Naujo pakeliamo tilto per Dangę ir Bastionų gatvės statybų planai veikiausiai nuguls į stalčių. Politikai ragino pabaigti rengti techninį projektą, kuriam jau dabar išleista beveik milijonas eurų, tačiau suabejojo, ar tiltą ir gatvę reikėtų statyti.
Susipažinti, kaip sekasi projektuoti naująjį tiltą per Dangę ir Bastionų gatvę, panoro Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.
Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Ričardas Zulcas informavo, jog šiuo metu rengiama projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Ją parengti, pristatyti visuomenei ir gauti reikiamų instancijų palaiminimą gali užtrukti apie 8 mėnesius.
Ataskaitoje turi būti išnagrinėtos trys alternatyvos. Pirmiausia reikia nustatyti, ar naujo tilto neatsiradimas turėtų poveikio senamiesčiui. Taip pat bus nagrinėjamas planuojamo statyti tilto poveikis aplinkai, ar jis neužgožia senamiesčio pastatų, kai yra pakeltas. Trečioji alternatyva įvertinti, ar galima ir reikia statyti tiltą su mažesne pakeliamąja dalimi, nes taip atpigtų jo statybos.
Teoriškai, kai bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, bus galima pabaigti rengti ir techninį projektą, o tada skelbti konkursą išrinkti rangovą, kuris pastatytų tiltą ir naują Bastionų gatvę.
Juo labiau kad kliūčių šios gatvės statybai beveik nebeliko – išspręsti nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimai. Daugiausia problemų buvo kilę dėl Bangų g. 11 esančio pastato, nes tik trys iš keturių patalpų savininkų sutiko geranoriškai parduoti savo turtą. Su trimis savininkais vyko teisminiai ginčai, kurie baigėsi taikos sutartimi. Savininkai ir savivaldybė susitarė, kad ši jiems sumokės 280 tūkst. eurų, nors nekilnojamojo turto vertintojai tris patalpas buvo įvertinę bendra 230 tūkst. eurų suma.
Savivaldybei perimtas pastatas tapo našta, nes reikės mokėti už jo išlaikymą, jo negalima panaudoti jokiai kitai paskirčiai, privaloma nugriauti.
R. Zulco teigimu, naujo tilto per Dangę ir Bastionų gatvės statyba gali kainuoti apie 18 mln. eurų.
Bastionų g. su nauju tiltu per Dangės upę projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos kainuos dar apie 860 tūkst. eurų. Konkursą teikti šią paslaugą laimėjo bendrovė „Kelprojektas“.
Planuota, jog tiltas ir nauja gatvė bus statomi už ES lėšas, tačiau užsitęsus projektavimui, šių planų atsisakyta. Dabar tikimasi gauti ES paramos iš naujo jos skirstymo laikotarpio.
„Galbūt kada nors tas tiltas ir bus reikalingas, bet dabar mieste yra daug svarbesnių transporto taškų, kuriuos reikia tvarkyti. Aišku, techninį projektą gerai turėti, tad jį reikia pabaigti rengti ir padėti į stalčių“, – teigė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.
Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė konstatavo, jog situacija dėl naujo tilto ir Bastionų gatvės nieko netenkina. „Daug lėšų investuota ir esame lyg palikti ant ledo. Procedūras reikia pabaigti, o tada vėl galvosime, ar tas tiltas reikalingas. Juk ruošiama ir galimybių studija dėl alternatyvaus transporto panaudojimo, tai gal to tilto net nebereikės“, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Ji pageidavo, jog komiteto nariai būtų supažindinti su galimybių studijos dėl alternatyvaus transporto naudojimo rezultatais, kai dokumentas bus parengtas.
INFORMACIJA
Buvusius Grūdų produktų kombinato pastatus Gluosnių gatvėje įsigijusi Norvegijos investicinės ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“ ketino čia statyti apie 50 000 kv. m gyvenamosios paskirties ir apie 10 000 kv. m komercinės paskirties pastatų ir pagal patvirtintą detalųjį teritorijos planą ne tik turėjo sutvarkyti prie jų sklypo esančias Dangės krantines, bet ir parengti naujos keturių eismo juostų Bastionų gatvės projektą bei naujojo Bastionų tilto techninį projektą.
Tačiau galiausiai tą daryti ėmėsi pati savivaldybė. 2015-ųjų spalį buvo pranešta, jo Klaipėdos savivaldybės skelbtą Bastionų gatvės ir tilto projektavimo konkursą laimėjo bendrovė „Kelprojektas“ kartu su partneriais – Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove „Royal HaskoningDHV“ ir architektų biuru „Andrijauskas ir partneriai“. Jie darbus įsipareigojo atlikti už 859,4 tūkst. Eur.
2017-ųjų birželį Klaipėdos savivaldybė su „Kelprojektu” pasirašė 16 tūkst. Eur vertės sutartį dėl Bangų g., įskaitant žiedinę sankryžą, rekonstravimo projektinių pasiūlymų parengimo.
Dar 2015 m. gruodį daugiau nei 100 Liepų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio gyventojų centrinės ir vietos valdžios institucijoms nusiuntė raštą, kuriame išreiškė protestą prieš Bastionų tilto statybą numatytoje vietoje.
Planuojama Bastionų gatvė būtų 522 m ilgio, keturių eismo juostų, su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Planuojamo tilto ilgis – 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis būtų 4,91 m virš jūros lygio.
1. Laivas „SŪDUVIS“ stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas rašo tinklaraštyje ir nežino kur stovi Klaipėdoje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”, rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodąjį garvežį.
…nes būtent uostui reikia kelių ir gatvių į uostą. Visų pirma – reikia Baltijos prospekto su visom keliaaukštėm sankryžom, pietinio aplinkkelio. Tai yra – uosto susisiekimo dalies infrastruktūros objektų. Tų darbų (gatvių ir kelių), kurių A. Vaitkus, sėdėdamas uosto direktoriaus kėdėje, „sėkmingai”keletą metų nedarė. Dabar situacija radikaliai pasikeitė, dėl to uostininkai bando užkrauti šią uosto prievolę kam? Teisingai. Savivaldybei
, bet iškalbingas pavyzdėlis, kad mieste negali būti rengiami du bendrieji planai. Miestas ir jo urbanistinis karkasas yra vienas ir prioritetas turėtų būti vienas- tvari ir darni miesto plėtra. Kai interesų grupės pradeda tvarkyti (planuoti dalį miesto) ir tik savo norus, gaunasi visur šnipštas. Ne interesų grupės turi pačios kažką projektuoti, o finansuoti. Kam tada ta savivaldybė su visais savo departamentais ir vyr. specialistais? Milijonai kišami, metai bėga, triukšmo daug, o naudos 0. Tik mokame už tai visi mes ir amžina bėda-nėra lėšų švietimui, medicinai, kultūrai ir t.t. Kol to dideli vyrai nesuvoks, tol Klaipėda ir murkdysis tame taršos, triukšmo, smarvių ir interesų liūne. Galiausiai praloš visi. Tai ir matome.
Tai kas nors už į stalčių padėtą milijoną atsakys iš savo kišenės ar ne?
Nes reikia kaip nors ant savivaldybės pečių užkrauti uosto aptarnavimui būtinų kelių rekonstrukcijas. Visų pirma – Baltijos prospektą su visom jo daugiaaukštėm sankryžom į uostą. Tai yra tie keliai, tos gatvės, kurių A. Vaitkus, būdamas uosto direkcijos direktoriumi sąmoningai netvarkė. Dabar situacija pasikeitė. Bastionų tiltas yra Baltijos pr. sankryžų priešas Nr. 1. Ir pietinio aplinkkelio.
Direktorius buvo užsakęs transporto srautų tyrimą Baltijos/Minijos sankryžoje ir tai jam įrodė, kad uosto krovinių transportas ten sudaro tik 5% nuo viso srauto ir tai niekaip negali būti laikoma transporto ir taršos problemų Baltijos prospekte priežastimi. Keli visuomenininkų klausimai tada privertė direktorių pripažinti ir patvirtinti, kad tyrimas tikrai skaičiavo 1 „fūrą” kaip 1 golfuką ar kitą lengvą mašinėlę, kaip lygų su lygiu, su tokiu pat užimamu važiuojamos dalies plotu, startu nuo šviesoforo, atitinkamai tarša ir t.t. Nelabai korektiškai. Kiek suirzęs mestelėjo, kad jei nepatinka KVJUD darytas tyrimas – tada visuomenininkai turėtų patys užsakyti ir patys apmokėti kitą tyrimą ir liepė nesikabinėti prie žodžių. Kadangi veiksmas vyko direktoriaus salėje, kur buvom pavaišinti labai skaniomis sultimis, tai elgėmės labai mandagiai – tą dieną nebesikabinėjom prie direktoriaus žodžių. Ar saldainių tą dieną buvo – neatsimenu. Va, tokie mūsų miesto anekdotai 🙂
ne visai taip :). Uosto direkcija maždaug prie 10 m. sankryžas ir visą Baltijos pr. projektavo. Ir apie 1mln. sumokėjo Hidrostatybos ir Co hebrytei, bet savivaldybė, taip ir nesugebėjo nei pasakyti ko ji nori, nei kaip reikėtų. Papraščiau buvo nederinti ir nederino. Tad projektas taip ir liko stalčiuje (kaip ir daugelis), bet visi parodė savo galią. Projektas, tiesą pasakius, taip pat buvo didelis Š. Apie tai buvo daug rašyta spaudoje.
geriausia, kad transporto studijos pagrindas yra paimtas iš praeito amžiaus vidurio. V. Dambrauskas paaiškino, jog tada galima buvo pasiekti stoties teritoriją tiesiai, nebuvo užstatyta pastatais.
SOCIALINIUS BUTUS STATYKIKE. SALYGATVIAIS UŽSIIMKITE. TARASKEVICIAUS BROKĄ TAISYKITE.
savivaldybė ant Lietuvos žemelės. Blūdų blūdai. Sako savivaldybė neturi pinigų 🙂 žmonės nuo pat pradžių rėkia, nereikia -o tie tris metus dura stumdo -projektuoja. Projektas nebaigtas, nes statybos leidimo tai nėra, nes SPAVo nėra, o pinigai jau išmokėti? Liberalams į Kelprojektą 🙂 ? Dabar dar genijus iš uosto išlindo, Dambrauskis – užbaikim ir dėkim į stalčių. Niekam nebereikia, bet SPAV tai darykim :). Taigi jau už 3-5metų jau visos vertinimo normos, kriterijai ir aplinkybės pasikeis, reikės iš naujo vertinti. Gražu. Nežinot kiek Seimas pakeitimų per metus padaro – daugiausia EU. Ar čia sakoma, kad niekas nesikeis ir esamą būklę mieste užkonservuosime. Bet kam tada ta galimybių studija dėl alternatyvaus transporto panaudojimo? Geras Zulco darbas mln stumdo ir už nieką neatsako. Vėl DARYS STUDIJĄ. Čia tik Grubliauskas tokius lochus gali darbe laikyti, svarbu Grubliauskio judėjimo dalyvis, savas. Vieno durniaus pirstelėjimas ne laiku ir ne vietoj, mums- 1 MILIJONAS. O kiek jis tokių jau pridarė? Ir nieko, atsiprašau, pamiršau-sako mieste visur smirda.