Švietimas

Patirties semiasi ir Islandijoje

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-11-04


Trys Klaipėdoje, Girulių miške, įsikūrusios „Miško mokyklos“ pedagogės (vadovė Dovilė Urbanavičienė bei mokytojos Rasa Gulbinienė ir Ugnė Tumusienė) nesenai viešėjo Islandijoje.

Anot pranešimo spaudai, „Miško mokykla“ koordinuoja vieną iš „Erasmus+” programos remiamų projektų – „Development of Innovation“. Šiame mokymosi projekte dalyvauja keturių šalių darželiai: „Miško mokykla“ iš Lietuvos, „Highway Farm Activity Center“ iš Anglijos, „Stekkjaras – leiksoli“ iš Islandijos ir „Stramash Outdoor Nurseries“ iš Škotijos su keturiais darželių padaliniais.

Susitikimas Lietuvoje įvyko dar šių metų sausį. Birželį visų projekte dalyvaujančių darželių atstovai lankėsi Anglijos darželyje, o visai nesenai, spalį, visi susitiko Islandijoje, o kitų metų kovą laukia Škotija.

Tradicinio islandų darželio kiemas papildytas daiktais be paskirties, laisvo vaikų žaidimo skatinimui.

Projekto tikslas yra semtis patirties iš partnerinių darželių įrenginėjant lauko erdves ir darant praktinius projektus drauge su vaikais bei taip skatinti vaikų akademinį, fizinį, emocinį ir socialinį pažangumą. Organizacijoms, užsiimančioms lauko pedagogika, labai svarbu nuolat gerinti darbuotojų kvalifikaciją, nes Lietuvoje tokios pakraipos mokymų labai trūksta.

Daugiausia dėmesio šiame projekte skiriama lauko erdvių plėtrai bei praktiniams užsiėmimams lauke. Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turi sukurti bent dvi ilgalaikes lauko erdves, kurios įkvėptų bei paskatintų vaikų mokymąsi (akademinį, socialinį, emocinį, fizinį).

„Miško mokykloje“ Giruliuose pagal šį projektą jau yra sukurtos erdvės kieme, kur vaikai gali „nematomi“ pabūti vieni ir turėti savo erdvę. Tokiu būdu vaikai jaučia, jog jais pasitikima, atsiranda erdvės poilsiui, nes ne kasdien ir ne visuomet vaikai nori dūkti, žaisti ir bendrauti.

„Miško mokykla” jau adaptavo gerąją patirtį – knygų skaitymą kieme. Pavėsinėje yra sudėta krūvelė knygų, kurias vaikai gali pasiimti ir susėdę po medžiu pavartyti ar paskaityti. „Miško mokykla“ jau yra pasinaudojusi laisvės idėja, nes joje nėra tvorų aplink teritoriją. Auklėtojai su vaikais yra nusistatę darželio ribas, atskyrę jas virvelėmis, nuolat pasitikrina su vaikais, ar visi gerai supranta darželio teritoriją. Tokiu pat pasitikėjimo principu vyksta ir  žygiai į mišką, kur taikomos bendrai sutartos taisyklės bei naudojamas švilpuko signalas: vienas sušvilpimas reiškia, jog visi turi skirti dėmesį auklėtojai, du sušvilpimai – visi susiburti į ratą aplink auklėtoją. Vaikai yra išmokę nuolat sekti, kur yra auklėtojas.

Purvo (vulkaninio smėlio) virtuvėlė

„Miško mokyklos” pedagogai puikiai pritaikė ir Lietuvoje bei užsienio šalyse išmoktus maisto receptus, kai ant laužo drauge gaminami skanėstai: lydomas šokoladas, spragėsiai ar vietinių arbatžolių arbatėlės.

„Darželis, kuriame mes dabar lankėmės Islandijoje, nėra miško darželis. Tai valstybinis humanistinės pakraipos darželis, kuriame taikoma Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo metodika, lavinanti vaikus per skirtingas meno pakraipas, taip išreiškiant kiekvieno individualumą“, – pranešime spaudai cituojama Dovilė Urbanavičienė.

Ji pasidžiaugė, kad jų kolegos iš Islandijos yra labai imlūs bei daug ką jau adaptavo po vizitų Lietuvoje bei pas partnerius Anglijoje. Pasak pašnekovės, Islandijoje dar nėra susiformavusi miško darželių praktika, tad jie neturi pakankamai patirties ir godžiai sėmėsi žinių iš Lietuvos, Škotijos bei Anglijos darželių.

„Islandai labai geranoriškai ir maloniai bei šiltai priėmė ne tik mus, bet ir mūsų patirtį bei patarimus. Jie išties daug paaugo nuo projekto pradžios. „Stekkjaras – leiksoli“ darželyje mus sužavėjo laisvė. Auklėtojai čia vaikais besąlygiškai pasitiki ir suteikia jiems laisvę pasirinkti. Taip, juos prižiūri auklėtojai, tačiau visi bendrai yra nusistatę aiškias ribas. Pavyzdžiui, auklėtojai su vaikais susitaria stoteles, kur reikia sustoti, kai eina į mišką. Tuomet nereikia nei šaukti vaikų vardais, nei gaudyti jų. Mes taip pat tokią praktiką savo darželyje naudojame, tausojame savo jėgas, o ir vaikai jaučiasi svarbūs, savarankiški ir gebantys daryti poveikį. Norėtųsi tokius santykius dažniau matyti mūsų lietuviškuose tradiciniuose darželiuose“, – pasidalino pastebėjimais mokytoja Rasa Gulbinienė.

„Miško mokyklos“ vadovė D. Urbanavičienė sako likusi sužavėta islandų auklėtojų kūrybiškumu.

„Atrodo, tose vietose, kur galėtų būti „galvos skausmas“, jie pažvelgia į viską kūrybingai. Pavyzdžiui, ilgame koridoriuje, kurio gale yra rūbinė ir kabinami vaikų lauko drabužėliai, siaura kiliminės dangos juosta tapo tilteliu, akį traukia spalvingi raidžių ir skaičių lipdukai ant grindų, lietaus balučių atvaizdai bei kitokios įdomybės. Tai padaryta tam, kad vaikai sustotų ir nelėktų galvotrūkščiais pakeliui į savo grupeles. Taip pedagogai išsprendė problemą per kūrybiškumą, o vaiko dėmesys nukreipiamas ir netgi įsitraukiama į lavinančias veiklas“, – pasakojo D. Urbanavičienė.

Kiliminės dangos tiltelis – įsibėgėjimo stabdis ilgame koridoriuje.

Mokytoją Ugnę Tumusienę bene labiausiai nustebino Islandijos gamta.

„Ten nėra medžių. Toks jausmas apėmė, kad atsidūrėme Mažojo princo planetoje arba mėnulyje. Islandijoje užsiėmimus nulemia gamta. Keista mums buvo matyti, kad jų laužavietė senai kurta, kas pas mus Lietuvoje – kasdienybė. Tačiau logiškai pamąsčius, tas keistumas dingo, juk pas juos visai nėra medienos. Keista ir tai, kad nėra tokios žemės, kaip pas mus. Pas juos – vulkaninis smėlis vietoje dirvos. Tentinių pastogių islandų darželiai lauke neturi ir tai savaime suprantama, nes pas juos siaučia stiprūs vėjai, tad pastogės ar užuovėjos pasidaryti lengvai ir paprastai neįmanoma. Mes su kolege Rasa pajuokavome, kad pas juos niekas neauga iš augmenijos – tik vaikai. Gyvūnų Islandijoje taipogi nedaug. Lapės ir kiškiai pagrindiniai laukiniai gyvūnai. Keisčiausia, lyginant gamtą, žinoma, kad ten nėra miškų, kas mūsų lietuvio akiai natūralu ir įprasta. Tad ir tyrinėti gamtą bei organizuoti veiklas lauke visai kitokios sąlygos“, – sakė U. Tumusienė.

„Islandai iš mūsų perėmė tinklo naudojimą miške laipynėms ir poilsiui, hamakų naudojimą poilsiui bei vaikų miegui. Taipogi puikiai adaptavo paskirties neturinčius daiktus savo kasdieninėse veiklose, tokius kaip vamzdžiai, lentos, iš kurių vaikai tiesiog laisvai kuria. Gerosios patirties sklaida tarptautiniu mastu – sveikintinas projektas ir mes labai džiaugiamės, būdami to dalimi. Jau esame sukaupę šiek tiek patirties per penkerius metus, todėl noriai ja dalinamės. Laukas yra ne tik puiki žaidimo aikštelė, bet dar puikesnė mokykla. Lauko pedagogika Islandijoje taip pat pripažįstama ir nespraudžiama į rėmus vietos valdžios institucijų ugdymo proceso dalis. Tokia vietos valdžios remiama sistema suteikia prieigą prie sveikesnio gyvenimo būdo ir sveikesnės aplinkos kūrimo kiekvienam vaikui”, – teigė D. Urbanavičienė.

Pasak mokyklos vadovės, įdomu ir tai, kad joks islandų darželis nesivadovauja nuostata pirkti maisto produktus iš tų tiekėjų, kurie užsiprašo mažiausią kainą. Vienintelis kriterijus čia – produktų kokybė ir jų ekologiškumas.

„Čia vaikai ir auklėtojai gauna pilną maitinimą iš valstybės, tokį, koks jis yra namuose, šeimoje. Pavyzdžiui, lengvai skrudintos bulvytės, troškinta vištos kulšis, vištienos karis su aitresniu prieskoniu. Viskas panašu į namuose gaminamą maistą ir prėsko maisto – nė kvapo, o netgi atvirkščiai – nuo ryto vilioja gardūs virtuvės kvapai”, – pasakojo pašnekovė.

U. Tumusienei labai patiko islandiško darželio praktiška struktūra detalėse, smulkmenose.

„Ten viskas labai tikslu ir aišku, kartais net sekundė į sekundę – pietų pertrauka ar išėjimas į lauką”, – akcentavo pašnekovė.

„Net paskutinioji finansinė ir ekonominė krizė Islandijoje nesumažino gimstamumo. Vidutinė statistinė islandų šeima augina tris vaikus, taigi ikimokyklinukų bei priešmokyklinukų klausimas čia aktualus visa laiką. Darželio auklėtojų ryšys su tėvais labai glaudus”, – sakė R. Gulbinienė.

„Lauko darželiai Lietuvoje kol kas dar mažai pažinta ir ištyrinėta sritis, kartais gąsdinanti savo drąsiomis idėjomis ir nauju požiūriu į vaikų ugdymo galimybes gamtoje. Pasiruošimas mokyklai, blogas oras, kasdieniai patogumai, švara, galimi pavojai, ėjimas koja kojon su naujovėmis ir daug kitų neatsakytų klausimų verčia į šiuos darželius žvelgti kaip į naują ir nepatirtą, pernelyg radikalią praktiką. Tačiau nerimaujama visai be reikalo. Ši lauko darželių praktika pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti sritis ne tik teikia daug džiaugsmo vaikams, bet ir juos visapusiškai ugdo ir paruošia tolesniam gyvenimui, palaiko gyvybiškai svarbų ryšį su gamta technikos pilnoje kasdienybėje. Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymosi planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu. Būdamas lauke, gryname ore, vaikas gauna galimybę pažinti visą pasaulį”, –  teigia „Miško mokyklos” vadovė D, Urbanavičienė.


2019-11-04

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt