Nors Apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė dalį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, tai aktyviai su smarve pastaraisiais metais kovojančios ketvergiškės Raimondos Zaborės neišgelbėjo nuo bausmės.

Už kvalifikuotą sukčiavimą ir kitas veikas, padarytas dirbant dabar jau bankrutavusioje įmonėje „Ramesa”, šiuose savivaldos rinkimuose į Klaipėdos rajono tarybą su rinkimu komitetu komitetas „Klaipėdos rajono žemaičiai“ pretendavusiai patekti moteriai skirta tokia pati subendrinta bausmė – lygtinis laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei pateikta 49 972,42 Eur sąskaita už Mokesčių inspekcijai nesumokėtus mokesčius. Taip pat jai dar gresia ir šimtatūkstantinis civilinis bankrutavusios bendrovės ieškinys.

Raimonda Zaborė. Martyno Vainoriaus nuotr,

Sąskaitos už nebūtus dalykus

Nepalankų uostamiesčio teismo sprendimą R. Zaborė ir buvęs „Ramesa” statybos darbų vadovas Vaidas Kazlauskas, vadovavęs ir bendrovei „Mūralis”, išgirdo dar pernai spalį. Tačiau teise jį apskųsti pasinaudojo tik R. Zaborė.

Pirmos instancijos teismas R. Zaborę buvo nuteisęs už tai, kad ji būdama „Ramesos” direktore ir kasininke suklastojo dokumentus ir pasisavino jos žinioje buvusias šios bendrovės lėšas. V. Kazlauskas buvo nuteistas už tai, kad siekdamas padėti R. Zaborei 2015 m. suklastojo UAB „Mūralis” sąskaitas įrašydamas apie neva suteiktas patalpų Sandėlių gatvėje nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, jų nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas. Atsiskaitymas buvo imituojamas suklastojant dokumentus. Iš visų suklastotų dokumentų susidarė 253 757,92 Eur suma.

R. Zaborė buvo nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to įmonė išvengė pridėtinės vertės bei pelno mokesčių – atitinkamai 14 175 ir 35 697,45 Eur.

Jai skirtas pustrečių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. V. Kazlauskas irgi buvo gavęs lygtinę laisvės atėmimo bausmę – metus ir aštuonis mėnesius, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Bendrininkas prašė nuosprendžio nekeisti

Skundą Apeliaciniam teismui patekusi moteris pripažino tai, kad patalpų nuomos sutartis iš tiesų buvo suklastota, nes „tuo metu reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų atlyginimams išmokėti”. Grynaisiais esą buvo atsiskaitoma su tais darbuotojais, kurie turėjo reikalų su antstoliais. O šios aplinkybės pirmos instancijos teismas, anot nuteistosios, nenagrinėjo.

R. Zaborė tikino, kad visų kitų sandorių iniciatorius buvo būtent V. Kazlauskas, turėjęs pasitikėjimą ir lengvai gaudavęs jos parašus. Ir jei dokumentai buvo suklastoti, tai neva tik jo darbas. Kartu ji priminė, kad pastarasis yra nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu už tai, kad įmonės turtą, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Moteris taip pat tvirtino, kad yra neteisinga, jog visą žalą turi atlyginti tik ji, nors nuosprendyje kalbama apie bendrininkavimą.

Tuo metu V. Kazlauskas savo atliepime prašė atmesti R. Zaborės skundą ir palikti Klaipėdos teismo sprendimą nepakeistą.

Pakeitė tik vienos veikos traktavimą

Skundą nagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė ir Algimantas Valantinas, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

„2015 m. sausio – gegužės mėnesiais R. Zaborė iš UAB „Ramesa” kasos gavo 299 000 Eur grynųjų pinigų. <…> Nuteistajai negalint paaiškinti, kur tie pinigai buvo panaudoti, laikytina įrodytu, kad suklastodama kaltinime nurodytus dokumentus, apeliantė pasisavino šį UAB „Ramesa” priklaususį didelės vertės turtą. R. Zaborė neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdama taip veikti”, – rašoma teismo sprendime.

Vertindama teiginius dėl algų mokėjimo vokeliuose teisėjų kolegija priminė Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas.

Tačiau Apeliacinis teismas pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis. Konstatuota, kad R. Zaborė negalėjo už buhalterinės apskaitos klastojimą būti nuteista kaip už sukčiavimą, nes taip biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Tokie veiksmai turi būti traktuojami kaip nusikaltimas finansų sistemai.

Taip pat nutarta, jog uostamiesčio teismas nepagrįstai visiškai patenkino jau bankrutavusios „Ramesos” civilinį ieškinį ir jos naudai iš R. Zaborės priteisė 253 757,92 Eur žalos atlyginimo. Akcentuota, kad toks ieškinys gali būti pareikštas Civilinio proceso tvarka.

O Mokesčių inspekcijai, anot Apeliacinio teismo, 49 972,42 Eur priteisti pagrįstai, nes „Ramesa” jau yra bankrutavusi ir nepajėgi vykdyti turtinio pobūdžio prievolių.