Regionas, Svarbu

Mažosios Lietuvos briedį bandys apginti mokslininkai (4)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-11-06


Lietuvos heraldikos komisijai, kuri niekaip nenori pritarti, kad Mažosios Lietuvos herbe būtų briedis, ketinama pateikti svarių įrodymų, jog toks simbolis yra neatsiejama šio etnografinio regiono dalis.

Mažoji Lietuva yra vienintelis šalies etnografinis regionas, kuris dar neturi savo herbo. Jį siekiama įteisinti jau dvejus metus, tačiau pritarimo niekaip negaunama Heraldikos komisijoje.

Jos nuomone, briedis Mažosios Lietuvos herbe negali būti, nes esą šis simbolis yra vokiškas, todėl geriau rinktis atverstą knygą.

Tačiau Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba, posėdžiavusi trečiadienį, nusprendė dar kartą kreiptis į Heraldikos komisiją. Šįkart jos bus prašoma pritarti ne Mažosios Lietuvos herbui, o tik simboliams, kurie jame būtų naudojami. Tie simboliai yra briedis ir du skydininkai – baltų moteris ir kuršių karys.

„Simbolių buvo daug, apie jos diskutuota su regionui priklausančių savivaldybių atstovais, įvairiais specialistais. Daugumos nuomone buvo tokia, jog simboliu reikia pasirinkti briedį“, – aiškino Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko studiją dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldikos simbolio. Joje įrodoma, kad Mažosios Lietuvos herbe neabejotinai turi būti briedis.

„Briedis buvo garbinamas ir Prūsijoje, nes buvo jos herbe. Visa studija yra orientuota į Heraldikos komisijos pasisakymą, kad briedis yra vokiškas simbolis. Viena vertus, vokiško palikimo nereikia išsižadėti, nes jis būdingas šiam etnografiniam regionui. Kita vertus, briedis tikrai nėra vokiškas simbolis, nes ir Kaliningrado srities heraldikoje yra briedis, tad galima sakyti, kad jis yra rusiškas“, – dėstė prie studijos kūrimo prisidėjęs dizaineris Kęstutis Mickevičius.

Jo nuomone, reikėtų skelbti atvirą meninį konkursą, kuriam dizaineriai galėtų pateikti savo siūlymus, kaip turėtų atrodyti Mažosios Lietuvos herbas. Konkurse galėtų dalyvauti ir Heraldikos komisijai priklausantys dizaineriai, nes nedrąsiai užsimenama, kad komisijoje Mažosios Lietuvos herbas blokuojamas tik todėl, kad jį kūrė klaipėdiečiai, o ne vilniečiai, Heraldikos komisijos nariai.

„Susidomėjimas tarp dizainerių šituo herbu tikrai yra, jie laukia konkurso, kad galėtų pateikti savo variantus“, – teigė K. Mickevičius.

Tačiau Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba bendru sutarimu nusprendė kreiptis į Heraldikos komisiją dėl Mažosios Lietuvos heraldikos simbolių pripažinimo. Jai bus pateikta ir atlikta mokslinė studija. Jei komisija simbolius patvirtins, tuomet esą ir bus galima skelbti konkursą, kuriame dizaineriai galėtų pateiktų savo variantus, kaip tuos simbolius herbe panaudoti.

„Kelias nueitas tikrai ilgas, nė vienas kitas regionas dėl savo herbo neatliko tiek tyrimų. Reikia judėti toliau“, – sakė V. Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos heraldikos kūrimo darbo grupėje, kuri posėdžiavo praėjusią savaitę, sutarta, kad Mažosios Lietuvos regionui priklausančių savivaldybių merai dar kartą kreiptųsi į Heraldikos komisiją. „Mes paaiškinsime, kodėl nepritariame nepritarimui ir prašysime, kad būtų išdėstyti aiškesni argumentai, nes dabartiniai tikrai neįtikina. Jei dar kartą gausime atsakymą, kad mūsų briedžiui ragai, neatmetu galimybės kreiptis į teisines institucijas. Neleisime geležiniams vilkams papjauti mūsų briedžio“, – po spalio 28 dieną vykusio posėdžio „Atvirai Klaipėdai“ teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybai siekiant, kad regionas turėtų savo heraldiką, herbą ir vėliavą kūrė Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė.

Siūlomas herbas – auksinis briedis mėlyname skyde, kurį įrėmina du skydininkai – riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Po skydu – kaspinas su šūkiu „Salus publica suprema lex“ (lot. Žmonių gėris aukščiausias įstatymas).

Mažosios Lietuvos regionui priklauso Klaipėdos miesto, Neringos, Pagėgių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.

Mažosios Lietuvos herbo projektui turi pritarti Lietuvos heraldikos komisija, o vėliau jį patvirtinti šalies prezidentas.


2019-11-06

4 komentarai apie “Mažosios Lietuvos briedį bandys apginti mokslininkai”

  1. Viskas gerai su tuo briedžiu. Tik ką reiškia “baltų moteris ir kuršių karys”? Tarsi kuršiai būtų ne baltai 😀 O gal turima minty, kad vyras tikras kuršis, o moteris – mišrios skirtingų baltų genčių kilmės? Mokslininkai…

  2. Tačiau Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba, posėdžiavusi trečiadienį, nusprendė dar kartą kreiptis į Heraldikos komisiją. Šįkart jos bus prašoma pritarti ne Mažosios Lietuvos herbui, o tik simboliams, kurie jame būtų naudojami. Tie simboliai yra briedis ir du skydininkai – baltų moteris ir kuršių karys.

  3. “Mažosios Lietuvos regionui priklauso Klaipėdos miesto, Neringos, Pagėgių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Klaipėdos rajonų savivaldybės”.
    Prie šių savivaldybių dar reikia pridėti ir… Palangą, į kurios administracines ribas dabar patenka šiauriausias reicho ir Mažosios Lietuvos regiono taškas – Nimerzatė.

  4. Latvijos Žiemgalos etnografinis regionas turi herbe briedį, keletą Švedijos provincijų irgi yra raguotos, taigi šiame pasirinkime nieko nėra įtartino ar blogo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt