Penkių Klaipėdoje veikiančių organizacijų atstovai pasirašė kreipimąsi į premjerą, susisiekimo ministrą ir prezidentą, kuriame išreiškia savo nepritarimą planuojamam valstybinės įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pertvarkymui į akcinę bendrovę.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pelningiausia valstybės įmonė ir skaidriausiai dirbanti visoje Europos Sąjungoje neturi būti reformuojama, nes pertvarkant šią įmonę, valstybinis sektorius susilpnės, valstybė neteks dalies pajamų, valstybės įtaka į šalies jūrinį saugumą ir ekonomiką sumažės, sumažės valstybės įtaka miesto infrastruktūrinių ir kultūrinių projektų vykdymui, gali kilti korupcinės apraiškos, valdant ir keičiant valstybinį turtą. KVJUD pavertimas į  akcinę bendrovę yra šalies valstybinio sektoriaus menkinimas. <…> Prašome įsiklaustyti į mūsų nuomonę, galimas neigiamas pasekmes Lietuvai ir nepritari iniciatyvai VĮ KVJUD reformai į akcinę bendrovę”, – rašoma kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius, Asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka.

Anot jų, anksčiau vykdytos valstybinio sektoriaus reformos „primena blogą ir karčią patirtį, dėl kurios Lietuvos valstybės ekonomika prarado dalį stipraus valstybinio sektoriaus, neteko reikšmingos dalies Lietuvos ekonomikos potencialo augimo.

„Sunaikinti Lietuvos prekybos, žvejybos laivynai ir susietos jūrinės įmonės, dėl ko 34 tūkst. žmonių prarado darbą. Taip pat nevykusiai buvo vykdomas Šventosios uosto atstatymas, kuris atnešė nemažus nuostolius šalies finansiniams ištekliams, o atkurtas Šventosios uostas galėtų turėti didžiulę reikšmę visai Vakarų Lietuvos regiono ekonomikai ir ūkio potencialo augimui. Pertvarkant Lietuvos dujų ūkį, šalies gyventojai patyrė 5 mlrd. litų nuostolį, jau nekalbant apie LEO LT įmonės pertvarką ir t.t.”, – rašte dėsto jo autoriai.

Vyriausybė dar 2018 m. buvo pritarusi valstybės įmonių pertvarkos planui, numatančiam Lietuvos oro uostų, „Oro navigacijos“, KVJUD, Vidaus vandens kelių direkcijos ir kitų įmonių pertvarkymą į akcines bendroves. Tačiau šių metų liepą tokie planai ministrų kabineto sprendimu atidėti iki kitų metų liepos, pripažinus, kad nebus spėta laiku įvykdyti reformų.

Susisiekimo ministerija agentūrai BNS beveik prieš porą savaičių teigė, jog įstatymų projektai dėl Uosto direkcijos ir kelių kitų valstybės įmonių pertvarkymo jau pateikti Seimui ir tikimasi, kad netrukus jie bus priimti. Tokiu atveju pertvarką tikimasi baigti kitų metų viduryje ir kartu paskirti naują Uosto direkcijos vadovą.