Prieštarauja Uosto direkcijos reorganizacijai

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2019-10-29

Penkių Klaipėdoje veikiančių organizacijų atstovai pasirašė kreipimąsi į premjerą, susisiekimo ministrą ir prezidentą, kuriame išreiškia savo nepritarimą planuojamam valstybinės įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pertvarkymui į akcinę bendrovę.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pelningiausia valstybės įmonė ir skaidriausiai dirbanti visoje Europos Sąjungoje neturi būti reformuojama, nes pertvarkant šią įmonę, valstybinis sektorius susilpnės, valstybė neteks dalies pajamų, valstybės įtaka į šalies jūrinį saugumą ir ekonomiką sumažės, sumažės valstybės įtaka miesto infrastruktūrinių ir kultūrinių projektų vykdymui, gali kilti korupcinės apraiškos, valdant ir keičiant valstybinį turtą. KVJUD pavertimas į  akcinę bendrovę yra šalies valstybinio sektoriaus menkinimas. <…> Prašome įsiklaustyti į mūsų nuomonę, galimas neigiamas pasekmes Lietuvai ir nepritari iniciatyvai VĮ KVJUD reformai į akcinę bendrovę”, – rašoma kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius, Asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka.

Anot jų, anksčiau vykdytos valstybinio sektoriaus reformos „primena blogą ir karčią patirtį, dėl kurios Lietuvos valstybės ekonomika prarado dalį stipraus valstybinio sektoriaus, neteko reikšmingos dalies Lietuvos ekonomikos potencialo augimo.

„Sunaikinti Lietuvos prekybos, žvejybos laivynai ir susietos jūrinės įmonės, dėl ko 34 tūkst. žmonių prarado darbą. Taip pat nevykusiai buvo vykdomas Šventosios uosto atstatymas, kuris atnešė nemažus nuostolius šalies finansiniams ištekliams, o atkurtas Šventosios uostas galėtų turėti didžiulę reikšmę visai Vakarų Lietuvos regiono ekonomikai ir ūkio potencialo augimui. Pertvarkant Lietuvos dujų ūkį, šalies gyventojai patyrė 5 mlrd. litų nuostolį, jau nekalbant apie LEO LT įmonės pertvarką ir t.t.”, – rašte dėsto jo autoriai.

Vyriausybė dar 2018 m. buvo pritarusi valstybės įmonių pertvarkos planui, numatančiam Lietuvos oro uostų, „Oro navigacijos“, KVJUD, Vidaus vandens kelių direkcijos ir kitų įmonių pertvarkymą į akcines bendroves. Tačiau šių metų liepą tokie planai ministrų kabineto sprendimu atidėti iki kitų metų liepos, pripažinus, kad nebus spėta laiku įvykdyti reformų.

Susisiekimo ministerija agentūrai BNS beveik prieš porą savaičių teigė, jog įstatymų projektai dėl Uosto direkcijos ir kelių kitų valstybės įmonių pertvarkymo jau pateikti Seimui ir tikimasi, kad netrukus jie bus priimti. Tokiu atveju pertvarką tikimasi baigti kitų metų viduryje ir kartu paskirti naują Uosto direkcijos vadovą.

Žymos: | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Uostas ir jūra

Rengiamas placdarmas naujam Uosto direkcijos pastatui

Uosto direkcija jau ieško rangovo, kuris pastatytų bei rekonstruotų krantines, ties kuriomis iškils ir naujasis jos administracinis pastatas bei švartuosis ...
2024-06-10
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Piliavietės grįžimas miestui: istorija jau siekia pusšimtį metų II 

1974-ųjų balandžio 5-ąją Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas (VK) priėmė istorikų kompromisiniu vadinamą sprendimą, tapusį pirmuoju atspirties tašku dešimtmečius trukusioje piliavietės ...
2024-06-08
Skaityti daugiau

Mums rašo

Ar mums dar liks gėlo vandens?

Kodėl taip taškomas mūsų gėlas vanduo? Gal todėl, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje. Lietuva ...
2024-06-05
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This