio kompleksą. Koncesijos konkursą skelbti iš naujo nuspręsta, nes prieš tai vykusiame pasigesta konkurencijos.
„Atvira Klaipėda“ rašė, jog Klaipėdos savivaldybė buvo paskelbusi pirmą savo istorijoje koncesijos konkursą, kai jį laimėjusiai įmonei būtų pavestas ir projektavimas, ir statyba.
Numatyta, jog konkurso laimėtojas turėtų suprojektuoti, pastatyti ir valdyti naują sporto ir laisvalaikio kompleksą Klaipėdoje. Savivaldybė savo ruožtu įsipareigotų 23 metus iš komplekso valdytojo pirkti atitinkamą kiekį paslaugų, o pasibaigus sutarčiai kompleksas taptų jos nuosavybe. Preliminariai numatyta, kad savivaldybė už perkamas paslaugas kasmet galėtų sumokėti po daugiau nei 800 tūkst. eurų, tačiau ši suma ir yra derybų objektas.
Valdininkų nenudžiugino tai, jog konkurse sulaukta tik vieno pasiūlymo. Vokai buvo atplėšti spalio pradžioje.
„Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad galime atmesti pasiūlymus, jei yra pateikiami mažiau nei du. Šia galimybe ir pasinaudojome, nors pasiūlymą pateikęs dalyvis atitiko kvalifikacinius reikalavimus, jo galėjome prašyti išsamesnio pasiūlymo, kad įvardytų sumą, kurios kasmet tikisi iš savivaldybės. Esmė ta, kad jei derėsimės tik su vienu dalyviu, nieko gero nebus. Todėl ir nuspręsta konkursą skelbti iš naujo. Paklausimų dėl konkurso buvo nemažai, sulaukėme prašymų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, sąlygas buvo pasiėmęs ne vienas ir ne trys potencialūs dalyviai. Matydami tą susidomėjimą, konkursą skelbsime iš naujo ir tikėsimės daugiau dalyvių. Kuo didesnė konkurencija, tuo palankesnes sąlygas galime išsiderėti“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Skaičiuojama, kad investuoti į šį objektą reikėtų beveik 12 mln. eurų.
Konkurso sąlygose buvo numatyta, jog naujajame objekte turėtų būti transformuojama universali sporto erdvė, skirta krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui, kitoms sporto šakoms, o jos plotas turi siekti ne mažiau nei 5 tūkst. kv. m. Taip pat čia turėtų būti dvi ledo ritulio aikštelės su ne mažiau kaip 650 sėdimų vietų ir dar po vieną krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo aikštę bei tris tinklinio ir penkias badmintono aikšteles.
Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad sporto kompleksas turi būti suprojektuotas, pastatytas ir įrengtas bei pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas ne ilgiau nei per 32 mėnesius nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos.
Anot E. Simokaičio, šiuo metu baigiamos derinti naujo konkurso sąlygos ir jis netrukus bus paskelbtas. Vokai su pasiūlymais bus atplėšti jau kitais metais.
„Turime šansą organizuoti tokį konkursą, kuriame tikrai galime tikėtis gauti geriausius pasiūlymus. Mūsų niekas neremia prie sienos, nespaudžia jokie terminai, todėl paieškos gali būti ilgesnės, bet kokybiškesnės“, – teigė E. Simokaitis.
Paklaustas, ar verslininkams gali būti patrauklu investuoti į tokį objektą 12 mln. eurų ir kasmet tikėtis apie 800 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto, E. Simokaitis tvirtino, jog parengtame investiciniame projekte aiškiai nurodyta, jog sporto kompleksas gali veikti pelningai.
„Juk vis tiek didžioji dalis pajamų būtų iš komercinės veiklos“, – tikino pašnekovas.
Pats lankau ledo rituli.Arenos labai trūksta,kartais treniruotes buna ir 10 vakaro,nes nera laisvo ledo.Ledo arena klaipedoje labai reikalinga.
7. Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjui Edvardui Simokaičiui 2018-09-25 pristatinėjant investicinį projektą Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, jis minėjo, kad šis projektas jau buvo viešai pristatinėtas du kartus, nors nei vienas komiteto narys nei girdėjo apie tokius, nei dalyvavo. Pasak E.Simokaičio, pristatyme dalyvavę sporto federacijų ir susidomėjusio verslo atstovai pateikė savo siūlymus ir klausimus, į kuriuos buvo atsakyta. Iš dalyvavusių verslo atstovų buvo paminėti du: „Lords LB Asset Management“ bei „Infrastruktūra LT”. Pastaroji – Vitalijaus Kuodžio ir Pauliaus Baltrėno valdoma bendrovė, kuri per šią ir kitas tiems patiems akcininkams priklausančias kompanijas valdo Klaipėdos „Švyturio areną”, Klaipėdos naująjį baseiną, Palangos koncertų salę, Kauno „Girstučio” baseiną. Ilgi liežuviai plaka, kad Klaipėdos baseino atveju konkurso sąlygos buvo modifikuotos laaabai jau tinkamai vienam. Tam, kuris ir laimėjo. Todėl dar kartą – KOKIOS sąlygos nurodytos šiame projekte, kad susidomėjus daug kam, pasiūlymą galiausiai teikia tik vienas?
Čia jau žurnalistai pasidomės.
6. Atidavus pačiame miesto centre sklypą veiklai, kurios poreikis garantuoja pajamas, savivalda neturėtų įsipareigoti tokia didele kasmetine suma įsipareigoti 23 metus dengti menamą koncesininko veiklos riziką. Rekomenduotina išmokos-atlygio už koncesininko prisiimamą riziką suma (820’000 EUR kasmet visu 23 metus) galėtų būti 10 kartų mažesnė nei dabar numatyta. Patys investicinio projeko rengėjai nurodo, kad „dabartinė koncesijos sutarčių aiškinimo praktika krypsta ta linkme, kad koncesijos atveju pagrindinė investicijų (veiklos) grąža turėtų būti privataus investuotojo gaunama ne iš suteikiančiosios institucijos (viešojo sektoriaus), bet iš trečiųjų asmenų (rinkos). Per tuos 25 metus koncesininkas uždirbtų 20,7 mln. EUR pelno, arba 444 proc. nuo investuotų nuosavų lėšų (projekte nurodoma, kad nuosavos lėšos sudarytų 40 proc. projekto kainos, t.y. 4,67 mln. EUR).
Sako mažai susidomėjusių. Įdomu KAIP plačiai viešinamas projektas ir svarbiausia – KOKIOS sąlygos nurodomos susidomėjusiems.
5. Lietuvoje šiuo metu nuolat veikia 8 uždaros ledo ritulio arenos. Įsteigdami šalia jau esančios Akropolyje dar dvi, mes Klaipėdoje turėtume 30 proc. Lietuvos ledo arenų skaičiaus – ambicijos gerai, bet ar jos racionalios? Abejones tokio didelio sporto komplekso ploto poreikiu verčia abejoti ir projekto rengėjo „Peritus partners” naudojami vertinimo metodikoje kintamieji, kurie galėjo suklaidinti ir pačius rengėjus. Projekte pateikiama klaidinga informacija: „Identifikuota Projekto tikslinė grupė: Sportininkai – 9072 asmenys užsiimantys šiomis sporto veiklomis: badmintonas, dailusis čiuožimas, lauko tenisas, ledo ritulys, rankinis, futbolas, tinklinis. Šią tikslinę grupę sudaro Klaipėdos mieste organizuotai sportuojantys asmenys, kurių užsiėmimai numatomi naujame sporto centre. Sportininkams bus sudarytos sąlygos profesionaliai treniruotis ir siekti aukščiausių rezultatų.”
Kaip jau aptarėme, tai NETIESA: minėtas sporto šakas Klaipėdoje sportuoja tik 2305 asmenys, o 9072 – skaičius kiek iš viso sportuojančių asmenų yra Klaipėdoje.
4. Vertinimas remiasi prielaida, kad beveik visi badmintoną, dailųjį čiuožimą, lauko tenisą, ledo ritulį, rankinį, futbolą ir tinklinį sportuojantys klaipėdiečiai pastačius šį sporto centrą pereis sportuoti į jį (nurodytas dabar sportuojančių minimas sporto šakas klaipėdiečių skaičius sutampa su planuojamu pritraukti į naują sporto kompleksą). Klausimas – kas nutiks su šiuo metu tų sportuojančiųjų naudojama infrastruktūra? Ar tikrai Klaipėdai reikia 13 582 kv. m. ploto monstro, kai artimiausiu pavyzdžiu pateikiamas moderniausias daugiafunkcinis sporto kompleksas Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione – DELFI sporto centras, yra tik 4 500 kv. m. ploto (3 kart mažesnis nei planuojamas Klaipėdoje). Tiesa Delfi nėra ledo aikštės, bet ar nepakaktų šiuo metu investuoti į vienos ledo aikštės ir papildomų daugiafunkcinių sporto salių projektą, tuo būdu patenkinant bent 5 artimiausių metų poreikį, o vėliau, atsižvelgiant į galimas demografinių problemų skatinamas poreikio mažėjimo tendencijas, planuoti papildomą aikštymą. Jis galėtų atsirasti mieste šiauriau arba piečiau, tuo leisdamas subalansuoti transporto srautus, suteiktų galimybę panaudoti tuo metu geriausius technologinius sprendimus, sukurtų prielaidas konkurencijai (jei objektą valdytų skirtingi koncesininkai!) ir, reaguodamas į palaipsniui atsirasiančią sportuojančių masę, nesukurtų savo pertekline pasiūla esamos sporto infrastruktūros stagnacijos.
3. Peritus sprendimai skaičiuoja, kad Ledo ritulį sportuosiančių klaipėdiečių skaičius ateity bus 7-is kart didesnis, nei šiai dienai pritraukia antroji Lietuvos religija – krepšinis.? Krepšinį su visa jo pakankama infrastruktūra ir vyriausybės dominuojančia rėmimo politika, šiai dienai pritraukia 1655 žmonių, o ledo ritulys ateityje pritrauks 12045, dailusis čiuožimas 2030 žmonių. Pasvarstykite kiek tai realu. Latvijoje, su jų ilgus metus vykdoma subalansuota skirtingų sporto šakų skatinimo politika, ledo ritulį sportuoja 6699 žmonių – per pusę mažiau, nei prognozuoja „Peritus partners” Klaipėdai savo Investiciniame plane.Net visa Baltarusija su savo 9,5 mln. gyventojų ir didele meile šiai sporto šakai turi tik 4968 ledo ritulį sportuojančių.
2. „Peritus” savo parengtame investicijų projekte remiasi klaidingai apskaičiuotu planuojamu sportuosiančių skaičiumi: „2016 m. Klaipėdos m. sportuojančių asmenų skaičius buvo 9072. 2016 m. apie 44 proc. (2 305 asmenys) klaipėdiečių sportavo badmintoną, dailųjį čiuožimą, lauko tenisą, ledo ritulį, rankinį, futbolą ir tinklinį”.
PASTABA: 44 proc. nuo 9072 sportuojančių klaipėdiečių yra 3992, o ne 2305. Peritus sprendimai klaidingai nurodytė procentą nuo visų sportuojančių arba galutinį sportuojančių sporto šakas skaičių.
Šio komplekso Investinį projektą 2018 m. parengė UAB „Peritus sprendimai”. Skaičiau ir stebėjausi. Pasistebėkite ir Jūs:
1. UAB „Peritus sprendimai” vadovas yra Andrius Šiaudinis. A.Šiaudinis 5 metus (2004-2008 ir 2010-2011 metais) dirbo VŠĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra”, kuri atliko šio A.Šiaudinio įmonės parengto „Sporto ir laisvalaikio komplekso statyba“ projekto socialinės ekonominės naudos vertinimą, kuris pridedamas kaip priedas ir yra vienintelis ekspertinis vertinimas. A.Šiaudinis UAB „Peritus sprendimai” įkūrė 2018 m. gegužės mėnesį ir jau valdydamas šią konsultacinę bendrovę dar metus dirbo CPVA. Tai turėtų būti abejones dėl skaičiavimų pagrįstumo ir teikiamų rekomendacijų, tuo labiau, kad radau akivaizdžių prieštaravimų skaičiavimuose ir netikslumų, kurie tikrai turėjo sukelti krūvą klausimų realiai nešališkam auditoriui. Noriu tais netikslumais ir abejonėmis pasidalinti, kad įvertintumėte, patikrintumėte ir spręstumėte patys.
matyt pateike pasiulyma ne tas kuris turejo pateikti ir todel nuvyle savivaldybe