Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) gamyklą norinti statyti ispaniško kapitalo įmonė įveikė beveik visas biurokratines kliūtis. Anot projektuotojų, pietinės miesto dalies gyventojus pavyko įtikinti, kad naujas objektas jokių kvapų neskleis, todėl liko tik paskutinis žingsnis iki statybų – gauti tai leidžiantį dokumentą.

Panevėžio statybos tresto vizualizacija

Antradienio vakarą buvo surengtas jau trečiasis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos dėl gyvulinės kilmės baltymų (proteino) ir riebalų gamyklos statybos ir eksploatacijos viešas svarstymas. Jame dalyvavo tik „Atviros Klaipėdos“ žurnalistė, pristatymas nesudomino nė vieno gyventojo.

„Gyventojams ši ataskaita buvo pristatyta jau du kartus, šis – trečiasis. Iš pradžių pagrindinis klausimas buvo kvapai, nes ši problema labai aktuali pietinės miesto dalies gyventojams. Tačiau ir dabar galiu patikinti, kad iš naujos gamyklos jokie kvapai nesklis. Gyventojams tai pavyko įrodyti, todėl jie klausimų nebekelia“, – teigė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą rengusios bendrovės „Pajūrio planai“ direktorius Endrius Rolandas Aušra.

Ši ataskaita iš esmės rengta todėl, kad siekta sumažinti gamyklos sanitarinę zoną. Teisės aktai reikalauja, kad ji būtų 500 metrų, tačiau nuo kitų metų reikalavimai mažinami ir ji turi siekti 100 metrų.

„Esmė ta, kad gamyklos sanitarinė zona neišlenda iš LEZ sanitarinės zonos, todėl poveikio visuomenės sveikatai nėra. Klausimas buvo tik dėl greta esančių įmonių. Anksčiau šią gamyklą norėta statyti Verslo gatvėje, tačiau į sanitarinę zoną galėjo patekti „Philip Morris“, todėl statyboms pasirinkta nauja vieta Pramonės gatvėje“, – aiškino E. R. Aušra.

Ispanijos kapitalo bendrovė „Capella Baltica“ LEZ teritorijoje statys ir eksploatuos gyvulinės kilmės baltymų (proteino) ir riebalų gamybos įmonę. Technologinio proceso metu iš šaldytos gyvulinės kilmės žaliavos – kiaulių odos ekstrahavimo būdu bus išgaunamas pagrindinis produktas – baltymai bei antrinis produktas – riebalai.

„Capella Baltica“ ketina investuoti apie 13 mln. eurų, naujoje gamykloje turėtų būti įdarbinta iki 40-ies inžinierių, biochemikų ir kitų specialistų.

E. R. Aušra teigė, jog žaliava – šaldytos kiaulių odos į gamyklą bus atvežama jūriniuose konteineriuose. Per metus į gamyklą numatoma atvežti apie 20 tūkst. tonų žaliavos.

Gamykloje planuojama taikyti DME (dimetileteriu) grįstą baltymų išgavimo technologiją, kuri buvo sukurta Nyderlandų milžinės „Akzo Nobel“ ir 2012 m. yra gavusi tvarios atsakomybės apdovanojimą iš Europos chemijos pramonės tarybos. DME naudojimą gyvūninių baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, gamybai yra patvirtinusi ES savo direktyvoje.

Teigiama, jog gamykla dirbtų beveik be atliekų. Pirminis produktas – baltymų milteliai (proteinas) būtų parduodamas maisto apdirbimo ir kosmetikos kompanijoms, o riebalai veikiausiai bus eksportuojami į užsienį ir naudojami biokuro gamyboje.

Pats gamybos procesas, kai iš kiaulių odų išgaunami baltymai ir riebalai, esą yra uždaro ciklo ir vienintelė į aplinką grįšianti medžiaga būtų vanduo iš gyvūninės žaliavos. Kadangi gamybos procesas uždaro ciklo, visi kvapai jame esą ir liks, o visi pirminiai ir antriniai produktai būtų sandėliuojami hermetiškuose konteineriuose.

„Bus tobulai. Ispanijoje labai įprasta odas perdirbti net savo namų kieme. Aišku, tada naudojamos kitos technologijos, gal yra ir šiek tiek kvapo. Nė viena medžiaga, kuri bus naudojama naujoje gamykloje, kvapo neturi. Logiškai mąstant, kvapas gali būti tik nuo kiaulių odų, jei jos netinkamai laikomos. Tada gali pasklisti sugedusios mėsos kvapas. Tačiau tai reikštų netvarką, nes taip būti negali“, – tvirtino E. R. Aušra.

Jo teigimu, Panevėžio statybos trestas jau parengė gamyklos techninį projektą, reikia tik gauti statybos leidimą. Tačiau norint jį gauti, turi būti patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Paskutinį parašą turi padėti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

„Šiai ataskaitai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau savotiškai pritarė. Ataskaitą jau buvau pateikęs, jai pastabų nebuvo, tačiau ji nepatvirtinta, nes netinkamai organizavau viešo svarstymo procedūrą. Todėl ji ir kartojama, kad ataskaita galiausiai būtų patvirtinta“, – teigė E. R. Aušra.

Jo nuomone, gamykla bus pastatyta ir pradės veikti kitų metų pabaigoje.

Vienintelis bendrovės „Capella Baltica“ akcininkas yra Malagoje (Ispanija) gyvenantis Evgeny Strazding Zolotov. Jis yra ir bendrovės vadovas.