Miestas, Svarbu

Klaipėdos pašto epopėja: pastatas patrauklus tik benamiams? (17)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-11-08


Siekis sustabdyti Klaipėdos centrinio pašto pastato pardavimo aukcioną, regis, gali smogti kitu galu. Savivaldybės specialistai ir architektai ėmė nuogąstauti, jog po sukelto ažiotažo pastato niekas nebenorės pirkti, todėl jį okupuos benamiai ir sunaikins vertingas interjero detales.

Kenkia populizmas

Penktadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės specialistų ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovų pasitarime nuspręsta pabandyti organizuoti kūrybines-architektūrines dirbtuves. Jose architektai turėtų pateikti savo pasiūlymus, kaip galėtų būti įveiklintas Klaipėdos centrinio pašto pastatas. Tokie siūlymai esą reikalingi tam, kad pastatas rastų savo investuotoją, nes dabar susiklostė tokios aplinkybės, kurios verslininkus gali atbaidyti pirkti objektą.

Viena tokių aplinkybių yra ta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šią savaitę priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad pašto pastato bokšte esantis karilionas yra vertingoji pastato savybė. „Tad faktiškai šiai dienai kariliono klausimas yra išspręstas, jis pastate turi likti, jį saugo įstatymas. Naujas pastato savininkas karilioną turės saugoti, nes jis yra vertingojo pastato savybė“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis informavo, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba taip pat nusprendė, nors to uostamiesčio savivaldybė neprašė, jog Klaipėdos pašto pastatas gali būti naudojamas tik visuomeninei paskirčiai.

„Visuose šituose Klaipėdos pašto pastato reikaluose yra labai daug populizmo, kuris kenkia. Mano nuomone, jei verslas pastatą nusipirktų ir jį sutvarkytų su visais varpais ir visuomenei atvira pirmo aukšto sale, duok Dieve, jam sveikatos. Tai, kad pakeista pastato paskirtis ir ji dabar yra visuomeninė, verslui yra smūgis į kepenis. Nežinau, kas norės tokį pastatą pirkti, norinčiųjų eilė tikrai nestovi. Manau, jog šiaip geriausias sprendimas būtų, jei pastate atsirastų viešbutis, o pirmame aukšte būtų registratūra ir kavinė, taip ši salė būtų atvira visuomenei. Tačiau jei paskirtis visuomeninė, viešbučio negalima įrengti. Bijau, kad gali būti toks scenarijus, jog paštas išsikrausto ir ateina benamiai. Ir bus interjerai sudeginti. Tie, kurie nori stabdyti pastato pardavimo aukcioną, patys gal net nesupranta, ko pridarė. Nesu politikas, rinkimams nesiruošiu, todėl ir galiu sakyti viską, kaip yra“, – emocionalus buvo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Pastatas – kilpa ant kaklo

Jis pateikė pavyzdį, kaip visuomeninė objekto paskirtis ne apsaugo, o kenkia. Sklype Melnnragėje jau seniai buvo suplanuota statyti senelių globos namus. Siekiant apsaugoti, jog sklypas nebūtų parduotas komercinei veiklai, jo paskirtis pakeista į visuomeninę. „Saugikliai neva sudėti, o dabar turime problemą. Tame sklype nebegalime statyti senelių namų, nes jiems reikia gyvenamosios paskirties, o ne visuomeninės. Projektas buvo parengtas, gautas finansavimas, bet pinigai nuplaukė. Detalųjį planą ir sklypo paskirtį pakeisti galime tik tada, kai bus pakeistas miesto bendrasis planas“, – tai, jog objekto visuomeninė paskirtis ne visada yra gerai, įrodinėjo K. Macijauskas.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis taip pat teigė, jog spalio pabaigoje susikūrusi iniciatyvinė grupė, kuri siekia išsaugoti Karališkąjį paštą, labiau kenkia nei padeda. „Ji bando savivaldybei užveržti kilpą ant kaklo. Savivaldybė raginama pirkti pastatą, bet juk tai milžiniška finansinė našta. Ir net nežinome, kam tas pastatas savivaldybei reikalingas“, – kalbėjo A. Cesiulis.

„Lietuvos pašto“ vadovai, praėjusią savaitę susitikę su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, dar kartą pateikė pasiūlymą savivaldybei nusipirkti pašto pastatą.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, mero pavedimas parengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl pastato įsigijimo yra gautas. „Mes tą sprendimo projektą parengsime. Tačiau miesto finansinė situacija nėra gera, nes yra daug suplanuotų projektų, kuriems reikia pinigų, tad jų šio pastato sutvarkymui sunkiai bus galima rasti. Mes net nežinome, ką su tuo pastatu daryti, kokioms funkcijoms jis mums reikalingas“, – dėstė G. Neniškis.

Pradinė Klaipėdos centrinio pašto pastato pardavimo kaina yra 1,56 mln. eurų, tačiau jo restauracijai ir pritaikymui, skaičiuojama, reikėtų dar maždaug 8 mln. eurų. „Miesto biudžetas visų tokių objektų neišgelbės. Negirdžiu, kokiai savivaldybės funkcijai galėtų tarnauti tas pastatas. O juk gali būti ir taip, kad savivaldybė jį nupirks, neturės pinigų restauracijai ir jis 10 metų stovės užkaltais langais“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Architektai siūlosi padėti

Pasitarimą savivaldybėje inicijavę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovai taip pat pabrėžė, jog svarbiausia, kad pastatas nestovėtų tuščias. „Baisiausia yra tai, kad gali neatsirasti investuotojas, kuris norėtų ir galėtų pastatą sutvarkyti. Dabar net neaišku, ar aukcione bus dalyvių, kurie norės pastatą įsigyti. Jei visuomenėje yra baimių, galima įvesti saugiklių. Pavyzdžiui, kai 2004 ar 2005 metais investuotojai turėjo išvystyti Klaipėdos laivų remonto teritoriją, potencialūs naujieji savininkai buvo įpareigoti parodyti savo siūlymus, kaip sutvarkys teritoriją. Taip galima išsklaidyti baimes“, – teigė architektė Snieguolė Stripinienė.

Ji tvirtino, jog architektai gali neatlygintinai parengti pasiūlymus, kas gali būti Klaipėdos centriniame pašte. „Mūsų, architektų, noras yra padėti pritraukti gerą investuotoją, nes tai, kas dabar vyksta yra gąsdinimas, o ne pritraukimas. Aišku, jei aukcionas įvyks ir atsiras investuotojas, jis jau turės savo planus. Bet jei pastatas nebus parduotas, nes ir paskirtis visuomeninė, ir restauravimo kaina didelė, tokiu atveju galima surengti architektų kūrybines dirbtuves, viešinti jų siūlymus, ką galima tame pastate daryti, kad pritrauktume investuotojus“, – kalbėjo S. Stripinienė.

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika priminė, jog vienas iš galimų investuotojų yra Klaipėdos savivaldybė, todėl architektai galėtų padėti išsiaiškinti, kokioms savivaldos funkcijoms Klaipėdos centrinio pašto pastatas galėtų būti pritaikytas.

V. Juška pritarė, jog architektų kūrybinės dirbtuvės padėtų suvokti pašto pastatą ir nukreipti teisinga linkme, kaip su juos elgtis. „Prieš kokius aštuonerius metus vyko kūrybinės dirbtuvės dėl Skulptūrų parko sutvarkymo. Dirbtuvėse gimę siūlymai buvo labai naudingi“, – priminė V. Juška.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovei Gerdai Antanaitytei pasiūlė per savaitę parengti projektą ir pabandyti iš savivaldybės biudžeto gauti finansavimą surengti minėtas kūrybines dirbtuves. Pinigai bus skirstomi kitų metų pradžioje. Tačiau ir sutarta, jog pirmiausia reikia palaukti aukciono, o kitų žingsnių imtis tada, jei jis neįvyks.

Klaipėdos pašto pastato pardavimo aukciono laimėtojas turi paaiškėti gruodžio 17 dieną. Jei pirkėjas neatsiras, aukcionas bus skelbiamas iš naujo, mažinama pastato pardavimo pradinė kaina. Aukcioną sustabdytų tik tai, jei Klaipėdos miesto taryba nuspręstų, jog pastatą turi įsigyti savivaldybė.

„Bijau, kad miesto tarybos nariai šiame kontekste gali būti išprievartauti balsuoti teigiamai, o tada pateksime į labai didelę balą“, – nuogąstavo A. Cesiulis.


2019-11-08

17 komentarai apie “Klaipėdos pašto epopėja: pastatas patrauklus tik benamiams?”

  1. Mulkiams paaiškins skandinavai – kas autorius, kodėl, už kiek ir kaip skolas išmušt už autorinius darbus, pakeliui dar ir nuskalpuos LR “daktarus”, “habilituotus”, “docentus” ir “profesorius”… nieko jie nesukūrė – nusirašė gabių provincialų kursinius darbus ir mano, kad yra “elitas” … da pasižiūrėkit į savo kreivas mergas su šakalinėm kojom – gal paaiškės kas nors.

  2. teisingai architektas rašo. Prieš perkant turi būti aiškios visos sąlygos ir miesto norai, o ne po įsigijimo visiems pulti verslui rankas sukinėti. Dabar su šia “preke” niekas nieko dorai nežino, bet nori gauti 1,5mln. Už ką ? Gal dar tas paštas ar savivaldybė turi primokėti, kad aš čia jums varpais skambinčiau? Tai ar gali prie tokios prekės maiše ta “eilė stovėti” ? Geriausias to pavyzdys – Jūsų dešimtmečiais apleistas buvęs Baltijos kino teatras. Ne verslo pareiga visų užgaidas tenkinti. Bet tai turi būti vieša ir skaidru visiems ( verslui, miestui ir visiems paveldo gelbėtojams) iš anksto žinoma. Tada verslas nori perka, nori ne. Ir dar geresnį vaizdelį turite su savo KD pastatu – darė ką tik norėjo ir dar dar dovanų gavo Sodų gatvę – “susitarė”. Vieniems galima bet ką, kitiems – eik su visais susiderinti gražiai pavadinant -suinteresuotos visuomenės grupės. Verslas senai nebenori jokių “tarimosį po kilimu” ir todėl į Klaipėda niekas nebeinvestuoja. Tarkitės patys su savim. O dėl Klaipėdos AS veiksmų tai gėda. Apie Klaipėdos (ir LT) architektus anksčiau buvau geresnės nuomonės. Gerai, kad dar yra išimčių, tad ir vilties yra.

  3. Naivuoliai, ar suvokiate, kokia yra vertė architekto siūlymo? Ieškokite veltui kuriančių ir dirbančių kvailelių savo pačių šeimos narių tarpe – tai yra, priverskite dirbti už dyka savo vaikus – jau nuo 5 metų – dirbkite ir kurkite, jei sugebate – už dyka: dažykit, remontuokit tą paštą ir t.t. Būtų nors kokia nauda iš Tarybos narių. Darbo terapija yra naudinga. O po to – žinoma, ten įsikurs benamiai. Jie nusipelnė.

    • ne visai taip. Už suorganizavimą ir paviešinimą patogiai sąjungai savivaldybė duoda ir ne visada mažai, negi jie šiaip taip klusniai bėga K.Macijausko ir Ceciulio pranašiškų išminčių pasiklausyti -“pasitarti” :). Yra ir daug kitų būdų, kaip “klusnius” patepti. Tik va tiems kūrėjams workšopuose ne kas lieka. Bet, menka bėda jei veltui nedirbsi, pakvies studentus, ilgametė praktika jau yra. Rezultatai taip pat -apsidairyk mieste. Svarbu procesas, o jei būsi klusnus, tinkamas ir daug nekalbėsi ir… ir…ir…, gal dar ir projektą užsakys. Kada nors.

  4. šiandien bediskutuojant ( ne savivaldybėje) klausimas iškilo. Kaip čia dabar gaunasi – pašte esantis karilionas (varpai) yra pašto dalis, bet jie lygtai pirkti ir įrengti už savivaldybės lėšas (t.y. mūsų, ne pašto) tai kaip čia dabar AB LT paštas juos kažkam parduoda? Iškelti ir juos kažkur išsinešti būtų labai brangu ( 300 000 -500 000eur) , bet … Dabar tie varpai pripažinti vertybe ir jų, vadinasi demontuoti ir išsinešti nevalia, bet kaip tada reikės pas būsimą privatininką pasiprašyti prieiti prie savo turto jo patalpose (bokšte) ir dar kartais leistų jais mums savaitgaliais paskambinti? O ir patys varpai, tai kabės ant privatininko gembės? Ar leis, ar lieps nusikabinti? Bet kur, ant grindų – jos taip pat jo? O jei dar reikės kokią lemputę pasišviesti užsidegti? O kas plaus laiptus į bokštą? Gal apie šią balą kalba Ceciulis (ne Alytaus) ? O gal K.Macijauskas paaiškins, jis viską žino ir gali paaiškinti kaip yra?

  5. Gal galetu koks Vokietis privatizuot but jau arciau Vokietijos nereiktu karo Nors slubo vokiecio….

  6. Užtenka prisiminti UK geležinkelius, kurie prieš 25 m. Buvo privatizuoti, ir tapo ne tik, kad 30% brangesni bilietai, bet ir prarado saugumą. Nes, mat, privatininkas taupydavo. Baigėsi tuo, kad valstybė vėl superka atgal liniją po linijos. Apturėdama didelį nuostolį. Štai koks “GĖRIS” ta privatizacija.

  7. Netikiu, kad koks viešbučio savininkas leis praeinančiam pašaliečiui užeit ir gėrėtis pašto vidumi. O varpų koncertais irgi už dyką tokie ,orientuoti į pinigus, mus greičiausiai nedžiugins. Frazė apie tai, jog ‘visų senų pastatų neišgelbėsi”, nuskambėjo itin ciniškai ir įžūliai.

    • O į kokį viešbučio foje yra draudžiama įeiti??? Galima konkrečiai pavadinimai?

  8. Keistas pasitarimas. Savivaldybė, žinodama jau keleta metų, kad Paštas bus parduodamas nieko nedarė, o dabar kaltina miestiečius populizmu. Dar keisčiau, kad tam pasitelkiamas ir G. Antanaitytės vadovaujamas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius ir kažkokie neįvardinti atstovai. Maža to į š. m. spalio mėn. 15 d. vykusį miestiečių susirinkimą, diskusiją buvo kviečiami VIEŠAI VISI ir LASKAO, ir asmeniškai G. Antanaitytė, kad išsakytų ir pasiūlytų savo atstovaujamos profesinės bendruomenės nuomonę, poziciją, padiskutuotų. Deja, neatėjo. Jokios pazicijos neišreiškė nei iki to, nei po to. Jokia forma, nei žodžiu nei raštu. Tačiau miestiečiai, miesto bendruomenių asociacija dalyvavo ir gausiai, nuomonę išsakė ir visi vieningai nutarė, kad nereikia šio pastato skubėti parduoti, o reikia jį bandyti išsaugoti miestui ir ieškoti geriausio sprendimo kaip jį ateičiai panaudoti. Tuo pačiu, būtų labai negerai jei verslas jį dabar įsigytų, o po to visi pradėtų jį pulti ( tame skaičiuje ir architektai) ir reikalauti ką ir kaip šiame pastate reikia saugoti ir kaip jį naudoti to nenustačius verslui iš anksto. Šiandien tokio aiškumo nėra, bet aukcionas skelbiamas. Tai nėra gerai. Ir ateičiai konfliktas užprogramuotas. Dar keisčiau, kad visiems ir ypač savivaldybei yra žinoma, kad yra tokia Pašto iniciatyvinė grupė, tačiau jos pasikviesti į pasitarimą ir kartu ieškoti sprendimų, nesiteikiama. Ir žiniai – Klaipėdos architektų bendruomenė šiuo Pašto reikalu nediskutavo, nesitarė ir tai kas buvo LASKAO vadovės išsakyta, gali būti vertinama tik kaip asmenine architektės G. Antanaitytės ar kt. nuomonė, bet ne Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus architektų nuomonė. Priešingai nei Kauno architektų bendruomenėje, Klaipėdoje jokių diskusijų šiuo klausimu, sprendimų nebuvo. Net menkos žinutės apie tai architektų bendruomenės nariams apie tai niekam nebuvo duota. Beje, iniciatyvinės grupės planuose ir yra pritaikymo, panaudojimo, įveiklinimo viešo konkurso organizavimas pasitelkiant Klaipėdos architektų, miestiečių, verslo bendruomenes ir NEPRAŠANT miesto biudžeto lėšų. Tačiau tai ateities klausimai, o šiandien svarbiausia užbėgti smarkiai pavėluotiems įvykiams už akių siekiant išvengti nepataisomos klaidos. Motyvacija apie nepakeliamą miestui finansinę naštą manau, kad yra niekinės, nes kasmet „išmėtoma ir neįsisavinama begalę lėšų“ ( Bastijonų tiltų projektavimas, sankryžų prSakūrų parkas ir t.t.) Tenka apgailestauti, kad net ir Pašto klausimas imamas politizuoti ir tampa ne bendruomeniškumo, o valdančiosios daugumos susidorojimo ir menkinimo įrankiu su miesto tarybos opozicijos nariais parodžiusiais miestietiškos kultūros daigus ir bendruomeniškumą. Tada, kaip ir su daugeliu kuriamų objektų mieste, laimėtojų nebus. Tai nėra oficiali Klaipėdos Pašto iniciatyvinės grupės pozicija – tik, mano asmeninis komentaras straipsniui.

    • Gerbiamas Romai, labai smagu, kad šiame įraše net tris kartus paminėjote mano pavardę. Jums, kaip laikinai ėjusiam LAS Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigas, norėčiau priminti, jog architektų sąjunga neturi ir niekada neturėjo vienasmenio vadovo. Architektams atstovauja valdyba, kuri ir priėmė sprendimą dalyvauti pasitarime savivaldybėje, nes vienas iš architektų sąjungos narių kreipėsi į valdybą su išreikštu susirūpinimu dėl pašto ateities ir paprašė drauge paieškoti sprendimų – tą ir padarėme. Daugiau šia tema niekas į architektų sąjungą nesikreipė 🙂

    • Kaip turi jaustis klaipėdietis, kai perskaito G. Antanaitytės paaiškinimus? Nejaukiai. Pasirodo, kad LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkas ramiai gyvena ir sureaguoja tik tada, kai yra kreipiamasi į valdybą. Klaipėda apkerpės ir LAS KS vienodai atrodys, nes niekas nesikreipė į valdybą/.

    • esate Architektų Sąjungos narys, kodėl tokiu atveju nedalyvavote tos pačios sąjungos inicijuotame susitikime? galėjote išdėstyti tas pačias mintis ir pateikti argumentus ..? kas sutrukdė?

  9. 1,5 mln + 8 mln , gaunasi apie 10,padalinus Klaipėdos iš gyventojų skaičiaus ,kiekvienam teks sumesti po kokius 65 eur nuo galvos “niekieno pinigų”, va už tiek turėsim “įveklintą ” pašto ženkliukų ir atvirukų muziejų……

    • taigi rašiau, kad jokių diskusijų tuo klausimu mūsų bendruomenėje nebuvo ir niekas nariams neaiškina nei kas kviečia, nei kur kas eina, nei kodėl. Man tai buvo staigmena ir apie tokį susitikimą sužinojau tik iš A.K. Deja ir nelabai smagu. Dvi savaites visa LT spauda rašo, TV rodo, Vyriausybė, Seimas, Prezidentūra, ir net Kauno AS svarsto ir raštus rašo – Klaipėdos AS nieko “nemato ir negirdi”, bet kai “…vienas iš architektų sąjungos narių kreipėsi į valdybą…” greitai bėgama tartis … :). Tartis, žinoma gerai. Truputi smalsu ir kas tas vienas :), bet… Džiaugiuosi, kad ne po įvykusio aukciono. Dėkui A.K. ir Virginijai Spurytei, kad parašė – sužinojau. R.G.

    • dejuoti ir kitų graudinti. Dėl puikių savivaldybės administracinių gebėjimų kasmet savivaldybė nesugeba įsisavinti milijonų. Va ir straipsnyje K.Macijauskas viešai aiškina, kad senelių namams “nuplaukė”, o kiek tokių “senelių namų, aikščių, skverų” ir kasmet? Ir iš kur tas žiniukas Macijauskas taip gerai žino, kad pirkėjų eilė nestovi ir kodėl čia taip reikia viešbučio? Aukcionas tai slaptas?

    • Grubliausko savivaldybėje su ta matematika. Itališkom lemputėm už kelias dienas suplojam 400 000eur, o savam paštui – špygą. Skatinam žiedinę ekonomiką mieste.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt